Kaimynų spaudžiamas Irako Kurdistanas gręžiasi į Rusiją ir įsileidžia „Rosneft“

Irako kurdai prieš kurį laiką surengė referendumą dėl nepriklausomybės nuo Irako. Vis dėlto Bagdadas priešinasi tokiai iniciatyvai ir neseniai šalies kariuomenė iš kurdų perėmė strategiškai svarbų Kirkuko miestą, kurio apylinkėse yra didelių naftos telkinių.

„Rosneft“ investicija greičiausiai yra strateginis Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, bandymas sustiprinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Po Sovietų Sąjungos žlugimo ši įtaka yra gerokai sumenkusi.

Visos aplinkines valstybės, taip pat ir iki šiol artimiausia kurdų sąjungininkė JAV, neparėmė kurdų nepriklausomybės referendumo ir atsiskyrimo siekio. Savo ruožtu Maskva išreiškė paramą ir tikino suprantanti kurdų tikslus.

„Rosneft“ paskelbė įsigysianti 60% naftotiekio, kurį šiuo metu valdo Kurdistano įmonė „KAR Group“, akcijų. Likusią 40% dalį išsaugos dabartinė šeimininkė. Šaltinių duomenimis, šios Rusijos investicijos vertė – 1,8 mlrd. USD. Dar 1,2 mlrd. USD Rusijos bendrovė paskolino Kurdistanui kiek anksčiau. Be to, sutarta ir už 400 mln. USD žvalgyti penkis naujus telkinius.

Savo ruožtu Jabaras al-Luaibi, Irako naftos ministras, paprašė „Rosneft“ detalesnio paaiškinimo dėl sandorio su Kurdistanu. Vėliau ministerija pareiškė išgirdusi „Rosneft“ patikinimą, kad sutartis yra preliminari ir dar neparuošta įgyvendinimui.

Manoma, kad Irako kurdai viliasi, jog Rusijos investicijos sustiprins regiono saugumą. Kurdistanui grasina ne tik Bagdadas, bet ir kaimyninės Turkija ir Iranas. Pastarosios šalies karininkai galėjo prisidėti prie Irako pajėgų operacijos koordinavimo Kirkuke, praneša „Reuters“.

Šiuo metu naftos eksportas iš Kurdistano siekia vos trečdalį maksimalių pajėgumų – maždaug 200.000 barelių per dieną, vietoje įprastų 600.000 barelių. Sumažėjimą daugiausiai nulėmė Irako pajėgų įvykdytas Kirkuko ir jo apylinkių užėmimas.

„Rosneft“ tikisi, kad po investicijų Kurdistano naftotiekio pajėgumas sieks 950.000 barelių per dieną, kas sudarytų maždaug 1% viso pasaulio naftos poreikio.

Didžioji dalis Kurdistano naftos yra eksportuojama per naftotiekį į Turkijos Ceihano miestą. Irakas grasino nukreipti naftos eksportą per kitą naftotiekį, kuris jau keletą metų nėra naudojamas. Tiesa, ekspertai abejoja tokia galimybe, kadangi tam reikėtų didelių investicijų ir remonto darbų.

Bagdadas taip pat pakvietė BP, kitą didelę naftos kompaniją, eksploatuoti Kirkuko telkinius.

Pranešama apie aukas

Galutinai Kirkuko miestą Irako pajėgos užėmė praėjusios savaitės pabaigoje. Kurdistano pajėgos, dar vadinamos „Peshmerga“, po susirėmimų pasitraukė iš miesto. Nei viena pusė nenurodė aukų skaičiaus.

Tačiau jau anksčiau skelbta apie dešimtis žuvusių per susirėmimus operacijos pradžioje. JAV Valstybės departamentas išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio konflikto ir aukų.

Kirkuko miestas nepatenka į Kurdistano autonomijos ribas, nustatytas po Saddamo Husseino nuvertimo. Pagal Irako konstituciją, autonomiją turinčiam Kurdistanui priklauso trys kalnuotos provincijos valstybės šiaurėje. Tai yra maždaug Airijos dydžio teritorija, kurioje gyvena 5 mln. žmonių.

Be to, įstatymai užtikrino kurdams konkrečią dalį pajamų iš Irako naftos – tai leido šiam regionui klestėti, kai daugelis kitų valstybės dalių buvo paskendusios konfliktuose.

Kurdai išplėtė savo kontroliuojamas teritorijas kovose su „Islamo valstybe“. Tiesa, Kirkuko teroristai niekada nekontroliavo - jį kurdai perėmė tiesiai iš besitraukiančios Irako kariuomenės. Dabar kurdai tvirtina, kad dėl Bagdado veiksmų dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo metu. Kurdų administravimo metu, dėl to paties skundėsi vietiniai arabai, turkmėnai ir kitos tautinės grupės.