„Verslas 2017“: dairytis ne tik po savo kiemą

Įmonės dabar dėlioja kitų metų biudžeto eilutes, todėl planuojant būsimus darbus pravartu sekti ne tik Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozes, atidžiau žvalgytis po pasaulines naujienas, bet ir pasidomėti savo ar kitų sektorių įmonių pasiekimais ir net skaudžiomis pamokomis. „Verslo žinios“, šiandien pradėdamos savo tradicinį projektą „Verslas 2017“, vėl siūlys skaitytojams platesnį požiūrį, didesnę galimybę pasitikrinti nuojautą, išgirsti verslo lyderių, jūsų konkurentų ir rinkos naujokų patirtį. Kas iš tiesų laukia pasaulio 2017 metais, ko gero, gali pasakyti tik aiškiaregiai – tačiau jų įžvalgas galime patikrinti tik post factum. Tvirtai ant žemės stovintys įmonių vadovai kliaujasi tam tikrais makroekonominiais rodikliais: BVP, palūkanų norma, nedarbu, infliacija. Ir, aišku, kaupia ir atidžiai analizuoja savo sektoriui aktualią informaciją bei prognozes.

Ekonomistai tikina, kad kitąmet šiek tiek lėtės darbo užmokesčio augimas, tačiau privačiame sektoriuje jis išliks spartus ir gali viršyti 6%. Jekaterina Rojaka, DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, sako, kad įmonėms, orientuotoms į vidaus vartojimą, atlyginimų augimas neturėtų sudaryti didesnių problemų. Tačiau eksportuotojams tai tampa vis didesniu galvos skausmu, nes jau keletą metų atlyginimai Lietuvoje auga greičiau nei įmonių sukuriama pridėtinė vertė. Naujų vėjų į darbo santykių reguliavimą įpūs Seime jau priimtas ir dar tobulinamas Darbo kodeksas – už investicijas atsakingos institucijos tikina, kad jis paspartins užsienio investicijų srautą, vadinasi, – ir naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau lazda turi du galus: įmonėms gresia darbuotojų trūkumas – verslas, jau ne pirmus metus susiduriantis su specialistų stygiumi, šią problemą gali jausti ir kitąmet. Eksportuojančioms įmonėms kitąmet iškils nauja problema – „Brexit“. Realiai prasidėjus Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES, procesas gali paveikti verslo ir vartotojų lūkesčius Europoje. Dėl to, pasak ekonomistės, 2017 m. prognozuojamas kiek lėtesnis nei šiemet visų pagrindinių euro zonos ekonomikų augimas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, šiandien VŽ puslapiuose perspėja: daugiausia dėmesio reikėtų kreipti ne į makroekonominių rodiklių prognozes, o į politines rizikas. Pasak jo, Konstitucinės reformos referendumas Italijoje ir nepalankus jo rezultatas gali versti nerimauti dėl Italijos ateities, turėti neigiamos įtakos lūkesčiams visoje euro zonoje ir užgniaužti vangų jos ekonomikos augimą. „Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose suteiktų daug neapibrėžtumo ir greičiausiai būtų žingsnis atgal globalizacijos procese. Beveik visose šalyse matome stiprėjančias nacionalistines, protekcionistines, populistines jėgas, kurios nesuteikia pagrindo labai teigiamiems lūkesčiams“, – konstatuoja p. Mačiulis.

Vidaus politikos kryptis netruksime išvysti – po Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė savo veiksmais gali niekais paversti bet kokias prognozes. Bet kokiu atveju verslininkai turi būti budrūs – stebėti pagrindinius šalies bei pasaulio ekonomikos sveikatos rodiklius ir operatyviai koreguoti savo planus.