93% Irako kurdų palaikė nepriklausomybę
Pirmadienį vykusiame referendume dėl atsiskyrimo net 93% Irako šiaurinėje dalyje gyvenančių kurdų palaikė tokį sprendimą. Apie tai informavo centrinė Kurdistano rinkimų komisija.
Toks rezultatas savaime nereiškia nepriklausomybės. Kurdai po balsavimo norėtų pradėti derybas su Bagdadu dėl atsiskyrimo. Tačiau kol kas centrinė Irako valdžia nesileidžia į kalbas ir nepripažįsta kurdų sprendimo.
Labiausiai Bagdadas piktinasi dėl to, kad balsavimas vyko ne tik kurdų gyvenamose teritorijose, tačiau ir vietovėse, kurias regiono kariuomenė per pastaruosius metus atkovojo iš „Islamo valstybės“ teroristų arba užėmė prevenciškai. Tarp jų patenka ir Kirkuko miestas, kurio regione gausu naftos telkinių.
Irako parlamentas trečiadienį suteikė mandatą šalies premjerui Haiderui al-Abadžiui imtis kontrpriemonių prieš kurdus. Irakas gali įvesti kariuomenę į ginčytinus regionus. Vis dėlto, kaip VŽ sakė Egdūnas Račius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, centrinė Irako valdžia yra silpna ir praktiškai neturi pajėgumų imtis priemonių prieš kurdų regioną, kuris de facto jau yra nepriklausomas daugelį metų.
Ponas Abadi žadėjo išlaikyti vieningą Iraką be jėgos panaudojimo.
Irako kurdų sprendimo nepalaiko ir kitos kaimyninės šalys, kuriose taip pat gyvena kurdų bendruomenės. Jos baiminasi neramumų bei analogiškų veiksmų. Todėl Turkija ir Iranas pagrasino kurdams sausumos sienų uždarymu bei oro erdvės blokada. Irako kurdai per Turkiją eksportuoja didžiąją dalį regione išgaunamos naftos.
Referendumą kritikavo ir JAV, pagrindinė Irako kurdų sąjungininkė. Vašingtonas baiminasi, kad kurdų nepriklausomybės siekis įžiebs regione etninius konfliktus.
