Diena su „Swedbank“ valdybos pirmininke: mano rūpestis – žmonės

„Taip ir atrodo mano įprastos darbo dienos. Tik dar reikėtų pridėti keliones“, – šypsosi ji ir patikina, kad į 8 valandas visi darbai retai kada išsitenka. Ir nieko čia keista, nes tokius projektus, kaip „Danske“ banko mažmeninės bankininkystės klientų perėmimą galima vadinti dideliu, tačiau ne tiek svariu, kiek, tarkime, technologiniai pokyčiai, kuriuos diktuoja klientų poreikiai.

Daugiausiai vadovės dėmesio reikalauja, anot jos pačios, žmonės: darbuotojai, klientai ir besikeičiantys jų poreikiai bei siekis kuo geriau juos atliepti, drauge laviruojant tarp naujų sektoriaus reguliuotojų keliamų reikalavimų. Pelningumas, be jokios abejonės, taip pat prioritetų sąraše. Nes nebūtų jo, nebūtų ne tik grąžos akcininkams, bet ir socialinių projektų, kurių banke nestinga.

„Dabar turime per 2.100 darbuotojų visoje Lietuvoje ir dar augame. Nuo kovo atskirai veikia nefinansines paslaugas teikiantis filialas, kuriame jau dirba per 200 darbuotojų. Planuojame, kad per ateinančius porą metų jame darbuotojų padvigubės. Beveik 50 specialistų jau dirba „Swedbank RoburFonder“ Lietuvos filiale“, – vardija valdybos pirmininkė, pakeliui į Asmeninės bankininkystės skyrių ir priduria, kad dabartiniuose pastatuose „Swedbank“ vargiai išsitenka, tad netrukus bus apsispręsta dėl papildomų naujų patalpų.

Labinamės su Edgaru Mickumi iš Finansinio turto valdymo grupės.

„Dirbame čia su fiziniais asmenimis ir įmonėmis, kurios turi sukaupusios didesnes pinigų sumas ir joms reikia padėti pinigus valdyti. Stengiamės populiarinti turto fondus bei jų valdymą. Tokius turi, pavyzdžiui, JAV universitetai. Šiuose fonduose sukaupti pinigai investuojami, o iš grąžos finansuojami įvairūs projektai“, – papildydami vienas kitą pasakoja p. Dovilė ir p. Edgaras.

Pasak judviejų, Lietuvoje steigti tokius fondus leidžiantis įstatymas priimtas prieš kelerius metus, juos pamažu atranda šalies aukštosios mokyklos.

Beje, įprasta manyti, kad bankas yra labai formali organizacija, kurioje griežtai paisoma subordinacijos. Štai ir ne.

„Labai skatiname atvirumo, „tu“ kultūrą. „Jūs“ nelabai ir vartojame. Darbuotojai kreipiasi į mane vardu. Paprastumas yra viena iš mūsų vertybių, greta rūpestingumo ir atvirumo. Paprastumą labai vertina ir klientai. Su jais taip pat stengiamės bendrauti paprastai ir aiškiai“, – p. Dovilė pasakoja pakeliui į Verslo klientų tarnybą, kurioje, palyginti su privačiąja bankininkyste, sukasi jau visai kiti pinigai. Per pastaruosius 3 metus didžiausias verslo įmonių finansavimo sandoris sudarė per 100 mln. Eur, o valstybinio sektoriaus virš 200 mln. Eur.

Beje, AB „Swedbank“ valdybos pirmininkė yra ir Paskolų komiteto narė, tad p. Dovilė dalyvauja sprendžiant dėl didžiausių finansuotinų projektų.

Mažmeninės bankininkystės skyriaus darbuotojų tą dieną nusprendžiame netrukdyti: skyriuje darbas darbą veja dėl „Danske“ banko mažmeninės bankininkystės paslaugų perkėlimo. Tačiau užsukame į iniciatyvos „Kam to reikia“ patalpas: jos čia pat, pagrindiniame „Swedbank“ pastate, o organizatorės kaip tik rengiasi su p. Dovile aptarti veiklos planus, pristatyti naują veiklos strategiją.

Duoklė visuomenei

Iniciatyva „Kam to reikia“ toli gražu ne vienintelė, kuriai pinigų ir laiko skiria bankas.

„Mes esame visuomenės dalis ir norime kuo labiau prisidėti prie jos švietimo. „Kam to reikia“ – projektas, padedantis jaunimui susipažinti su profesijomis ir rinktis labiausiai tinkamą sau profesiją, o ne sekti paskui madą“, – kalba p. Dovilė.

Pasak jos, pastebėjome ir tai, kad smulkiajam verslui informacijos stinga, o banke jos – perteklius ir įvairiose srityse: personalo valdymo, finansų valdymo, vadybos, rinkodaros, reklamos, viešųjų ryšių ir t.t. Kad visomis šiomis žiniomis būtų dalijamasi, pernai pradėtas projektas „Kiekvienas gali būti didelis“.

