Porošenka: Ukrainai vis sunkiau užsitikrinti Europos paramą

Pasak Ukrainos lyderio, Europos vidinę stiprybę išbando tokie išorės iššūkiai kaip migracijos krizė ir teroristų atakos. 2017-ųjų rinkimai keliose Europos šalyse gali nulemti, kad į valdžią ateis jėgos, linkusios į didesnį kompromisą su Kremliumi, teigė p. Porošenka.

„Europa vis dar kalba vienu balsu, bet yra šalių, kuriose pernelyg aiškiai girdimas rusiškas akcentas“, – rėžė p. Porošenka.

Prezidento komentarai iliustruoja Ukrainoje augantį nerimą dėl to, kad šalis paliekama viena akistatoje su Rusija po Krymo aneksijos 2014-aisiais ir tęsiantis susirėmimams su prorusiškais separatistais Donbaso regione, pažymi „Reuters“. Nuogąstaujama, kad populizmo pakilimas Europoje ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES gerokai sumažins Ukrainos rėmėjų gretas.

„Ukrainai ir toliau reikės tvirtos tarptautinės paramos kovojant prieš Rusijos agresiją. Tačiau užsitikrinti šią paramą mūsų diplomatams tampa vis sunkiau, dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių“, – pabrėžė p. Porošenka.

Jo teigimu, dabar Ukraina yra saugesnė nei prieš metus, tačiau pakartojo, kad atviro Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybė neatmetama.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo rugpjūtį, kai Maskva apkaltino Kijevą rengus atakas Kryme. Kijevas griežtai atmetė šiuos kaltinimus.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu intensyviai užsiima politine diplomatija ir mėgina sustiprinti Rusijos, kaip svarbios tarptautinės galios, įvaizdį. Sekmadienį ir pirmadienį Kinijoje vykusiame G20 viršūnių susitikime Putinas susitiko mažiausiai su 10-čia pasaulio lyderių.

Rusijos prezidentas Kinijoje pareiškė esąs pasirengęs grįžti prie derybų dėl Ukrainos konflikto sureguliavimo vadinamuoju Normandijos ketvertuko formatu, dalyvaujant Vokietijai, Prancūzijai, Ukrainai ir Rusijai. Rugpjūtį Putinas buvo pareiškęs, kad tokios derybos „neturi prasmės“.