„Maxima LT“ rinkodaros vadovė: kur yra prekės ženklo sėkmės raktas

Mėgstu keistis pati, tad ir iš aplinkinių reikalauju pokyčių, aiškios struktūros ir atskaitomybės. Tad atėjusi į „Maximą“ taip pat pradėjau nuo struktūrinių, rinkodaros skyriaus personalo pokyčių, tačiau visada keičiu tai, ką iš tiesų reikia, o ne vedama tuščių norų ar ambicijų.
Labiausiai čia iš pradžių glumino darbo apimtys ir veiklos spektro mastelis. Jei bedirbant telekomunikacijose (anksčiau p. Mažeikytė dirbo „Omnitel“), kurios taip pat yra tarp didžiausių reklamos užsakovų, vidutiniškai per metus pasirodydavo 6 didesnės komunikacijos kampanijos, tai čia kiekvieną savaitę iškeliauja naujas pasiūlymas. Tačiau esu įsimylėjusi šį darbą, o didžiuliai masteliai tik dar labiau įkvepia.
Dar vienas aspektas nustebinęs čia – gana konservatyvus požiūris, su eile įvairiausių procesų, procedūrų, derinimų ir pan. Bet, kita vertus, žinoma tokio dyžio įmonė negali veikti chaotiškai, tai dalis jos DNR. Iš kitos pusės, daug dalykų diegiame vieni pirmųjų. Tie patys puponautai, bent iš dalies pakeitę banaliąsias akcijas, – tuometis rinkodaros žingsnis buvo palydėtas milžiniškos sėkmės.
Konkurso „Metų prekės ženklas 2016 m.“ nugalėtojai bus paskelbti besibaigiant „Password“ konferencijai. Kartu bus apdovanotos efektyviausios rinkodaros kampanijos. Už interneto simpatijų prekių ženklą dar balsuoti galite čia. – Ateities sėkmės raktai – kokių pokyčių gali tikėtis pirkėjas?Besikeičiant vartotojui, keičiasi ir visa mažmeninė prekyba, vis labiau ir labiau įsileisdama naujausias technologijas.
Šiandien lentyna nebėra vien elementarus statinys. Vis sparčiau visame pasaulyje čia diegiamos naujovės, kurios padeda nustatyti, kur dažniausiai krypsta vartotojų akys ir jau pagal tai dėlioti prekes. Anksčiau lentynos, į kurias buvo eilėmis sudėliotas sviestas ar duona, formaliai „kalbėdavo“ su žmogumi, dabar prekių ženklai, o kartu ir pardavėjai, bando su vartotoju kalbėti asmeniškiau. Siūlyti jam asmeninius sprendimus, receptus ir pan.
Puikus to pavyzdys vienas Olandijos prekybos centras, kuris yra jau suintegravęs į mobiliąją aplikaciją: nuo lojalumo programos iki elementarios pagalbos pirkėjui. Jei sugalvojote daryti tailandietišką troškinį ir turite produktų sąrašą telefone, suvedus užklausą, jums bus sudarytas trumpiausias maršrutas po parduotuvę, kurioje esate, kad susirinktumėte šiuos produktus.
Dar vienas žingsnis – vis daugiau pasaulio prekybos centrų diegia integruotų e. skaitytuvų sistemą, kurių pagalba pirkėjas, skenuoja bedėdamas prekes į savo krepšį, galop sumoka telefonu ir nestovėdamas eilėse keliauja namo. Link to eina viskas, mes ne išimtis.
Inspiruoja ir Japonija. Čia ne vienas prekybos centras yra performuojatas į lapo formą, kad žmogus, eidamas viena pagrindine arterija, galėtų susirinkti visą savo būtiniausių produktų krepšelį, tačiau jei vartotojas turi laiko, jei jam maloni aplinka ir apsipirkimo procesas, jis tikėtina užsuks ir giliau.
– Kaip keičiasi pati „Maxima“?Akylesnis vartotojas gal ir pastebėjo – pastarojo pusmečio komunikacijoje nebenaudojame „nupudruotų“ ir blizgių reklamų, imame tikras šeimas, o režisierė, befilmuodama tokius klipus, šeimose gyvena po kelias dienas, kol „sugaudo“ tikrąsias, natūralias žmonių reakcijas, nesumeluotas ir nesuvaidintas emocijas.
Tikiu, jog šiandieninis vartotojas, žiūrėdamas reklamą, turi tapatintis su aplinka, kurią ten mato, taip pat jos herojais, tad ir neturi matyti sterilios, pernelyg tvarkingos erdvės. Žinoma, tokios naujosios mūsų reklamos gaunasi pilkesnės, nėra to šarmo, blizgesio, tačiau su tuo tikroviškumu, autentiškumu bandome prisibelsti iki šiandieninio vartotojo širdies.