„Remiame ir Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, #SWITCH! konferenciją. Norime padėti iniciatyvoms, kuriose susitinka jaunimas, verslumas, inovacijos. Skatiname ir aukojimo kultūrą, todėl laikas nuo laiko dalį e.taškų, kuriuos sukaupia mūsų klientai, galima paaukoti įvairioms organizacijoms – šioms pervedami realūs pinigai“, – kalba valdybos pirmininkė.

Prie mūsų prisijungusi Personalo departamento vadovė Milda Autukaitė pasakoja, kad šiemet įsuktas naujas projektas „Gerų darbų vasara“. Jo esmė yra ta, kad kiekvienas banko darbuotojas, vienas ar su komanda, gali užsiimti tam tikra visuomenei naudinga veikla. Tai gali būti bet kas: pataisyta vaikų darželio tvora, perdažytas suoliukas parke, ar pagalba vienišam kaimynui. Šioms veikloms bankas skiria tam tikrą biudžetą, o kiekvienas darbuotojas savanoriavimui gali skirti1 darbo dieną.

„Pilietiškumą norisi skatinti. Ne vieną tokią iniciatyvą esame darę. Vieną labai linksmą turėjome pernai ir ji vadinosi „Nustebink klientą“. Nebuvo jokio biudžeto, bet darbuotojai iš tiesų smagių dalykų sugalvojo. Buvo tokių, kurie lietingą dieną lydėjo žmones su skėčiais nuo bankomato iki automobilio, kai kurie sausainiais klientus vaišino“, – šypsosi p. Autukaitė.

„Tikrai taip“, – linksi galva p. Dovilė, paklausta, ar ir valdyba šią vasarą savanoriaus.

Pasak jos, idėjų jau yra, per artimiausią valdybos posėdį jos aptartos ir nuspręsta, ko imtis.

Bankai ir jų klientai

Ponios Dovilės dienotvarkėje numatyta ir spaudos konferencija, tad leidžiamės į pirmą biuro aukštą. Po gero pusvalandžio leidžiamės susitikti su Lietuvoje besikuriančio „Swedbank Robur Fonder“ padalinio vadovu.

„Kiekvienas didelis padalinys formuoja savo strategiją. Vienas iš mano darbų – jas visas apibendrinti ir pristatyti valdybai, kuri atsakinga už Baltijos šalių bankininkystę. Apskritai, mes dažnai galvojame iš regionų perspektyvos. Labai daug dirbame kartu ir manau, kad čia mūsų konkurencinis pranašumas. Turime ir 2013 m. įkurtus ir Baltijos šalių mastu dirbančius Kompetencijų centrus“, – kalba p. Dovilė.

Pasak jos, viena vertus, tai padeda dirbti efektyviau. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į kiekvienos šalies klientų poreikius. Todėl suformulavus bendras strategines kryptis, konkretūs veiksmai visuomet koreguojami pagal tam tikros šalies situaciją. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ar Švedijos klientų poreikiai ir įpročiai gerokai skiriasi. Pirmiausia, vardija valdybos pirmininkė, Lietuvoje pati mažiausia privačių klientų finansavimo skvarba. Pavyzdžiui, Estijoje ji didesnė 2-3 kartus. Tai reiškia, kad šios šalies gyventojai daugiau skolinasi.

„Įtakos tam turi ir tai, kad estų atlyginimai maždaug trečdaliu didesni, palyginti su Lietuva. Lemia ir psichologija: estai, o ir latviai, tiesiog skolinasi lengviau. Kitas pavyzdys: Lietuvoje atsiskaitymo lygmuo internetu ar banko kortelėmis sudaro apie 35%, Estijoje – per 60%. Skiriasi ir šešėlio dydis: Lietuvoje dar daug žmonių gauna minimalų atlyginimą, nors jis toli gražu neatspindi realių pajamų“, – kalba p. Grigienė.

Pokyčius išgyvena visas bankininkystės sektorius. Viena vertus, ateina nauji konkurentai, kurie taikosi į vieną ar kitą sritį. Kad ir tarpusavio skolinimo platformos.

„Manome, kad vietos rinkoje jiems tikrai yra. Daugeliu atveju tokios bendrovės teikia paslaugą, kurios bankas vis tiek neteiktų. Pavyzdžiui, mes negalime finansuoti pernelyg rizikingų projektų, o tarpusavio skolinimo platformos tai daro. Svarbu tik, kad šie nauji paslaugų tiekėjai būtų tinkamai reguliuojami, nes būtų skaudžiausia, jei dėl neatsakingos veiklos nukentėtų jų klientai“, – kalba p. Dovilė.

Kita vertus, gerokai didesni pokyčiai susiję su reguliavimu: griežtėja reikalavimai pinigų plovimo prevencijai. Pagal juos bankai turi kaupti daugiau informacijos apie klientus, drauge smarkiai pasistengti, kad šie procesai būtų suprantamesni klientams.

