„Brexit“: ekonominės ir teisinės pasitraukimo pasekmės

Publikuota: 2016-10-30
Vilenas Vadapalas, buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas, advokatų kontoros Vadapalas, Vaitekūnas ir partneriai „Eurolex“ advokatas. Bendrovės nuotr.
Vilenas Vadapalas, buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas, advokatų kontoros Vadapalas, Vaitekūnas ir partneriai „Eurolex“ advokatas. Bendrovės nuotr.
advokatas, buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas

Grupė žymiausių pasaulio ekonomistų, 10 Nobelio premijos laureatų (George'as Akerlofas, Kennethas Arrow, Angusas Deatonas ir kiti)prieš referendumą dėl Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje padarė pareiškimą dėl galimų ilgalaikių neigiamų ekonominių išstojimo iš pasekmių. Jie teigė, kad Britanijos bendrovėms ir darbuotojams būtina ES vidaus rinka, kad išstojimas sukurtų pavojingą netikrumą dėl Britanijos ateities prekybos ryšių ne tik su ES, bet ir su galingomis JAV, Kanados ir Kinijos rinkomis. Daugelis šių pasekmių slėgs ilgus metus.

Visai neseniai, dar prieš diskusiją dėl Brexit, kita grupė Nobelio premijos laureatų ekonomistų įspėjo apie išryškėjusią neigiamą paskutinio dešimtmečio tendenciją, kai pasaulio ekonomiką labiau sąlygoja politikų veiksmai, nei objektyvūs ekonominiai dėsniai. Šis poveikis dažnai toli gražu nėra teigiamas. Racionaliai mąstant, mažai kas rizikuotų kurti net mažiausius barjerus įeiti į didžiausią pasaulyje ES vidaus rinką, jungiančią (kartu su JK) 28 valstybes, 510 milijonų gyventojų, sukuriančių per 26% pasaulio BVP, tai yra, kad atsiras kliūtys savo prekių, paslaugų, kapitalo ir piliečių judėjimui į tokią rinką.

Juolab kad iki 45% Britanijos BVP sudaro prekės ir paslaugos, eksportuojamos į ES vidaus rinką. Galima, pavyzdžiui, spekuliuoti kad ES emigrantai atima britų darbo vietas, bet reikėtų numatyti, kad investuotojai naujų darbo vietų nekurs ar net pradės trauktis dėl mažiausių muitų tarifų ar muitų procedūrų įvedimo, nacionalinių standartų,naujų prekių kilmės taisyklių ir panašių apribojimų. Tokia grėsmė reali, jei Britanija išeitų iš ES muitų sąjungos.

Moderniose techninės gamybos grandinėse, kuriose aktyviai dalyvauja industrinės Britanijos pramonė, galutinis produktas yra daugelio valstybių (ir ne tik ES) gamintojų ir paslaugų teikėjų rezultatas. Todėl neišvengiamai susilpnės ir pati Europos Sąjunga, praradusi antrą po Vokietijos didžiąją Europos ekonominę galią.

Vargu ar reikėtų džiūgauti tiems, kas tikisi kad pagrindinis Europos finansų centras iš Londono persikels į Frankfurtą, Paryžių ar net Liuksemburgą. Antony Browne, Britanijos Bankų Asociacijos pirmininkas, spalio 22 d. pranešė, kad Britanijos bankai jau pradėjo ar jau ruošiasi keltis į kontinentą, nes tik Europos Sąjungos banko statusas leidžia laisvai teikti finansines paslaugas visoje Sąjungoje. Tai bloga žinia Britanijai, nes finansinės paslaugos vis dar sudaro didžiausią Britanijos eksporto dalį.

