Kas tai? Veiklos sukaktis

Vladas Korsakovas: versle, kaip ir sporte, turi būti fun

Reklama publikuota: 2017-11-08
svg svg

Kalbėdama su charizmatiškuoju „Sportland“ lyderiu nejučia pagaunu save galvojant: jeigu jam pavyko kompanijai įskiepyti bent dalį savo energijos ir polėkio, jai lemta gyvuoti dar ne vieną dešimtį metų.

Sporto ir laisvalaikio aprangos bei reikmenų parduotuvių tinklas, dabar turintis „Sportland“ vardą, atsirado prieš 20 metų. Tačiau jo užuomazgų derėtų ieškoti jo įkūrėjo, kompanijos veido ir „įmonės sėkmės garanto“, kaip jį vadina kompanijos darbuotojai, – Vlado Korsakovo – daugialypėje asmenybėje.

Jis neslepia visada turėjęs viziją, kaip turi atrodyti sporto prekių parduotuvė. O kai veiki vedinas vidinio balso, anksčiau ar vėliau pradedi keisti pasaulį.

Žaidėte krepšinį, lauko tenisą, buvote puikus futbolininkas, karatistas, iki šiol aktyviai sportuojate. Kodėl visgi esate verslo, o ne sporto pasaulio žvaigždė?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasakoti čia galima būtų daug, bet pasakysiu trumpai: tikriausiai toks buvo man skirtas tikslas, kurį atsinešiau gimdamas. Profesionalus sportas, kaip ir geniali kūryba, yra gyvenimo misija – iš aukščiau duotas talentas, kurį toliau tobulini juodu darbu. Gabumų sportui turėjau, tačiau mano misija buvo kitokia.

nuotrauka::1 right

Aš triskart gyvenime skendau. Vėliau išmokau tikrai gerai plaukti – dalyvaudavau maratonuose, o vienu metu net turėjau mintį perplaukti Lamanšo sąsiaurį. Bet paskui pagalvojau, kad per daug noriu: tam turi gebėti susitapatinti su vandeniu, tapti jo dalimi. Tuomet supratau, kodėl aš tuos tris sykius nenuskendau: nors penkiskart skęsk, nenuskęsi, kol neįvykdysi savo užduočių. Ir viskas pasidarė aišku. Mes dažnai priešinamės dalykams, kurie nuo mūsų nepriklauso, šaukiame: aš savo likimo kalvis! Nė velnio. Priekalas tu, ne kalvis. Kalvis jau yra, tik reikia jį išgirsti.

O kaip Jūsų gyvenimo linija susijusi su sporto prekių parduotuvėmis?

Kalbėjome apie profesionalų sportą, bet visai kas kita yra aktyvus gyvenimo būdas – tai priklauso nuo paties žmogaus požiūrio. Aš visą gyvenimą sportuoju, mano šeima irgi, matau, ką tai duoda asmenybei. Įdomesnį, linksmesnį ir sveikesnį gyvenimą noriu kurti ir kitiems žmonėms – tokia ir yra mano misija.

Kurdamas verslą tikrai negalvojau, kad štai, po dešimties metų jis bus tokio dydžio, tokios struktūros ar panašiai. Bet visada svajojau įkurti tokią sporto prekių parduotuvę, kurioje gera būti, smagu apsipirkti. Kuri įkvepia. Jaunystėje sporto parduotuvės man buvo stebuklas, galėdavau jose pradingti. Tai buvo pasaulis, pilnas nematytų daiktų, kurie žadino svajonę kada nors tapti čempionu. Tačiau jos buvo niūrios, tamsios, nuobodžios. Tuomet ir pradėjau galvoti: o kaip atrodytų manoji, jei tik ji atsirastų?

Įmonę įsteigėte 1997 m., tačiau išties sporto prekių versle esate jau kur kas seniau?