„Yra reikalavimų, kurie žmonėms atrodo pertekliniai. Jie nelabai nori dalintis informacija apie save su bankais. Tačiau šie procesai vyksta ne tik Lietuvoje ar ES, bet visame pasaulyje“, – kalba p. Dovilė ir priduria, kad naujų užduočių pažers ir artimu metu įsigaliosiantis Asmens duomenų apsaugos reglamentas, kuris apibrėžia, kokią informaciją turi valdyti bankai, kaip dažnai ją atnaujinti.

„Atsiras ir nauja rizikos vertinimo sistema, pagal kurią vertinsime klientų rizikingumą. Reikalavimai tik auga, bankams tai reiškia didesnes sąnaudas. Žinoma, galvosime, kaip visus šiuos procesus skaitmenizuoti“, – į ateitį žvelgia p. Dovilė.

Išlaikyti darbuotojus

Anot jos, pagrindinei banko veiklai – skolinimui – yra nuolat skiriamas didelis dėmesys. Be to, daug jėgų šiuo metu sutelkta ir į keletą kitų sričių. Pirmiausia tai klientų poreikis naudotis bankininkystės paslaugomis ne tik kompiuteriuose, bet ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Kitaip sakant, klientai pasiūlymus turi gauti palankiausia jiems forma.

„Tai susiję su duomenų valdymu, kuris padeda prognozuoti klientų poreikius. Duomenis analizuojame ir dabar, drauge nuolat galvojame, kaip tai daryti kuo tiksliau. Be to, nuo kitų metų rinkoje pradės veikti nauja identifikacijos platforma, kuri atvers naujų galimybių. Praktikoje ji reiškia, kad naudodamiesi viena programėle, klientai galės prisijungti prie kelių bankų paslaugų. Taigi čia atsivers naujų galimybių ir klientams, ir mums“, – kalba p. Dovilė.

Visa tai lemia, kokie veiklos vertinimo rodikliai nustatomi ir „Swedbank“ administracijos vadovei: efektyvumas, pelningumas, klientų ir darbuotojų pasitenkinimo, įsitraukimo rodikliai, skaitmenizacijos tikslų pasiekimas. Prie jų dar reikėtų pridėti įvairovę ir lyčių lygybę. „Viso banko mastu veikia ir lyčių lygybės programa: jos paisome visose šalyse“, – pažymi p. Dovilė.

Beje, darbuotojų įsitraukimas banke matuojamas 3 kartus per metus. Viena vertus, žiūrima, kiek jis atitinka norimą tikslą, kita vertus, stebimas jo svyravimas, o pastebėjus didesnius pokyčius, stengiamasi aiškintis priežastis ir koreguoti padėtį. Planuojami veiksmai darbdavio įvaizdžiui formuoti.

„Manau, kad su darbuotojais susijusi padėtis Lietuvoje darbdaviams pateiks iššūkių. Darbo rinka jau kaista, bet čia tik pradžia. Todėl labai daug pastangų dedame tam, kad išlaikytume darbuotojus ilgą laiką. Žmonės smalsūs: ateina, dirba 2-3 metus ir eina į kitas įmones. Mes esame didelė organizacija, kurioje dirba įvairiausių profesijų žmonės, taigi konkuruojame dėl darbuotojų kone su visa rinka“, – aiškina p. Dovilė.

Nuo universiteto

Ponia Dovilė pasakoja 2013 m. sausį atėjusi vadovauti „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės padaliniui. Tais pačiais metais darbą nusprendė palikti tuometinis banko vadovas Antanas Danys.

„Sulaukiau raginimų dalyvauti konkurse į administracijos vadovo poziciją. Buvau susipažinusi su banko veikla, dalyvaudavau susitikimuose su Baltijos bankininkystės vadovais. Man čia patiko. Iš tiesų, nuo pat pradžių buvo toks jausmas, kad vertybės, apie kurias kalbama, yra iš tiesų gyvos. Be to, bankininkystė mane traukė nuo pat universiteto. Man patiko, kad bankai prisideda prie žmonių svajonių išsipildymo, kad jie padeda suktis verslams, o tuo pačiu ir visai ekonomikai“, – šypsosi p. Dovilė, bakalauro studijas baigusi „Concordia“ universitete Taline, o magistrantūroje studijavusi JAV.

Po studijų ji kurį laiką dirbo Amerikoje ir sako įgijusi puikios profesinės, darbo įvairialypėje komandoje patirties, o pastaroji – labai praverčia ir dabar.

„Labiausiai man patinka tai, kad dirbu su žmonėmis ir žmonėms. Esame visuomenės bankas ir stengsimės tokiu išlikti visomis prasmėmis“, – apibendrina „Swedbank“ vadovė.

Ir priduria, kad nuo pat studijų bankininkystė jai atrodė prasminga veikla. O juk būtent prasminga veikla ir yra didžiausias kiekvieno iš mūsų motyvatorius, tiesa?