Belieka spėlioti, ar ES vidaus rinkos srityje Britanija turės tokį statusą, kurį turi Turkija pagal 1963 m. Asociacijos sutartį su Europos Ekonomine Bendrija (laisva prekyba ir muitų sąjunga) ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) – Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, vieningos su ES vidaus rinkos dalyvės. Šie du variantai – „turkiškas“ ar narystės EEE – yra maksimumas, kurio gali pasiekti valstybė, neturinti ES narystės. Vis dėlto neužmirškime, jog tiek Turkija, tiek šios trys EEE narės turi paklusti griežtoms ES normoms laisvos prekybos ir muitų sąjungos ar visoms ES normoms vidaus rinkos srityse, nors nedalyvauja kuriant šias normas kuriant ir negali jas, reikalui esant, ginčyti Europos Teisingumo Teisme. Ar to siekė politikai, skelbę referendumą?

Jei neigiamos ekonominės Brexit pasekmės jau mažai kam sukelia abejones, tačiau teisinės kliūtys, kurias teks įveikti Britanijai ir visai Europos Sąjungai, dar nesulaukė didesnio dėmesio. Kiekvieną ES valstybę narę sieja su Europos Sąjunga didžiulis kompleksas ES teisės normų, sukurtų per ilgus dešimtmečius visų pirma tam, kad veiktų visa Europos Sąjungos sistema ir didžiausia pasaulyje ES vidaus rinka. Šiandien jau galime išskirti pagrindinės teisinės problemas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kelyje.

Derybininkų laukia sudėtinga išstojimo ir naujos asociacijos sutarties su Sąjunga sudarymo procedūra. Žiniasklaida dažnai mini Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį dėl išstojimo procedūros, tačiau paprastai apsiriboja tik tuo, kad ši procedūra prasideda išstojančios valstybės oficialiu pranešimu Europos Vadovų Tarybai apie išstojimą, po kurio seka derybos dėl susitarimo dėl išstojimo tvarkos ir būsimų santykių su Sąjunga principų. Jei derybos dėl tokio susitarimo nepavyksta, praėjus dvejiems metams po tokio pranešimo gavimo (Britanija numato pateikti tokį pranešimą iki 2017 m. kovo mėn.), laikoma kad tai valstybei automatiškai nustoja galioti ES steigimo ir veiklos sutartys.

Pridurkime, kad jei toks susitarimas sudaromas, jį tvirtina ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma, prieš tai gavusi Europos Parlamento pritarimą. Rimtesnės problemos glūdi kitur, nes vargu ar JK išstojimas pasibaigtų tik išstojimo sutartimi dėl būsimų santykių principų, nenustatant jos dalyvavimo vidaus rinkoje sąlygų ir kitų ryšių su ES, kuriuos vargu ar galima nutraukti (teisėsaugos bendradarbiavimas, aplinkosauga ir kita).

Sutartys, nustatančios integracinius ekonominius ryšius tarp ES ir kitų valstybių vadinamos asociacijos sutartimis, jų šiuo metu yra 21. Joms reikalingas vieningas valstybių narių pritarimas Taryboje, o taip pat, kaip taisyklė, sutarties ratifikavimas visose valstybėse narėse pagal jų atitinkamas konstitucines procedūras. Net jei derybos pasibaigtų mažiau įpareigojančia laisvos prekybos sutartimi, jai įsigalioti nepavyktų išvengti vienbalsiškumo Taryboje ir ratifikavimo procedūrų. Tai pareikalautų žymiai daugiau nei 2 metų, žinant sudėtingas ratifikavimo procedūras, pavyzdžiui, Belgijoje. Vienos valstybės „veto“ blokuotų sutarties įsigaliojimą. Šiuo metu kalbama, kad reikėtų papildomo susitarimo dėl tokios sutarties laikino taikymo, tačiau laikinumas negali būti begalinis. Nyderlandų delsimas ratifikuoti Asociacijos sutartį su Ukraina dėl neigiamų tik konsultacinės galios referendumo rezultatų yra kitas rimtas aliarmo signalas.

