KTU pastatų ūkį valdys efektyviau. Kur paslaptis?
Beveik prieš metus ūkiui valdyti pritaikę informacines technologijas, šiandien universiteto vadovai gali tiksliai suskaičiuoti, kiek laiko ir lėšų kainuoja pastatus išlaikyti ir efektyviau planuoti būtinus darbus.
„Technologijos universitete privalome taikyti inovacijas ir neatsilikti. Negali mokyti ateities technologijų, o pats gyventi praeityje. Siekiame tvarkytis taip pat efektyviai, kaip bet kuri privati įmonė. Tai paskatino mus iš esmės pakeisti požiūrį į savo ūkio priežiūrą“, – sako KTU Ūkio departamento direktorius Svajūnas Jakutis.
Dabar universiteto koridoriuose, skydinėse, šilumos punktuose galima išvysti santechnikus, elektrikus, rūmų valdytojus su išmaniais telefonais ir planšetėmis rankose. Tai dar vienas įrankis, be kurio šiame universitete dirbti būtų problemiška.
Inžinieriai atsikratė popierių
„Visame pasaulyje tiek verslas, tiek viešosios įstaigos automatizuoja veiklos procesus, nes tai padeda sutaupyti laiko, dirbti efektyviau. Džiaugiamės, kad KTU pastatų ūkiui valdyti pasirinko inovatyvų„Tele2“ su partneriais sukurtą užduočių valdymo įrankį „Tasker“.
Vadovai gali realiu laiku stebėti, kas vyksta, darbuotojams tampa paprasčiau planuoti darbus ir visiems sumažėja administracinių rūpesčių“, - sako „Tele2“ Verslo plėtros vadovas Deividas Praspaliauskas.
Anot jo, tai ir yra vienas didžiausių šios sistemos privalumų, nes techniniai darbuotojai nuo meistrų iki elektrikų ar rūmų valdytojų, nemėgsta popierizmo.
„Informavimas, kada pradėtas ar baigtas darbas, sunaudotų medžiagų apskaita, kliento parašas darbų perdavimo akte ir akto pristatymas vadovui, nuolatiniai viršininko skambučiai – kur esi, ką darai, įprastai yra niūrioji inžinierių kasdienių darbų dalis ir jiems tai neatrodo taip svarbu, kaip tiesiogiai atlikti savo darbą.
„Tasker“ sukurta taip, kad visiškai supaprastintų biurokratines procedūras, o darbuotojai ir vadovai savo laiką skirtų tam, kas suteikia daugiausiai pridėtinės vertės“, – teigia D. Praspaliauskas.
Jautė, kad švaisto laiką
KTU jau prieš kelerius metus sukūrė informacinę sistemą – naudodamiesi ja tiek pastatų valdytojai, tiek ir dėstytojai ar studentai gali prižiūrėtojams pranešti apie pastebėtus gedimus ar netvarką.
„Tai buvo pirmas žingsnis. Nors pagalbos linija veikė, viskas buvo koordinuojama telefonu, tačiau ne visada buvo įmanoma prisiskambinti ir kartais nežinodavome, nei kur tie meistrai, nei ką veikia. Jautėme, kad švaistome laiką ir resursus, bet negalėjome to įvertinti“, – pasakojo S. Jakutis.
Universitetas ieškojo, kuo galėtų papildyti jau naudojamą sistemą, kuriai trūko efektyvumo ir mobilumo. Anksčiau darbininkai turėdavo grįžti į savo bazę, kad perskaitytų gautus elektroninius laiškus su užduotimis stacionariame kompiuteryje. Kai kurie jų neturėjo net telefono.
Be to, nors pastatai buvo prižiūrimi, nebuvo jokios apskaitos, nei kur, nei kokie remonto darbai buvo atlikti, kokios būklės yra inžinerinės sistemos, todėl buvo sudėtinga paskaičiuoti, ar meistrų netrūksta, o gal jie sėdi be darbo? Tuomet universitetas įdavė savo meistrams išmaniuosius įrenginius su užduočių valdymo įrankiu „Tasker“.
S. Jakutis neslėpė, jog buvo abejonių, kaip santechnikai, elektrikai ir kiti priežiūros darbuotojai priims naujovę. Tačiau „Tasker“ sąsaja išmaniuosiuose įrenginiuose pasirodė labai paprasta ir intuityvi. Apmokyti darbuotojus užtruko vos porą valandų.
