Pas mamas ilgiausiai pasilieka kroatai, o greičiausiai išsikrausto suomės

4 iš 5 jaunų kroatų vyrų gyvena su tėvais. Labiausiai namus palikti linkę skandinavai. Lietuviai užsibūna ilgiau, nei vidutiniai europiečiai, tačiau tendencija priešinga, nei visos ES.

Tokius duomenis skelbia statistikos agentūra Eurostatas.

18–34 metų asmenų, gyvenančių su tėvais, dalis didžiausia Kroatijoje. 78,3% jaunų vyrų ir 61,5% moterų negyvena atskiruose nuomojamuose ar nuosavuose namuose.

Italai, kuriems toks elgesys dažnai priskiriamas stereotipiškai, yra trečioje vietoje – juos lenkia dar ir slovakai.

Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje jaunimo, gyvenančio su tėvais, dalis mažiausia. Tiesa, įdomu tai, kad palyginti su 2007 m., ji gan sparčiai didėja, ypač vyrų atveju.

Tėvų namuose pasiliekančių jaunuolių dalis auga ir bendrai visoje ES, nors ir ne taip žymiai. Kaip pastebi naujienų agentūra „Bloomberg“, tai galima sieti su sulėtėjusia šalių ekonomika.

Lietuvoje tėvų namuose gyvena 60,5% 18–34 m. vyrų ir 46,7% moterų. Skirtingai nei bendras ES vidurkis, šie skaičiai per pastaruosius 8 metus nežymiai sumažėjo.

infogr.am::04c04610-dd9f-4071-9937-640237f931ea

Rašyti komentarą

Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia:

raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
skatinti kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
platinti, propaguoti ar reklamuoti pornografiją, taip pat propaguoti ir (ar) reklamuoti seksualines paslaugas, lytinius iškrypimus;
propaguoti ir (ar) reklamuoti žalingus įpročius ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

Už paskelbtą komentarą atsako jį paskelbęs skaitytojas, kuris dėl jo turinio gali būti patrauktas baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Komentare mes tiesiogiai nerodome komentaro autoriaus IP adreso, tačiau jis gali būti perduotas teisėsaugos institucijoms LR įstatymuose nustatyta tvarka.