Pati pradžia buvo 1992 m., kai drauge su partneriu, Amerikos lietuviu Arūnu Paliuliu atidarėme sporto prekių parduotuvę Kaune, Laisvės alėjoje. Lyginant su dabartinėmis „Sportland“ ji atrodytų „kaukolė“, bet tada... Dabar jau a.a. kunigas Ričardas Mikutavičius atėjęs sakydavo: „Dieve, Dieve, kas per šviesulys tamsoje...“

Vėliau mūsų keliai su Arūnu išsiskyrė, tačiau kibirkštis jau buvo įžiebta. Viskas gyvenime yra susiję, vienos durys atidaro kitas, žmonės papildo vienas kitą ir jų sąveika kaip raketa nešėja išneša į kitą atmosferą. Taip ir su „Sportlando“ ištakomis: kažkas gimė, kažkas nepavyko, tačiau stotis liko ir mes keliavome toliau.

Noras pakeisti sporto parduotuvių įvaizdį ir jomis užpildyti Lietuvos rinką mane atvedė pas partnerius, estus Anti Kale ir Are Altraja. Pradėjome dar mažai žinomo prekės ženklo „Nike“ invaziją. Buvo 1997-ieji, jautėme, kad bręsta prekybos centrų era, įkalbinėjome savo partnerius steigti parduotuves, tačiau jie nesiryžo. Pamenu, kaip sėdėjome trise Amerikoje, nuskridę į kompanijos „Nike“ susitikimą, ir svarstėme, ką daryti. Pasakiau: nesikankinkime, steikime prekybos tinklą patys. Kainuos brangiau, bet rezultatas bus žymiai geresnis. Buvo ruduo, o gruodį duris atvėrė parduotuvė Kaune, Daukšos g.

Vienu metu Lietuvoje turėjote per 50 parduotuvių...

Bandėme visokiausias parduotuvių versijas, norėjome padengti visus pirkėjų segmentus, lindome į visus kaimus ir miestelius... Krizė viską sudėliojo į savo vietas, daug ką uždarėme, „Sportline“ tapo „Sportlandu“ ir nuo tada tai – vienintelė mūsų tinklinė parduotuvė. Turime ir atskirų prekės ženklų parduotuvių – „Nike“, „Timberland“. Jau penkerius metus pagrindinis mūsų finansinis partneris ir didysis akcininkas – „SportsDirect“, tad valdome ir šio prekės ženklo parduotuves.

Atsispyrėme nuo „Nike“ – pradžioje daug kas juokėsi, kad pražūsime, nes tarybiniais metais žvaigždė buvo „Adidas“. Praėjo treji metai ir „Nike“ tapo numeris vienas, o dabar atotrūkis Pabaltijyje tarp šių dviejų ženklų yra išvis kosminis.

Šiandien sportas, atrodo, išgyvena aukso amžių: žmonės ieško sveikesnio gyvenimo būdo, lyg ant mielių dygsta sporto klubai, populiarėja įvairūs maratonai, dviračių varžybos... Ar pastebite tą virsmą?

Taip, žmonės sveikatą pradėjo vertinti kaip kapitalą, suprato, kad karjera priklauso ne tik nuo išsilavinimo, kad ryšiai su verslo partneriais dažnai mezgasi golfo laukuose, teniso aikštynuose ir jachtose – turi būti pasiruošęs viskam. Tačiau statistika šiuo atžvilgiu vis dar negailestinga: prieš dvejus metus įvairiais skaičiavimais Lietuvoje buvo vos 14 proc. sportuojančių žmonių. Palyginimui – Skandinavijoje aktyviai gyvena apie 90 proc. piliečių.

Man, kaip verslininkui, tai reiškia didelį potencialą, bet klausimas, ar jis išsipildys? Ir kada? Aktyvios gyvensenos įgūdžiai turi būti formuojami nuo mažens, pradedant darželiais, mokyklomis, baigiant visa infrastruktūra, galimybėmis, kurias suteikia valstybė savo piliečiams. O kokia sporto rolė mūsų švietimo sistemoje dabar? Valstybinėse mokyklose fizinis lavinimas net neprivalomas!

