Lietuva reikšmingai priartėjo prie narystės EBPO

Tai yra vienas svarbiausių stojimo į organizaciją proceso elementų, kuris, pasak Vyriausybės, suteikia pagrindą Lietuvai ratifikuoti EBPO Konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, be kurios ratifikavimo Lietuva negalėtų tapti pilnateise EBPO nare.

Algirdas Butkevičius, kadenciją bebaigiantis premjeras, iš naujosios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės tikisi tolesnio aktyvaus dialogo su EBPO, kuris leistų Lietuvai jau 2018 m. tapti visateise organizacijos nare. Lietuva pradėti derybas dėl narystės EBPO buvo pakviesta 2015 m. balandį.

Trys narystės naudos

Narystė EBPO Lietuvai suteiks bent tris pranašumus. Tai – antikorupciniai tyrimai, padėsiantys išskaidrinti ekonomiką, įmonių valdysenos rekomendacijos ir galimybė pasinaudoti geriausia šalių narių praktika sprendžiant konkrečias ekonominės politikos problemas.

„Pagrindinis EBPO tikslas yra išskaidrinti ekonomiką, jie turi atskirą struktūrą, kuri užsiima kova su korupcija, o jų tyrimai yra geriausi šioje srityje. Čia „Transparency International“ gaus didelę ekspertinę paramą“, – yra akcentavęs Valdemaras Katkus, jau 15 metų su EBPO dirbantis nepriklausomas finansų ekspertas.

Jis lygina, kad toks Tarptautinis valiutos fondas (TVF) daugiau teikia finansinę paramą į recesiją nugrimzdusių šalių vyriausybėms, Pasaulio bankas žinomas dėl savo infrastruktūros investicijų, o EBPO prekės ženklas yra antikorupcija.

Užkirto kelią legalizuoti kyšius

Kaip nurodo Teisingumo ministerija, rengdamasi stojimui į šią svarbią darbo grupę, ši žinyba parengė Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais apribotos galimybės nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie davė kyšį užsienio pareigūnui, taip pat buvo praplėstas užsienio pareigūno apibrėžimas Baudžiamajame kodekse. Kodekso pataisos buvo priimtos ir įsigaliojo praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

Taip pat bendradarbiaujant su Finansų ministerija buvo parengti ir Seime priimti mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais užkirstas kelias kyšiams išleistas lėšas atskaityti mokesčių tikslais.

Bet dar ne viskas

Lietuvai dar prireiks daug politinės valios, geriausių praktikų diegimo, pvz., viešųjų pirkimų srityje.

„Jūs turbūt nustebsite, kad iš 54 šalių, kurios pasirašė EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu vykdant tarptautinius verslo sandorius, net trečdalyje nėra iškelta nė vienos bylos. Tai reiškia, kad ten nėra politinės valios“, – akcentavo Angelis Gurria, EBPO generalinis sekretorius, lankydamasis Vilniuje š. m. kovą.

Pono Katkaus teigimu, EBPO rekomendacijos nėra privalomos, skirtingai nei TVF, kurio rekomendacijos yra privalomos, antraip šaliai atsisakoma teikti finansinę paramą. Tačiau Lietuvos kaip kandidatės į EBPO nares atvejis yra subtilus. Eksperto nuomone, rekomendacijų, pavyzdžiui, konsoliduoti 42 urėdijų veiklą bei 11 regioninių kelių įmonių, teks paisyti.

EBPO vienija 35 turtingiausias ir pažangiausias pasaulio valstybes. Latvija į EBPO priimta šiemet, Estija – 2010 m.

Lietuva oficialų prašymą stoti į organizaciją Lietuva įteikė 2002 m.