Reklamos agentūrai tai taip iššūkis – surasti šeimas, kurios visi nariai galėtų pasirodyti klipe.
Kas kita – „Meistro kokybės“ linijos reklamos, kuriose vartotoją viliojame įspūdingu maisto produkto vaizdu. Šių klipų gamintojai turi unikalų robotą, kuris filmuojamą kadro sekundę gali sulėtinti iki 1.000 kartų, – sukuriame galimybę žiūrovui maistą „valgyti“ akimis.
Keistis ir atsinaujinti turi ir didieji, žinomiausi prekių ženklai. Tas pats BMW logotipas – tik atrodo, kad jis visai yra nepasikeitęs per savo gyvavimo laikotarpį. Anaiptol, jis simboliškai keitėsi kartu su laikmečiu.
Prie daugelio pokyčių šiandien, visų pirma, prisideda socialinė žiniasklaida, ji formuoja žymiai didesnius lūkesčius iš prekės ženklo, iš prekybininko, kuris anksčiau buvo beveik beveidis.
Šiandien nebegali kalbėti nuobodžiais plakatais, vartotojas nebenori formalaus bendravimo. Mes patys su naujomis rinkodaros kampanijomis, kurios startuos netrukus, planuojame vartotojus vilioti ne žaislais ar prekėmis, gautomis už surinktus lipdukais, o edukaciniais projektais, stiprinti šeimų ryšius. Tai yra šiandienis kelias iki vartotojo simpatijų. Ieškome ir keičiamės.
Kokią matysime „Maxima“ per artimiausius metus? Artėsime prie savo skirtingų pirkėjų, kiekvienam jų segmentui būsime atpažįstami vis labiau ir labiau, būsime labiau asmeniniai nei kada nors iki šiol, paprastesni, bet ne prastesni.
Planuose ne vienas žingsnis, kaip palengvinti pirkimo momentą ir klientų patirtį. Artimiausi metai bus grįsti naujausiais technologijų sprendimais ir asmeniniais sprendimais vartotojui.
– Link ko krypsta prekių ženklų kūrimo strategijos pasaulyje? Kaip tai atsispindi Lietuvoje?Šiandien, visų pirma, turime gerokai trumpesnį prekės ženklų gyvavimo ciklą. Jei anksčiau jų aukso amžius tęsdavosi 10 ar 20 m., ir tada žvaigždė leisdavosi žemyn, tai šiandien matome gerokai spartesnius procesus. Dėl to naujų prekės ženklų atsiranda vis daugiau ir daugiau, o seniesiems, didiesiems prekių ženklams tiesiog reikia ieškoti kelių, būdų, kaip tą naująją kartą patraukti, nes jie mąsto kitaip, jie nori visai kitokių dalykų nei jų tėvai.
– Daug diskutuojama apie vartotojų lojalumą, ar jis šiandien dar egzistuoja?VERSLO TRIBŪNA
Yra dvi stovyklos, vieni sako, jog jis visai neegzistuoja, o vartotojas tik keliauja paskui geriausios kainos pasiūlymus. Pati esu senosios stovyklos šalininkė, manau, jog vartotojo lojalumas egzistuoja. Ir būtent vartotojo patirtis juos daro lojaliais arba nelojaliais prekės ženklui. Tai yra svarbiausias aspektas, kur šiandien turi pasitempti ne vienas prekės ženklas.
Tačiau vartotojas šiandien prekės ženklui kelia vis daugiau reikalavimų, tad privalu judėti į priekį su laikmečiu ir nuolat atsinaujinti.
Sėkmingo prekės ženklo sėkmės raktas – nuolat keistis ir pačiam būti proaktyviam, nelaukti signalų iš rinkos ir vartotojų, nepabijoti drąsių sprendimų, kad išsiskirtum iš konkurentų ir būtum žingsniu priekyje. Reikia, kad visa organizacija tikėtų prekės ženklu, kad nuo apačios iki viršaus visi dirbtų prekės ženklo pažado įgyvendinimui.
Prekės ženklai „Virgin“, „South West Airlines“, „Runners Magazine“, „Zappos“ puikiai tą iliustruoja, o atvirkštinis pavyzdys – „Nokia“ istorija.
– Kokį sėkmingiausią ženklą galėtumėte įvardyti? Kodėl?Visų pirma tai „Airbnb“. Jie neturi nei vieno buto, nei vieno viešbučio, tačiau apgyvendinina daugiausia klientų per metus. Taip pat „Uber“ – nei vieno nuosavo taksi automobilio ir klestintis verslas, patenkinti klientai. Šie prekių ženklai sugebėjo sukurti šiuolaikinę platformą šiuolaikiniam vartotojui.
Lietuvoje tai – „Veri Beri“, „Chocolate Naive ir t.t., tačiau jų sėkmę matysime tik jei, jie neužsidarys mažoje Lietuvos rinkoje.