Nepatenkinti ir susiskaldę italai renka valdžią: stiprios vyriausybės viltis – menka
Rinkimų apylinkės Italijoje atidarytos 7 val. vietos laiku (8 val. Lietuvos laiku), jos uždaromos 23 val. vietos laiku. Oficialių balsavimo rezultatų nesitikima anksčiau nei pirmadienį 14 val. Italijos laiku.
Apie 10 mln. iš daugiau nei 40 mln. Italijos rinkėjų iki paskutinės akimirkos nebuvo apsisprendę dėl savo pasirinkimo, rodė apklausos. Parama pasiskirstė bemaž po lygiai trims pagrindinėms politinėms stovykloms: centro dešiniesiems, populistiniam „Penkių žvaigždžių“ judėjimui ir centro kairiesiems.
Pagrindinės temos, labiausiai jaudinusios italus rinkimų kampanijos laikotarpiu – imigracija ir sunkiai atsigaunanti Italijos ekonomika.
Dauguma pagrindinių į valdžią pretenduojančių politinių jėgų nori riboti imigraciją. Pastaraisiais metais į Italiją plūdo šimtai tūkstančių migrantų iš karo purtomų ar skurstančių Afrikos šalių. Vien 2017 m. į Italiją jūra atvyko 119.310 migrantų, rodo Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys. Migracijos krizės įkarštyje, 2016 m., Italijos krantus pasiekė daugiau nei 180 tūkst. migrantų.
Silvio Berlusconi, „Pirmyn, Italija“ lyderis – vienas atviriausiai prieš imigraciją pasisakančių Italijos politinių lyderių. Anot jo, į šalį atvykstančių pabėgėlių skaičius „kelia pavojų“.
Italų nusivylimą ekonomika kursto tai, kad šalies ūkis, nors ir atsigauna, auga kur kas lėčiau nei euro zonos vidurkis. Pernai Italijos BVP stiebėsi 1,5%, palyginti su 2,3% visos euro zonos augimu.
Tęsinys - po grafiku[infogram id="55164915-4dcc-4dda-80bd-4d3100d813e2" prefix="OIq" format="interactive" title="Italijos BVP dinamika"]
Dauguma italų pagerėjimo dar nespėjo pajusti, nedarbas šalyje neatsitraukia nuo aukštumų. Sausį nedarbo lygis Italijoje buvo 11,1%. Ypač sunku darbą susirasti jauniems italams – nedarbo lygis tarp asmenų, kurių amžius yra nuo 15 iki 24 metų, siekia 31,5%.
Kitos Italijos ekonominės ydos – nestabili bankų sistema ir 132% nuo BVP siekianti Italijos valstybės skola, antroji pagal dydį euro zonoje po Graikijos.
Prognozės
Dauguma analitikų prognozuoja, kad nė viena partija ar koalicija nelaimės daugumos per rinkimus Italijoje. Premjeru tuomet liktų Paolo Gentiloni, toliau veiktų jo vyriausybė. Jei per rinkimus neišaiškėtų kandidatas į premjero postą, Italijos prezidentas Sergio Mattarella veikiausiai neskubėtų rinktis ir leistų partijoms kelias savaites derėtis.
Tęsinys - po grafikais[infogram id="cd3d11c8-46b0-40d3-b247-20bae70c084b" prefix="5pF" format="interactive" title="Italijos rinkimų prognozės: apklausos"]
Pasak politologų, p. Mattarella gali kurį laiką „tempti gumą“, tačiau protingą laiką – tai negali tęstis du mėnesius ar daugiau. Neatmetama, kad vairą Italijoje gali vėl perimti technokratų vyriausybė.
Apklausos rodo, kad didžiausius šansus surinkti daugumą turi centro dešinioji koalicija, joje – keturios partijos, įskaitant p. Berlusconi „Pirmyn, Italija“ ir Matteo Salvini vadovaujamą Lygą. Ponas Berlusconi negali užimti oficialaus valstybinio posto dėl praeities bylų, kuriuose buvo kaltinamas seksualiniais nusikaltimais ir mokesčių slėpimu. Jis neseniai patvirtino, kad pergalės atveju siūlytų premjeru tapti Antonio Tajani, Europos Parlamento pirmininkui.
Dar vienas variantas – plati koalicija, kurią sudarytų buvusio premjero vadovaujama ir populiarumą praradusi Demokratų partija, kitos centro kairiosios partijos ir p. Berlusconi. Tiesa, p. Renzi yra pareiškęs, kad Demokratų partija niekada nedirbs su „ekstremistais“.
„Tačiau po rinkimų daug kas keičiasi. Jei šios partijos gali susitarti dėl vyriausybinės programos, jos gali ir dirbti kartu“, - komentavo Giovanni Tarli Barbieri, Florencijos universiteto konstitucinės teisės profesorius.
Prognozuojama, kad daugiausia rinkėjų balsų kaip atskira politinė jėga surinks „Penkių žvaigždžių“ judėjimas. Jo lyderis Luigi Di Maio siūlymo formuoti vyriausybę sulauktų tik tuo atveju, jei „Penkios žvaigždės“ surinktų tam reikiamą mandatų skaičių arba jei šis judėjimas sugebėtų įtikinti kitas partijas prisidėti prie bendros vyriausybės. Ponas Di Maio teigia, kad siūlytų kitoms partijoms „vyriausybinį kontraktą“ – tai mažesni abipusiai įsipareigojimai nei koalicija. Tačiau ir tokia pozicija po rinkimų gali keistis, mano analitikai.
Didžiosios partijos prieš rinkimus atmetė galimybę bendradarbiauti su „Penkiomis žvaigždėmis“.
Italijos parlamente - 630 vietų.