Iš derybų negalima tikėtis sutarties kaip stebuklo, kuris paliktų tik nereikšmingas neigiamas išstojimo iš ES pasekmes ir vėl vyktų „business as usual“. Bet koks iš dviejų galimų variantų – asociacijos su ES sutartis arba laisvos prekybos sutartis – sumažintų ekonominių ryšių tarp ES ir Jungtinės Karalystės lygį. Brexit šalininkai bandė gelbėti savo „kūrinį“ teigdami, kad Britanija taps Europos Ekonominės Erdvės valstybe nare. Kaip žinoma, EEE išplečia ES vidaus rinkos normų (laisvo prekių, paslaugų, kapitalo, darbuotojų ir kt.) veikimą Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai – Laisvos Prekybos Asociacijos (EFTA) valstybėms narėms. Tačiau užmirštama, kad EFTA traukinys seniai nuvažiavo: per praėjusius 43 metus EFTĄ paliko 6 valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą, įskaitant pačią Britaniją, o Norvegija, tapusi didžiausia EFTA šalimi (14 mln. gyventojų), kaip jau rodo signalai iš Oslo, vargu ar besąlygiškai priimtų Didžiąją Britaniją (65 mln.), kuri dominuotų šioje organizacijoje.

Be to, EFTA turi laisvos prekybos sutartis su 38 valstybėmis, ir todėl Britanijai tektų papildomai derėtis ne tik dėl stojimo į EFTA sąlygų, bet ir dėl savo dalyvavimo tokiose sutartyse, pavyzdžiui, su Kinija, sunkia derybų partnere. Tačiau pagrindinė problema dar sudėtingesnė – dalyvavimas Europos Ekonominėje Erdvėje taip pat reikštų, kad Britanija privalės pripažinti laisvą darbuotojų judėjimą su ES šalimis. Situacija išsiplėtotų ad absurdum, nes pagrindinis Brexit argumentas buvo tai, kad Jungtinė Karalystė „kontroliuos migraciją iš ES“.

Ar „turkiškas variantas“ būtų šiek tiek lengvesnis susiderėti? 1963 m. Turkijos ir EEB Asociacijos sutartis (Ankaros sutartis) ir vėlesni aktai numato laisvos prekybos režimą pramoninėms prekėms, muitų sąjungą ir draudžia įvesti naujus apribojimus laisvam paslaugų teikimui ir įmonių steigimuisi. Turkijos statusas, nors numato būsimą šios šalies stojimą į ES, laisvą darbuotojų judėjimą palieka ateičiai. Pridurkime, kad ES vizos Turkijos piliečiams, tačiau ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui ir be teisės įsidarbinti, turėtų būti panaikintos artimiausiu metu.

Britanijai „turkiškas variantas“ turi du trūkumus: pirma, jis nesuteikia laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo, o antra – jos muitų sąjunga su ES reikštų, kad į Britanijos rinką laisvai patektų ne tik ES kilmės prekės, bet ir kitų valstybių prekės, cirkuliuojančios ES vidaus rinkoje. Teisiškai Britanija turėtų paklūsti visoms ES laisvos prekybos sutartims su trečiosiomis valstybėmis ir įsileisti jų prekes, tačiau Britanijos prekės automatiškai nepatektų į tų valstybių rinką, jei Britanija su jomis nepavyktų sudaryti dvišalių laisvos prekybos sutarčių. Šį rudenį turėjo prasidėti derybos dėl Turkijos statuso pagerinimo – laisvo žemės ūkio prekių judėjimo, laisvo paslaugų teikimo, dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir ginčų sprendimo procedūrų, tačiau derybos užstrigo dėl žinomų politinių priežasčių.Nors sunku spėlioti, koks bus ES ir Jungtinės Karalystės derybų rezultatas, tačiau tikėtina, kad bus pasirinktas modifikuotas „turkiškas variantas“, bet be muitų sąjungos?

Ar naujiems ES-Britanijos santykiams galimas trečias variantas, panašus į glaudžius Šveicarijos ryšius su ES, kai Šveicarijos santykiai su ES (laisva prekyba, paslaugos, dalyvavimas Šengeno zonoje ir pan.) nustatyti specialiomis sutartimis kiekvienai sričiai? Tokių dvišalių sutarčių jau yra virš 120. Tai mažai tikėtina, nes Šveicarijai tam reikėjo ištisų dešimtmečių.