Šnekame apie vaikų viršsvorį, panirimą į mobiliuosius telefonus, vertybių devalvaciją. O ką padarėme, kad to nebūtų? Asmenybę augina fizinis darbas, aktyvi veikla. Ir čia neužtenka palakstyti lauke per pertrauką ar pažaisti kvadratą. Supraskime: Lietuva neturi nei naftos, nei brangių iškasenų. Turime tik Žmogų – į jį privalome investuoti. Jau turiu anūką, tad labai aiškiai matau, kaip vaiko savivertės supratimą keičia sportas. Mano vaikų gyvenime sportas atsirado labai anksti – ne per prievartą, bet per vertybes, pavyzdį, įpročio formavimą.

Bet juk ne kiekvienam lemta būti sportininku...

Ir nebūtina! Aš įsitikinęs, kad mes turime iš sporto daryti ne sportą. Žmonės mėgsta fun, kad būtų smagu. Visokie bėgimai su karnavaliniais kostiumais, tamsoje ir panašiai – visa tai yra smagu, įdomu, žaidimas. Niekas neverčia tavęs nubėgti nuo A iki B per tam tikrą laiką. Labai mažai žmonių yra genetiškai apdovanoti, kad galėtų sunkiai dirbti, o to reikia profesionaliame sporte. Tačiau jeigu turėsime didelį arealą žmonių, kuriems sportas yra fun, labai tikėtina, kad iš ten ateis dešimtys, kurie sakys: aš noriu būti geriausias. Krepšinyje, riedučiuose, plaukime, bėgime, bet kur. Tik sukurkime tam prielaidas, galimybes, įtraukime nuo mažens, suteikime pažinimo laisvę – ir rezultatai tikrai ateis.

Ar „Sportland“ ilgo gyvavimo paslaptis iš dalies yra ir asmeninių bei verslo vertybių darna?

Didelė verslo sėkmės dalis yra šeima. Ji tampa postūmiu, atspirties tašku, užduoda verslo toną. Kai gyvenimo vertybės persikelia į verslą, šeima tampa proceso dalyve, palaikančia ir skatinančia judėti pirmyn. Tuomet ir pats užsivedi, nes žinai, kad turi stiprų užnugarį, komandą. Verslai prasideda nuo šeimos – ir aš šneku ne apie pinigų poreikį.

Mano žmona Vilija – nusipelniusi Lietuvos karate trenerė, kurios mokiniai skynė laurus pasaulio ir Europos čempionatuose. Kai ruošėmės atidaryti pirmas parduotuves, ji pati plovė jose langus, grindis. Dukra nuolat buvo mokyklų įvairių sporto šakų rinktinių narė. Šiemet labiausiai nustebino sūnus Donatas, tarsi pabudęs iš letargo miego - nusprendė pasukti į triatloną ir jau dalyvavo keliose varžybose. Jo sūnus Kostas, mano anūkas, jau dabar domisi, kas yra NBA kontraktai. Tad sporto genas, įskiepytas nuo vaikystės, anksčiau ar vėliau vis tiek pasireiškia.

Tačiau ne paslaptis, jog verslas kuriamas ne vien iš altruistinių sumetimų.

Žinoma, pinigai reikalingi – jie suteikia gyvenimui orumo. Bet ar reikia milijardo? Nemanau. Man pinigai niekada nebuvo pagrindinė siekiamybė. Versle kaip sporte – turi būti fun. Žaidi krepšinį, kaifuoji nuo savo veiklos ir dar gauni pinigus. Visada rezultatyviausi bus tie, kurie mėgaujasi tuo, ką daro, o ne pirmiausia klausia: kiek? Taip ir versle – pinigai eina iš paskos, tik klausimas, kada atsisuksi, kad jie įkristų į kišenę. Jei per anksti ar per vėlai – bus blogai.

Man svarbiausia inspiruoti žmones, kad jie galėtų didžiuotis savimi ir toliau motyvuotų kitus. Labai daug žmonių yra tarsi smėlis, į kurį gali pilt ką tik nori, vis tiek šedevro neišminkysi. Tačiau kai gauni molį, labai svarbu neperspausti, leisti daryti klaidas, skatinti kūrybiškumą. Visuomenėje tikrai yra sveiko mąstymo žmonių – svarbiausia gebėti juos atsirinkti. Ir tai yra mano sėkmės istorijos dalis.

Mūsų komandos branduolyje yra žmonių, dirbančių daugiau nei 10 metų. Klausiu jų, ką čia veikiate? Esmė ta, kad bet kuri išskirtinė asmenybė, jeigu ji savo pavyzdžiu demonstruoja išpažįstamas vertybes, o ne tuščiai pliurpia, pritrauks sekėjų. Mano tikslas nėra didinti savo armiją, ne – aš visada norėjau, kad „Sportland“ sėkmės istorija vystytųsi lygiagrečiai su asmeninėmis žmonių sėkmės istorijomis. Tik taip mes galime pakeisti pasaulį.

Ar daug tritaškių prametėte per verslo istoriją?

Pasitaikė, bet to nesureikšminu, nes buvau ne vienas. Visada turėjau verslo partnerius, du fanatiškus sporto entuziastus estus, su kuriais ir padėjome „Sportland“ pamatus. Lygiai tokie pat vizionieriai, kaifuojantys nuo proceso. Jeigu būtų vaikęsi tik pinigų, to, ką turime, tikrai nebūtume sukūrę. Mus vienija misija – padaryti jaunų žmonių gyvenimą įdomesnį.

Tik yra vienas dalykas, į kurį būtina atsižvelgti: „Sportland“ pirkėjai jauni, o mes vietoje juk nestovim, laikas eina. Todėl versle būtina jausti, kada palikti aikštelę – nenusišalinti, bet kaip treneriui, pasitraukti už jos ribų ir ten šūkauti. One man show laikas ateina ir praeina. Gal ir atrodo, kad viską žinai ir moki, dar 10 galėtum diriguoti, bet karta juk pasikeitė, privalai kalbėti jos kalba.

Tada į areną žengia kompanijų valdybos, jaunesni samdomi vadovai ir panašiai. Bet balansą turi išlaikyti, negali prarasti to charizmatiško verslo virpėjimo, kuris veda kompaniją į priekį.

Kuo labiausiai didžiuojatės, žvelgdamas į nueitą dviejų dešimtmečių kelią?

Už gyvenimo pasiekimus mums dovanas atsiunčia Dievas – ir ne medalius ar apdovanojimus. Supratau tai, kai gimė anūkas. Stebiu, kaip formuojasi jo santykis su pasauliu, apie ką ir kaip jis kalba... Dalykus, apie kuriuos net nepagalvočiau. Jis įkvėpė ir paskatino mane parašyti knygą, dabar ji iliustruojama ir netrukus pasirodys. 

Grįžtant prie verslo – labiausiai didžiuojuosi tuo, kad visad laikėmės sporto misijos ir į kitas sritis nenutolome, nors turėjome daug pagundų rinktis lengvesnius, didesnę grąžą nešančius kelius. Mes pakeitėme sporto prekių rinkos atmosferą ir įvaizdį Baltijos šalyse. Turime konkurentų, bet esame kitokie.

Tai įdomiausia verslo dalis – būti tradicinės prekybos atstovu, bet unikaliu. Kitoniškumas yra užkoduotas „Sportland“ DNR. Dabar svarbiausia užduotis – išlaikyti tą unikalų genomą. Per akcininkų ir vadovų pavyzdį, charizmą, žmonių motyvavimą. Tarsi prof. Šikšniaus žirklėmis vis iškarpyti blogus genus ir leisti klestėti sveikam ir sportiškam „Sportland“ organizmui.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
„Aprangos“ grupės apyvarta šiemet augo 57%

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta...