Susiejo su turimomis sistemomis
Pasak D. Praspaliausko, KTU, ko gero, yra pirmoji viešoji įstaiga, kuri valdo didžiulį ūkį ir darbo efektyvumu nenusileidžia privačioms bendrovėms. Teigiamu KTU pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos viešosios įstaigos.
„Mums patiko KTU požiūris. Jie suprato, kad „telefonu“ prižiūrėti daugybę pastatų įprastais metodais yra sudėtinga. Per porą savaičių mes apjungėme „Tasker“ su KTU turimomis sistemomis ir pritaikėme pagal jų poreikius efektyviam darbui. Dabar sistemos veikia kaip viena“, - pasakojo D. Praspaliauskas.
Universiteto pastatų ūkio valdytojai užduotis skirsto nebe telefonu, o naudodamiesi „Tasker“ programa. Pranešimai apie avarijas, nekokybiškai atliktus darbus ir kitus nesklandumus, akimirksniu pasiekia prižiūrėtojus ar meistrus. Tuomet jie patvirtina, jog užduotį gavo ir vyksta dirbti. Pabaigus darbus belieka paspausti varnelę – atlikta.
Apie atliktus darbus iškart informuojami ir darbuotojai, kurie pranešė apie avariją ar kitą problemą. Tokia reakcija skatina juos dažniau atkreipti dėmesį į netvarką ir gedimus, nes jie žino, kad įjų pastabas bus reaguojama.
„Tasker“ naudojame ir kitoms užduotims, tokioms kaip periodinė pastatų techninės būklės apžiūra. Specialistai, apžiūrėję pastatą ar objektą, turi užsiregistruoti pastatuose įdiegtuose NFC žymekliuose, kitaip „Tasker“ neleidžia baigti užduoties. Tad vadovai visada tiksliai žino, kada buvo atlikti profilaktiniai darbai.
Jeigu kuriame nors pastate reikia iškraustyti kabinetą ar perkelti baldus, lengva duoti užduotį ir greitai gauti atsakymą, kad ji atlikta“, – aiškino S. Jakutis.
Pajuto verslo poreikį
Pasak „Tele2“ atstovo D. Praspaliausko, vienas iš „Tasker“ privalumų, kad ši sistema lengvai pritaikoma ir integruojama į įmonių ir įstaigų jau turimas sistemas.
„Rinkoje yra įvairių užduočių tvarkymo sistemų. Tačiau dauguma jų yra komplikuotos atskiros programos, nesuderinamos su įstaigoje jau naudojamomis sistemomis, o tai ne palengvina, o kaip tik apsunkina procesus. Be to, jos dažnu atveju skirtos didelėmis įmonėms, turinčioms šimtus, tūkstančius darbuotojų.
VERSLO TRIBŪNA
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Įvairiausi mokymai – milijonų verta industrija: seminarai, kursai, podcastai, knygos... Tačiau kodėl mokymų daug, o realių pokyčių – mažai? Tyrimai rodo, kad vos 5 procentai žmonių po mokymų realiai keičia savo elgesį. Ar galima pakeisti savo mąstymą ir neefektyvius įpročius iš esmės? Buvęs „Tęstinių mokymų centras“, dabar – „Questum Training“, sako, kad taip. Apie tai, kodėl atsisako žodžio „mokymai“ ir kaip kuria realią transformaciją, „Verslo žinioms” pasakoja Questum Training® įkūrėjas, pokyčių programų ir įrankių kūrėjas, Treneris – Tomas Kaulinskas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Mūsų požiūris kitoks – sukūrėme sistemą, kurią galima pritaikyti prie įmonės turimosprograminės įrangos – susieti su jau veikiančiomis buhalterijos, apskaitos, monitoringo, informacinėmis sistemomis“,– paaiškino D. Praspaliauskas.
Pasiūlyti „Tasker“ verslui „Tele2“ nusprendė pajutusi, kad įmonės siekia vis labiau išnaudoti kokybišką duomenų perdavimo tinklą ir išaugus poreikiui efektyviau valdyti savo procesus, resursus bei padėti darbuotojams, ypač tiems, kurie vykdo įvairias technines užduotis nutolusiuose objektuose ir tiesiogiai aptarnauja klientus.
infogr.am::infogram_0_ce7f7fbb-dc2d-4713-b8f7-cb5438cf3812
