Šią savaitę svarbu (39)
Dauguma – ne dauguma
Po savaitgalį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos priimto sprendimo trauktis iš beveik prieš metus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sudarytosios koalicijos šią savaitę laukia daug derinimų ir formalių sprendimų, susijusių su socialdemokratų atstovavimu valdžioje. Jau pirmadienį numatomas LSDP vicepirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, ūkio ministro, susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu. Bus aptariamos p. Sinkevičiaus darbo perspektyvos. Jis pats pareiškė ketinąs atsistatydinti iš ūkio ministrų, bet dar pasikalbėsiąs dėl to su p. Skverneliu. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau pareiškė paliekąs LSDP gretas, kad išliktų diplomatinės žinybos vadovu. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nėra partijos narė, todėl ji greičiausiai išlaikys savo portfelį. Planuojami ir premjero bei kitų LVŽS vadovų pokalbiai su LSDP bei kitų partijų frakcijomis Seime dėl tolimesnio Vyriausybės darbo, greičiausiai jau mažumos sąlygomis. Neatmetama, kad per šią savaitę iš savo postų pasitrauks visi šeši arba bent dalis Seime pareigas užimančių socialdemokratų – parlamento vicepirmininkai ir komitetų vadovai. LSDP frakcija taip pat turėtų svarstyti, ar pasirašyti memorandumą dėl paramos Vyriausybei. Tą patį klausimą narstys ir socialdemokratų vadovybė, kurios posėdžiai numatomi savaitės pradžioje.
DNB + „Nordea“ = „Luminor“
Prieš porą savaičių gavus Europos Komisijos leidimą Švedijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti ateinantį sekmadienį, spalio 1 d. Abu bankai pranešė, kad užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. Po veiklos sujungimo „Luminor“ pradės savo veiklą su nauja vadovų komanda iš 6-ių šalių, jai vadovaus Erkkis Raasuke, „Luminor Group“ vykdomasis direktorius. Apie numatomą bankų susijungimą pranešta pernai, pats susijungimas tris kartus atidėliotas, laukiant atsakingų institucijų sprendimų dėl konkurencingumo. Po susijungimo kurį laiką klientų sąskaitų numeriai, sutartys, mokėjimo kortelės, kodai, slaptažodžiai ir kitos priemonės išliks nepakitusios. Bankų sutartiniai įsipareigojimai kiekvienam banko klientui išliks galiojantys, „Luminor“ finansines paslaugas ir toliau teiks, kaip įprasta. Planuojama, jog daugiau produktų ir paslaugų pokyčių bus įdiegta per pirmąsias 100 d. po veiklos sujungimo. Anksčiau skaičiuota, kad bendro banko paskolų portfelis turėtų sudaryti 13 mlrd. Eur, tai bus antras didžiausias skolintojas Baltijos šalyse. Vėliau naujasis bankas gali būti parduotas tretiesiems investuotojams arba dalis jo akcijų paleista į akcijų biržą.
Didės bausmės už korupcinius nusikaltimus
Seimas turėtų skubos tvarka svarstyti ir galbūt galutinai balsuoti dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytų pataisų Baudžiamajame kodekse (BK), kuriomis numatytos didesnės bausmės už nusikaltimus, ypač už korupciją. Prieš nepilnas dvi savaites Rasa Svetikaitė, prezidentės patarėja, Seime pristatydama valstybės vadovės teikiamas pataisas aiškino, kad siūloma didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pvz., numatyta, kad už 20.000 Eur dydžio kyšio davimą bauda galėtų siekti irgi 20.000 Eur, o ne vos keli šimtai eurų, kaip yra dabar. Pasak patarėjos, tokios pataisos svarbios siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, nes jos ekspertai yra išsakę pastabų dėl neadekvačių baudų. Lietuva į organizaciją tikisi įstoti kitąmet. „Šiemet gruodį organizacijos ekspertai vertins Lietuvos pasirengimą stoti į ją ir jeigu iki to laiko siūlomi projektai nebus priimti, apie narystę galime pamiršti“, – tvirtino p. Svetikaitė. Seime kilo nemažai klausimų dėl šių pataisų būtinumo ir atitikimo protingumo kriterijams, tačiau, panašu, parlamentarų dauguma joms neprieštaraus. Jeigu pataisoms bus pritarta, jos įsigalios kitąmet.
Aukščiausiojo lygio susitikime – apie „Brexit“
Antradienį numatomas britų premjerės Theresos May susitikimas su Europos Sąjungos Vadovų tarybos prezidentu Donaldu Tusku. Jiedu aptars Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesą, kuris įgijo naujų spalvų po praėjusią savaitę p. May Florencijoje pasakytos kalbos. Joje JK premjerė pateikė naujų pasiūlymų įgyvendinant „Brexit“ procesą. Dėl šios kalbos net buvo atidėtas ketvirtasis „Brexit“ derybų etapas. Bene didžiausiu nesutarimu tarp Londono ir Briuselio iki šiol buvo klausimas dėl finansinės išmokos, kurią JK yra pasirengusi sumokėti Bendrijai. Nors politikė, priešingai nei tikėtasi, neįvardijo konkrečios sumos ir šį kartą, p. May bene pirmą kartą pripažino, kad valstybė laikysis savo įsipareigojimų 2014–2020 m. ES biudžetui. ES viešai yra minėjusi maždaug 50-60 mlrd. Eur sumą, kurią JK turėtų sumokėti palikdama Bendriją. Ponia May taip pat pasiūlė pereinamąjį dviejų metų „Brexit“ laikotarpį, kurio metu visi dabartiniai santykiai būtų išsaugoti, tik darbuotojai JK privalėtų registruotis. Politikės manymu, ateities ekonominiai ar prekybos ginčai tarp Londono ir Briuselio neturėtų būti sprendžiami nei Europos Teisingumo Teisme, nei JK teismuose. Tai reiškia, kad ji siūlo kurti naują arbitražą.
Dar apie kai kuriuos numatomus svarbesnius savaitės įvykius trumpai:KALBA. Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį, praėjus vos porai dienų po rinkimų Vokietijoje, ketina perskaityti kalbą su savo pasiūlymais apie euro zonos ateitį. Ponas Macronas gali ir vėl pasiūlyti kur kas gilesnę euro zonos valstybių integraciją, įskaitant atskirą euro zonos biudžetą ir atskirą „vyriausybę“, kuri spręstų, kaip tas biudžetas būtų panaudojamas.
REFERENDUMAI. Sekmadienį rengiamas referendumas Katalonijoje dėl šio krašto galimos nepriklausomybės nuo Ispanijos. Ispanų valdžia iš anksto paskelbė, kad referendumas neteisėtas. Apklausos rodo, kad Katalonijos nepriklausomybės šalininkų yra kiek mažiau nei priešininkų. O pirmadienį vyks kurdų referendumas dėl atsiskyrimo nuo Irako. Tai yra didžiausia tauta pasaulyje neturinti savo valstybės, jų reikalai daro didelę įtaką saugumui Turkijoje, Irake ir visame regione, kuris ir taip neramus.
EKSKANCLERIS. Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis penktadienį greičiausiai taps Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ valdybos nariu ir galbūt jos vadovu. Metinis jo atlyginimas sieks apie 500.000 USD.
LENGVATA. Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė nevetuos atitinkamo įstatymo, nuo ateinančio sekmadienio Lietuvoje grįžta centralizuotai tiekiamam šildymui taikoma 9% pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
KAIMYNAS. Lietuvoje lankysis Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis. Jis susitiks su visais aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, o antradienį skaitys kalbą Lietuvos Seimo plenariniame posėdyje.
SEIMAS. Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama svarstyti Žemės įstatymo pataisas, numatančias, kad ant valstybinės žemės esančių pastatų savininkai privalės mokėti 20% vidutinės sklypo vertės, jei norės rekonstruoti senus pastatus arba statyti naujus nuomojamoje žemėje. Taip pat antradienį Seimo nariams numatoma pateikti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą ir įstatymą, leidžiantį rengti tiesioginius seniūnų rinkimus. Ketvirtadienį Seimas ketina priimti naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, taip pat parlamentarams turėtų būti pateikti nauji kandidatai į laisvas Vyriausiosios rinkimų komisijos narių vietas.
SOSTINĖ. Vilniaus savivaldybės taryboje galimi svarstymai dėl tolimesnio socialdemokratų ir konservatorių darbo su teisėsaugos įtarimų politinės korupcijos byloje sulaukusiu Liberalų sąjūdžiu.
SUGRĮŽTUVĖS. Sekmadienį Vygaudas Ušackas baigia savo kelerių metų darbą Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje pareigose ir grįžta į Lietuvą. Jis taps Kauno technologijos universiteto Europos institutui ir neatmeta pasirengimo kandidatuoti 2019 m. prezidento rinkimuose.
STATISTIKA. Penktadienį Statistikos departamentas paskelbs naujausią statistinę informaciją apie tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje.
PROTESTAS. Ketvirtadienį prie Seimo rūmų Vilniuje planuojamas pensininkų protesto mitingas. Jame ketinama protestuoti dėl numatomo pensijų perskaičiavimo. Pensininkai nerimauja, kad jų pensijos po perskaičiavimo sumažės, nors politikai ir pareigūnai kartoja, kad taip neatsitiks.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
DIPLOMATIJA. Ketvirtadienį numatomas Ekonominės diplomatijos tarybos posėdis, kuriame bus tariamasi dėl Lietuvos diplomatinio tinklo optimizavimo.
KONFERENCIJA. Ketvirtadienį „Menų lofte“ Vilniuje vyks „Verslo žinių“ organizuojama metinė skaitmeninės rinkodaros konferencija „Best Internet 2017“. Konferencijos temos: Kaip surasti ir sujungti duomenis su vartotojų psichologija? Kaip išgyventi skaitmeninę transformaciją? Rinkodaros vadovų patirtys ir įžvalgos. Prekės ženklai socialiniuose tinkluose – Estijos „Swedbank“ kelias į „Youtube“. Interneto reklamos rinka: 5 klausimai, kuriuos 2018-aisiais turėtumėte užduoti reklamos pardavėjams. Namų darbai rinkodaros skyriui įgyvendinant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Be to, įvyks „Best Internet“ skaitmeninės rinkodaros komunikacijos konkurso prisistatymai.
PARODA. Penktadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasidės ir visą savaitgalį vyks devintoji Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Jų metu vyks valstybinės valdžios atstovų ir Lietuvos pramonės lyderių debatai „Verslo ateitis – skaitmenizacija. Kaip verslas tam pasirengęs ir kaip valstybė jam gali padėti?“.
TURIZMAS. Trečiadienį Ežeraičių kaime Vilniaus rajone vyks 5-asis Lietuvos turizmo forumas „Valstybės atkūrimo šimtmečiui – konkurencingas ir darnusis turizmas“.
