Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti 2,05% BVP

Šiemet krašto apsaugai skyrus kiek daugiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) kitąmet planuojama tam numatyti 2,05%, o iki 2030 m. įsipareigojama skirti ne mažiau kaip 2,5%.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį surengė tradicinį pavasarinį posėdį, skirtą krašto apsaugos finansavimo poreikiams aptarti.

Živilė Šatūnienė, VGT sekretorė, po posėdžio informavo, kad atsižvelgiant į išliekančią sudėtingą saugumo situaciją regione, į poreikį užtikrinti žmonių saugumą ir tęsti krašto apsaugos modernizavimą, nuspręsta tolygiai ir toliau didinti išlaidas šalies gynybai, 2030 m. pasiekiant ne mažiau kaip 2,5% BVP. „O jei susiklostytų ypatinga saugumo situacija, gynybos finansavimas gali būti ir didesnis“, – tvirtino p. Šatūnienė.

„2019 m. krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau 2,05% BVP“, – pridūrė ji.

Šiemet gynybai numatoma skirti apie 2,01% prognozuojamo BVP. 2017 m. pabaigoje Lietuvos BVP siekė 41,8 mlrd. Eur, šiemet, prognozuojama, turėtų viršyti 43 mlrd. Eur, o kitąmet – peržengti 44,3 mlrd. Eur. Šiemet krašto apsaugai biudžete numatyta 873 mln. Eur, kitąmet, preliminariais skaičiavimais, galėtų padidėti iki daugiau kaip 910 mln. Eur.

VGT sekretorė atsisakė prognozuoti, kiek konkrečiai kitąmet didės išlaidos krašto apsaugai: „Kiek bus milijonais – kol kas neįmanoma pasakyti. Tai paaiškės vėliau šiemet, vadovaujantis rudens makroekonominėmis prognozėmis.“

Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, atsakydamas į VŽ klausimą, patvirtino, kad kitąmet numatomas ir nominalus finansavimo didinimas – bent 35-40 mln. Eur, ir skaičiuojant dalį nuo BVP – nuo 2,01 iki 2,05%. Papildomos lėšos bus naudojamos įsigyti modernią ginkluotę, taip pat išlaikyti šauktinius.

Lietuva pastaruosius kelerius metus nuolat didino išlaidas gynybai. Šiemet jos pirmą kartą peržengė 2% BVP. Sprendimas kasmet krašto apsaugai skirti papildomai po maždaug 150 mln. Eur priimtas po to, kai dėl Rusijos 2014-aisiais pradėta agresija prieš Ukrainą komplikavo saugumo situaciją regione.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="716da990-0fa0-49e6-ae26-2f84d02ce492" prefix="gCW" format="interactive" title="Krašto apsaugos finansavimas 2013-2019"]

Lietuva yra tarp aštuonių iš 29 NATO valstybių, gynybai skiriančių daugiau kaip 2% BVP.

VGT antradienį taip pat pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktam Lietuvos kariuomenės principinės struktūros ir ribinių skaičių 2019 ir 2024 m. įstatymo projektui.

Į prezidentės vadovaujamą VGT pagal pareigas įeina Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karolis bei kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Konstitucijoje numatyta VGT svarsto svarbiausius su šalies gynybinio pajėgumo stiprinimu susijusius klausimus. Šios institucijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, bet paprastai yra Seimo, Vyriausybės, ministerijų bei kitų žinybų vykdomi, įgyvendinant juos per priimamus įstatymus, nutarimus ir kitokius teisės aktus.

Rašyti komentarą