Islandija pavargo nuo didžiulių atvykstančių turistų srautų
Vien šiemet į Islandiją, kurioje gyvena 330.000 žmonių, turėtų atvykti apie 2,2 mln. turistų – keturis kartus daugiau nei 2010-aisiais, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) skaičiavimais.
Šiuo metu turizmas yra didžiausia Islandijos ekonomikos šaka, pralenkusi tradicinius verslus, tokius kaip žvejyba. Staigus turistų skaičiaus padidėjimas sukūrė didelį spaudimą Islandijos infrastruktūrai, šalies gyventojams vis garsiau skundžiantis dėl gyvenamųjų namų trūkumo, augančių nuomos kainų ar šiukšlių pakelėse.
Tęsinys – po grafiku[infogram id="0d7f4497-aad7-45a2-a4b5-4b6256f3b60e" prefix="Lku" format="interactive" title="Turistų skaičius Islandijoje"]
„Norėjome daugiau turistų ir tai puikiai veikė. Tačiau toks didžiulis augimas yra netikėtas visiems. Niekas negalėjo to prognozuoti“, – „The Wall Street Journal“ sako Sigrun Brynja Einarsdottir, Islandijos Turizmo departamento vadovė.
Trūksta namų
Turizmo bumas, daugiausiai iš JAV ir Jungtinės Karalystės, prasidėjo 2010-aisiais, kai išsiveržęs Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalnis sutrikdė susisiekimą oru visoje Europoje. Vyriausybė tuomet pradėjo aktyvią rinkodaros kampaniją, kuri atkreipė dėmesį į šalies gamtos grožį – geizerius ir kosmoso vaizdus primenančius peizažus. Prie spartaus turizmo augimo prisidėjo ir nusilpusi šalies valiuta bei oro linijos, siūlančios nemokamus sustojimus iš Europos į Ameriką ir priešinga kryptimi skrendantiems keleiviams.
Kadaise apytuštės Islandijos sostinės Reikjaviko gatvės šiandien yra pilnos lankytojų ir išsinuomotų automobilių. Kadangi naujų viešbučių statyba užtrunka, islandai aktyviai įsitraukė į „Airbnb“ ir kitų tokio pobūdžio platformų veiklą, o tai išpūtė nekilnojamojo turto nuomos kainos. Per metus nuo 2016 m. kovo jos išaugo 18,3%, ankstesniais metais – dar 6,3%, rašo „The Wall Street Journal“.
„Situacija senamiestyje darosi nepakeliama. Kainos auga ir yra vos keli laisvi butai“, – sako Kolbrun Yr Einarsdottir, dirbanti meno muziejuje sostinėje. 2014-aisiais ji su vyru neteko nuomoto buto, nes jo savininkas norėjo jį nuomoti per „Airbnb“.
Tokio istorijos kartojasi nuolat, pažymi ji. Analitikai skaičiuoja, kad bent vienas iš aštuonių butų sostinės centre pernai buvo siūlomas trumpalaikei nuomai. Tiesa, „Airbnb“ pažymi, kad dažniausiai savininkai juose taip pat gyvena, turistams nuomodami tik dalį kambarių.
Islandijos vyriausybė pastaruoju metu pradėjo reikalauti registracijos ir verslo licencijų iš gyventojų, užsiimančių laikina nuoma, jeigu jie tai daro daugiau nei 90 dienų per metus arba gauna daugiau nei 18.000 USD pajamų. Valdžia taip pat ėmėsi gerinti Islandijos kelius, tiltus ir automobilių stovėjimo aikšteles, statyti daugiau tualetų ir šiukšlių dėžių, ypač provincijoje.
Baiminasi ekonomikos perkaitimo
2008-aisiais Islandijos bankų sistema žlugo, gerokai išaugo nedarbas. Tačiau šiuo metu šalies ūkio atsigavimas yra pavydėtinas – pernai ekonomika augo 7,2%, sparčiausiu tempu tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių. Šiemet vyriausybė panaikino beveik visas kapitalo kontrolės ribojimo priemones, įvestas per krizę.
Kai kurie Islandijos gyventojai baiminasi, kad dabartinė padėtis ima priminti metus iki finansinės krizės, kuri labai skaudžiai smogė valstybei. Pastaruoju metu ne tik sustiprėjo vietinė kroną ir pakilo nekilnojamo turto kainos, tačiau išaugo ir darbo jėgos poreikis.
Nedarbas gegužę šalyje siekė 2,6% - tai mažiausias lygis tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. TVF paskutinėje savo ataskaitoje sako, kad nors šalies ekonomika auga tvariau, tačiau pastebimos perkaitinimo rizikos, kurios kelia nerimą.
Maras Gudmundssonas, Islandijos centrinio banko vadovas, sako, kad augimo tempas tapo „šiek tiek nepatogiu“, tačiau pažymėjo, kad ekonomika yra „labai toli nuo kreditais paremto perkaitimo bumo“.
Ekonomistai pažymi, kad per tris paskutinius metus gerokai išaugęs kronos kursas paverčia Islandiją vis brangesne valstybe užsienio turistams, o tai turėtų sumažinti jų srautus ateityje.