Dar vienas variantas – laisvos prekybos sutartis, analogiška tik ką sudarytai bet vis dar blokuojamai Belgijoje Europos Sąjungos ir Kanados sutarčiai (CETA sutarčiai) -daug kam pasirodė magiška išeitimi iš kvailos padėties. CETA numato, kad tarp ES ir Kanados laipsniškai bus panaikinti muitų tarifai prekėms, išskyrus kai kuriuos žemės ūkio produktus, nustatyti bendri maisto saugos ir kiti standartai, palengvintas laisvas paslaugų teikimas, supaprastintos muitinės procedūros. Tačiau tai kas tinka naujiems Kanados-ES ekonominiams ryšiams, nebūtinai tiks būsimiems Britanijos santykiams su Europos Sąjunga. Kanados eksportas į ES siekia tik 2 % Kanados BVP, kai Britanijos eksportas į ES sudaro 45 % jos BVP. Jei šiuo metu Britanijos rinka yra ES Bendros rinkos dalis, tai CETA varianto įvedimo atveju rinkos bus atskirtos. Bus leidžiamos rinkų apsaugos priemonės (anti-dempingas ir priemonės prieš subsidijas), eksporto kvotos kai kuriems žemės ūkio produktams, leidžiami apribojimai-išimtys tam tikrų paslaugų teikimui ir kiti barjerai. Prekių ir paslaugų srautai tarp ES ir Britanijos rinkų neišvengiamai sumažėtų.

Galimos Brexit pasekmės Lietuvai. Kadangi iki galo neaišku, kokie barjerai atsirastų Europos Sąjungos ir Britanijos santykiuose po pastarosios išstojimo, dar sunku spręsti dėl konkrečių pasekmių Lietuvos piliečiams ir verslui.

Vizų režimas tarp ES ir Britanijos būtų neįmanomas, todėl kelionių galimybės nesumažės. Britanija nėra Šengeno zonos dalyvė, todėl sienų kontrolė išliks, nors tikėtina, kad ji bus sugriežtinta ir įvesta sienų kontrolė tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.

Lietuvos piliečiai, kaip ir kiti ES piliečiai, legaliai gyvenantys ir dirbantys Britanijoje, o taip pat kartu su jais gyvenantys jų šeimų nariai, Britanijos rezidento ir darbuotojo statuso neturėtų prarasti. ES piliečiai, legaliai reziduojantys Britanijoje ne mažiau 5 metų, liks nuolatiniais Britanijos gyventojais. Neturėtų būgštauti ir kiti lietuviai, dabar legaliai gyvenantys, dirbantys ar studijuojantys Britanijoje – šalies Vyriausybė pareiškė, kad jų teisės bus išsaugotos.

Kadangi ES piliečiai, reziduojantys Jungtinėje Karalystėje 6 ir daugiau metų, turi teisę į JK pilietybę, tikėtina, kad Lietuvos piliečiai, ten įsikūrę prieš tiek laiko, pasinaudos šia teise, tačiau Lietuva praras juos kaip savo piliečius. Bet kokiu atveju, Lietuvos piliečiai – Britanijos rezidentai, turėtų pasirūpinti savo statuso įforminimu (nuolatiniai gyventojai – gauti Permanent residence document, kiti gyventojai – Registration certificate) ir išsaugoti visus dokumentus apie savo buvimą, būstą, studijas, mokesčius ir darbą Britanijoje.

Kitokį statusą turės tie, kas atvyks į Britaniją po jos išstojimo iš ES: nežiūrint to, kad jie galės pasilikti Britanijoje iki 3 mėnesių be teisės dirbti, jų tolesnis buvimas ir darbas priklausys nuo leidimo gyventi ir leidimo dirbti gavimo. Belieka laukti, kokie konkretūs apribojimai atsirastų laisvam darbuotojų judėjimui, jei Britanija nesutiks su laisvu darbuotojų judėjimu: kokiomis sąlygomis darbuotojams bus išduodami leidimai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, ar tam bus įvestos kvotos ir pan. Net ir gavę leidimą dirbti, jie tam tikrą laiką turės laukti leidimo, kad jų šeimų nariai atvyktų gyventi su jais savo šeimų nariams. Akivaizdu, kad laisvo asmenų judėjimo, kaip jis garantuojamas Europos Sąjungoje, nebebus.