Prekyba
17:49
Pernai bendrovės „Bolt“ nuostolis išaugo iki 547,2 mln. Eur

„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ 2021-aisiais patyrė 547,2 mln. Eur...

Logistika
16:09
„Omniva“ investuoja 40 mln. Eur – statys siuntų paskirstymo terminalą Kaune Premium 2

Siuntų UAB „Omniva LT“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys savo siuntų terminalą, kuris turėtų...

Logistika
15:05
„Akropolis Vingis“: pristatytos naujo Vilniaus kvartalo detalės 6

Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centrus valdanti „Akropolis Group“ penktadienį visuomenei pristato...

Prekyba
10:01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
09:52
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
05:45
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
05:30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupės“ įsigijimas Lenkijoje: „Stokrotka“ perka dar keturiolika parduotuvių

Mažmeninės maisto prekybos tinklas „Stokrotka“ sudarė sutartį, pagal kurią rengiamasi perimti 14-a maisto...

Prekyba
2022.06.30
„ACME grupės“ grynasis pelnas – 19,3 mln. Eur, per metus šoktelėjo dukart

Vienos didžiausių Baltijos šalyse didmeninės prekybos e. įrenginiais, filmais ir kitomis verslo sritimis...

Prekyba
2022.06.30
Sankcijų spaudžiama Kaliningrado sritis pergrupuoja tiekimo grandines Premium

Nuo Vakarų importo priklausantis Rusijos eksklavas ieško būdų užsitikrinti ekonomikai reikiamą 20 mln. t per...

Logistika
2022.06.30
„Maxima grupės“ skolinimosi kapitalo rinkoje ambicijos – iki 1 mlrd. Eur

Kapitalo rinką dėl 300 mln. Eur obligacijų išleidimo žvalganti „Maxima grupė“ užsitikrino dokumentaciją...

Rinkos
2022.06.30
„Snapchat“ pristato mokamą prenumeratos paslaugą

Socialinio tinklo „Snapchat“ valdytoja „Snap“ trečiadienį pranešė, kad išleidžia mokamą paslaugų planą...

Inovacijos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Birželį pradėti ir baigti NT projektai Premium

Birželį Vilniuje pradėtos naujų daugiabučių, bendro gyvenimo būsto, biurų pastato statybos, Kaune ir...

Statyba ir NT
2022.06.30
Ką daryti, kai būni pirmas ir tebesi vienintelis: plėstis su franšizės partneriais Premium

Pasiūlius naujieną, kuri per kelerius metus ne tik įsitvirtina, atlaiko iššūkius, bet ir tebėra pirma ir...

Gazelė
2022.06.30
2035 m. ES ketina stabdyti automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą 1

Šiai priemonei numatomos ir išlygos, ja tikimasi pasiekti Europos tikslus dėl klimato taršos ir iki 2050 m.

Logistika
2022.06.29
Derlingi „Camelia“ metai: nauji akcininkai, trys įsigijimai ir ūgtelėjęs pelnas Premium

UAB „Nemuno vaistinė“, valdanti „Camelia“ prekės ženklo vaistines Lietuvoje, 2021 m. pagal pardavimo pajamas,...

Prekyba
2022.06.29
„Simitri“ patirtis ir milijoninė apyvarta pirmaisiais metais: kaip sukurti pelningą e. parduotuvę Premium 5

2020-aisiais įkurta e. parduotuvė „Simitri“ „nulūžo“ per 10 min. po to, kai jos įkūrėjai – influenceriai...

Gazelė
2022.06.29
Neįtikėtini paralelinio importo nuotykiai Rusijoje Premium

Nutrūkus logistikos grandinėms tarp Rusijos ir Vakarų, šalies vyriausybė leido paralelinį importą – įvežti...

Pramonė
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku