Euro zonos augimas įgauna pagreitį
Euro zonos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį pasistiebė 0,6%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai atitiko analitikų prognozes. Tiesa, jie tikėjosi, kad augimo varikliu bus Vokietija bei geriausius rezultatus per pastaruosius dvejus metus rodanti Ispanija (0,9%), praneša „Bloomberg“.
Tačiau ekonomikos augimas plinta. Eksportas ir pritrauktos investicijos Prancūzijai leido pasiekti ilgiausią augimo periodą nuo 2011-ųjų (0,5%), Nyderlandų ekonomika pasistiebė sparčiausiai nuo 2007-ųjų pabaigos. Italija, kurį laiką laikyta eurozonos ligoniu, tikimasi, antrąjį ketvirtį augs daugiau bei 1% – pirmą kartą nuo 2010 m.
Švedijos augimas reikšmingai paspartėjo – šalies ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį paaugo 1,7% (pirmąjį stiebėsi kuklesniais 0,6%).
„Atsigavimas stipresnis, platesnis. Jis dar kartą parodė esąs atsparus išoriniams sukrėtimams, – teigia Frederikas Ducrozet, „Banque Pictet & Cie“ ekonominstas. – ECB gali užtikrintai žadėti, kad infliacija augs, gal būt ne taip sparčiai kaip norėtųsi, bet skaičiai yra jų pusėje.“
Euro zonos ekonominis atsigavimas reiškiasi stabiliai mažėjančiu nedarbu ir dešimtmečio aukštumose esančiais verslo pasitikėjimo rodikliais. Tačiau kainų lygis vis dar nenori įsibėgėti kilti. Europos centrinis bankas įsitikinęs, kad infliacijos augimą paskatins augantys atlyginimai ir sąstingio nusikratanti ekonomika.
Kaip rašė VŽ, antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo 3,9%, o per visą pirmąjį pusmetį – 4%, lyginant su tais pačiais laikotarpiais prieš metus. Ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ūkis sparčius augimo tempus išlaikys per visus 2017 metus.