Reikia tikėtis, kad bus išsaugotas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, toliau bus pripažįstami teismų sprendimai. Neaišku, ar Britanija toliau vykdys Europos arešto orderius, išduotus Lietuvos ir kitų ES teismų. Belieka apgailestauti, kad ES pagalba Britanijos mokslui ir studijoms sumažės dėl ES programų finansavimo sumažinimo, todėl mažiau lietuvių studijuos ir atliks mokslo tyrimus Britanijoje.

Lietuvos verslas turėtų atsižvelgti į galimus ekonominius-teisinius Jungtinės Karalystės išėjimo iš ES variantus, kurie bet kokiu atveju bus artimi asociacijos sutartims su laisvu prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Įmonių įsisteigimas neturėtų būti ribojamas, nes tai ekonomiškai nenaudinga. Tačiau tikėtina, kad atsiras tam tikri apribojimai laisvai teikti paslaugas Britanijos rinkoje neįsteigus ten įmonės. Jei pasitvirtins signalai apie tai, kad Britanija nepageidaus dalyvauti muitų sąjungoje, ateityje yra galimas supaprastintų muitų procedūrų įvedimas. Tai būtų rimtas barjeras, kurio ES ir Jungtinė Karalystė turėtų visomis išgalėmis vengti.

Komentaro autorius – prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas, buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas, advokatų kontoros Vadapalas, Vaitekūnas ir partneriai „Eurolex“ advokatas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VTEK tiria Vilniaus kultūros paveldo vertinimo tarybos narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl 11 Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros...

„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Seime į priekį pajudėjo pataisos, kurios leistų kandidatuoti R. Paksui

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų...

Nauja tyrimo komisija dėl įtakos politiniams procesams kuriama valdančiųjų balsais 2

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų pradėtas naujas tyrimas dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės...

„Gazelės” konferencija Vilniuje: šiemet ji kitokia

„Gazelės“ konferencija, kurią „Verslo žinios“ rengia jau 15 metų, šiemet iš esmės atsinaujino: ne tik...

Mano verslas
12:36
Teismas: D. Nedzinskas turi sumokėti 154.000 Eur mokesčių už obligacijų palūkanas 2

Verslininkas, buvęs bankininkas Darius Nedzinskas, jo valdomoms bendrovėms suteiktas ilgalaikes paskolas...

Rinkos
12:30
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 2

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Liberalų sąjūdis seniūnu perrinko E. Gentvilą 4

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime seniūnu perrinko Eugenijų Gentvilą, už kurį balsavo 9 iš 12 balsavime...

Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 1

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
08:12
VVĮ analizės centrui vadovauti paskirtas Vidas Danielius 2

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros (SIPA) direktoriumi paskirtas Vidas Danielius, pranešė Ūkio...

Vadyba
2018.09.19
JK premjerė vėl bandys įtikinti ES Premium 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May trečiadienį ir ketvirtadienį su kitais ES lyderiais dalyvauja...

Verslo aplinka
2018.09.19
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 8

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
Pchenjanas pažadėjo sunaikinti raketų bandymų poligoną 1

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos lyderis, pažadėjo sunaikinti pagrindinį šalies raketų bandymų poligoną...

Verslo aplinka
2018.09.19
Vilniaus savivaldybė nori perimti centrinius LEU rūmus: kreipsis į Vyriausybę

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę dėl centrinių Lietuvos edukologijos universiteto...

Statyba ir NT
2018.09.19
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 5

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
Vyriausybė klupinėja ties valstybės valdomo NT pertvarka 1

Artimiausiais metais dauguma valstybinių įstaigų už naudojamas administracinės paskirties patalpas turėtų...

Statyba ir NT
2018.09.19
Valdžia žada visą puokštę priemonių dėl prekybos tinklų darbo 34

Didinti prekybos tinklų konkurenciją, kviesti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau