Į Baltarusijos parlamentą pateko dvi opozicijos atstovės
Tarptautinės organizacijos nuolat kritikuoja Baltarusiją dėl nedemokratiškų rinkimų. Tačiau šįkart prezidentas Aleksandras Lukašenka mėgina pademonstruoti Vakarams, kad šalyje vyksta demokratinės permainos, tikėdamasis pagalbos krizės purtomai šalies ekonomikai.
Vos keli kritiški balsai parlamente vargu ar turės įtakos 62-ejų prezidentui, valdžią į savo kumštį paėmusiam dar 1994 m. ir vadinamam paskutiniu Europos diktatoriumi. Jo politiniai bendrininkai ir dabar užėmė 108 kėdes parlamente iš esamų 110.
„Baltarusijoje nėra laisvų ir sąžiningų rinkimų“, – pareiškė Anatolijus Lebedko, Suvienytosios piliečių partijos lyderis. Jo partija antradienį spręs, ar Ana Kanopackaja, laimėjusi mandatą, jį priims ar atsisakys protesto vardan.
Anot p. Lebedko, valdžia „visiškai kontroliavo balsavimo procesą“.
Antroji į parlamentą prasibrovusi opozicijos atstovė – Aliona Anisim, populiari baltarusių inteligentijos veikėja.
Pats Lukašenka deklaravo norįs, kad „opozicija egzistuotų ir būti konstruktyvi“.
„Nenoriu, kad opozicija taptų penktąja kolona šalyje“, – pareiškė Baltarusijos lyderis.
Baltarusijos opozicija buvo nustumta į politinio gyvenimo užribį nuo 1995 m. – nuo momento, kai Lukašenka inicijavo referendumą, kuriame siekė užsitikrinti sau galią paleisti parlamentą. Po to, kai ši nuostata konstitucijoje buvo įtvirtinta 1996 m., valdžia iš esmės atiteko į prezidento rankas, o dvejų rūmų parlamentas atlieka dekoratyvinį vaidmenį. Per pastaruosius ketverius metus išrinktieji Baltarusijos deputatai inicijavo tik tris įstatymų projektus, o visą kitą laiką tvirtino prezidento ir ministrų kabineto parengtus teisės aktus, rašo „Gazeta.ru“.
Ieškodama sąlyčio taškų su Vakarais, Baltarusijos valdžia mėgina pateikti šalį kaip stabilumo švyturį geopolitinių sukrėtimų aplinkoje. Lukašenka sulaukė pagyrų iš Vakarų už Minske surengtas derybas dėl Ukrainos krizės sprendimo.
Londone įsikūręs Europos rekonstrucijos ir plėtros bankas neseniai paskelbė, kad pirmąkart nuo 1996 m. atnaujins bendradarbiavimą su Baltarusijos valdžia, kadangi šalis tapo „atviresnė tarptautiniu atžvilgiu“. Neva demokratiniai rinkimai gali taip pat suteikti Minskui prieigą prie naujų Tarptautinio valiutos fondo paskolų.
„Tai žaidimas, kurį žaidžia Lukašenkos režimas – smulkūs žingsneliai, įgyvendinant Vakarų reikalavimus ir tikintis, kad Vakarai atsakys tuo pačiu“, – „Bloomberg“ cituoja Igarį Gubarevičių, „Ostrogorski“ centro, Londone įsikūrusios Baltarusijos tyrimų grupės, analitiką.
Baltarusijos ūkis neiškopia iš krizės, į kurią šalį pastūmėjo Rusijos, svarbiausios politinės ir ekonominės partnerės, problemos. Per pirmuosius 7 šių metų mėnesius Baltarusijos BVP traukėsi 2,7%, skelbė Nacionalinis statistikos komitetas. Infliacija Baltarusijoje liepą siekė 12,2%. Baltarusijos rublio kursas svyruoja ties 20.000 rublių už JAV dolerį ir yra apie 9% silpnesnis nei prieš metus, rašo „Bloomberg“.
