„Apple“ ir „Facebook“ pradėjo leidėjų viliotinį
Tačiau po ilgiau nei dešimtmetį trukusių naujųjų technologijų milžinų ir leidėjų grumtynių pagaliau pastariesiems sužibo vilties spindulys. Įdomiausia, kad jį skleidžia didžiausias šių dienų leidėjų galvos skausmo šaltinis – Silicio slėnis.
Technologijų milžinės „Apple“ ir „Facebook“ paskelbė stiprinančios naujienų padalinius, kurie, be kita ko, ateityje gali leidėjams tapti svarbiu pajamų šaltiniu, pritraukti papildomų skaitytojų, o ilgainiui gal net pritraukti ir mokamo turinio prenumeratorių.
Neseniai „Facebook“ su devyniais leidėjais susitarė dėl išskirtinių sąlygų, kad dalis jų kuriamo turinio, dar neparodyto leidėjų svetainėse, tiesiogiai būtų skelbiama socialiniame tinkle (vadinamieji momentiniai straipsniai, angl. Instant Articles). Kol kas taip dalį kuriamo turinio skelbia „BuzzFeed“, „The Atlantic“ ir „The New York Times“. Dabar ši paslauga prieinama tik JAV, bet artimiausi planai – ir Europa.
„Apple“ sudarė sutartis su dešimtimis leidėjų, kurie taip pat dalį kuriamo turinio teiks „Apple News“ – technologijų milžinės programa startuos rudenį, ir čia matysime „The New York Times“, „The Guardian“, „The Economist“ bei „The Financial Times“ straipsnius.
Natūralu, leidėjai puikiai prisimindami pastarųjų dešimtmečių negandas, į tokius bendrus projektus žvelgia ir su baime, ir su atsargiu optimizmu. Markas Thompsonas, „The New York Times“ vykdomasis direktorius, visų pirma įžvelgia pranašumų, nes su savo kuriamu turiniu galės pasiekti milžinišką naujų skaitytojų auditoriją.
„Facebook“ didesnis nei Kinija
„Taip galėsime būti matomi daugiau nei milijardui žmonių, – skaičiuoja p. Thompsonas. – Juk „Facebook“ naudojasi daugiau vartotojų, nei Kinijoje yra gyventojų.“
Šios „Apple“ ir „Facebook“ pristatytos naujos galimybės kelia ir susirūpinimą, kad tai palengva gali sumenkinti rinkos supratimą, jog laikraščio ar žurnalo turinys yra savotiška visuma ir kad derėtų jį vertinti kaip nedalomą informacijos paketą, o ne išskaidyti pavieniais straipsniais skirtingose programose.
Buvęs „Wall Street Journal“ leidėjas, o dabar patarėjas žiniasklaidos klausimais Gordonas Crovitzas įspėja, kad tokie projektai gali užtemdyti leidėjų prekių ženklus ir, atvirkščiai, jų sąskaita stiprės minėtos technologijų kompanijos.
Dalis leidėjų taip pat reiškia susirūpinimą ne tik dėl išaugsiančios „Apple“ ar „Facebook“ įtakos, bet ir dėl to, kad tokios žinių platformos gali pakenkti vis dar trapiam mokamos prenumeratos modeliui.
O „Apple“ žada leidėjams, kad vėliau jos naujienų paskyroje bus suteikta prieiga ir mokantiems prenumeratoriams, tad leidėjai, kaip ir „Facebook“ platformoje, galės pasilikti visas, kurias tik gebės užsidirbti, pajamas iš reklamos. Tačiau nei viena, nei kita technologijų milžinė neatmetė galimybės, kad ateityje tokią tvarką gali ir pakeisti.
Svarbiausia – mobilieji
„Facebook“ ir „Apple“ vienija bendras tikslas – jos siekia, kad interneto naudotojai kuo daugiau laiko praleistų naršydami jų svetainėse, prie kurių šie vis dažniau jungiasi išmaniaisiais telefonais.
Pasak „Newsonomics“ analitiko Keno Doctoro, išmanieji telefonai tapo pagrindine naujienų skaitymo priemone: šiais metais pirmą kartą išmaniuosiuose telefonuose bus perskaityta daugiau nei 50% viso naujienų srauto, 2012 m. šis rodiklis buvo 25%.
„Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl „Facebook“ ir „Apple“ tai parūpo. Išmanieji telefonai tampa svarbiausiu įrenginiu, kuriuo vartotojai visų pirma ieško naujienų“, – teigia p. Doctoras. Tačiau vienas leidėjas, bendraujantis šiuo klausimu su abiem interneto milžinėmis, situaciją traktuoja kitaip: „Facebook“ ir „Apple“ pagaliau atsibudo ir suprato, kad naujienos mobiliosiose platformose turi vertę.
Tai, kad dvi didžiausios pasaulio technologijų bendrovės randa potencialių galimybių daugelio investuotojų nurašytame sektoriuje, tarsi ir turėtų nudžiuginti seniai optimizmu nelepinamus šios verslo šakos dalyvius. JAV „Pew“ tyrimų centras skelbia, kad bendros spausdintų laikraščių ir jų interneto svetainių pajamos iš reklamos sumenko nuo 50 mlrd. USD 2005 m. iki 20 mlrd. USD praėjusiais metais. Tačiau, lyginamuoju periodu skaičiuojant reklamos pajamas tik iš skaitmeninių leidėjų platformų, jos išaugo nuo 2 iki 3,5 mlrd. USD.
Ne geresnė padėtis ir kalbant apie leidinių tiražus. Audituotos žiniasklaidos aljanso duomenimis, nuo 2005 m. laikraščių tiražai didžiuosiuose JAV miestuose, kaip antai Majamyje ar San Fransiske, mažėjo net 50%. Ne geresnė situacija fiksuojama ir Jungtinėje Karalystėje. Tiražų audito biuro duomenimis, didžiausią tiražą skaičiuojantis britų dienraštis „The Sun“ nuo 2008 m. prarado milijoną skaitytojų. Kitų spaudos leidinių tiražai taip pat nenumaldomai mažėja. Vien per pastaruosius dvylika mėnesių bendri laikraščių pardavimai Jungtinėje Karalystėje smuko 7,6% ir dabar vidutiniškai per mėnesį sudaro šiek tiek daugiau nei 7 mln. egzempliorių.
Dauguma didžiųjų dienraščių, siekdami kompensuoti mažėjančias pajamas, apmokestino dalį turinio internete. Tačiau iš esmės padėties tai nepakeitė. Dienraštis „The New York Times“ skaičiuoja, kad beveik milijonas vartotojų (724.000) prenumeruoja skaitmeninę „Wall Street Journal“ versiją internete, „Tribune Publishing“, po kurios sparnu – dešimt dienraščių, įskaitant „The Los Angeles Times“, „Chicago Tribune“ ir „Baltimore Sun“, šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje turėjo viso labo 67.000 tokių skaitytojų.
Leidėjai transformuojasi
Tuo pačiu metu, kai leidėjai bando transformuotis skaitmeninėse platformose, naujienų poreikis socialinėje erdvėje auga kaip ant mielių. Tokias tendencijas geriausiai atspindi augančios nemokamos svetainės, pavyzdžiui, „BuzzFeed“.
„Vartotojai dabar mažiau naudojasi paieškos sistemomis, tačiau vis dažniau skaitytojai naujienų ieško socialinių tinklų programose“, – konstatuoja p. Thompsonas.
Pasak p. Doctoro, daugybę metų naujienų paiešką savo rankose tvirtai valdė „Google News“. Susidūrę su jų jėga ir rinkos galia, leidėjai jautėsi tarsi atsimušę kakta į sieną, tačiau dabar padėtis keičiasi. „Facebook pristatyti „Instant Articles“ ir „Apple News“ leidėjams tarsi žada papildomų naujų skaitytojų srautų, o drauge ir daugiau vilčių susirinkti pajamų už kuriamą turinį.
Lipa ant kulnų
„Facebook“ iš tiesų tapo puikia platforma, nukreipiančia skaitytojus į naujienų svetaines. Nors „Google“ vis dar čia lyderiauja – šių metų sausio ir vasario mėnesiais šios interneto milžinės rankose buvo net 41% viso interneto srauto. Tačiau socialinė žiniasklaida, kurioje pirmu smuiku groja „Facebook“, jau lipa ant kulnų. Jie, interneto statistikos bendrovės „Parse.ly“ duomenimis, atliko 36% visų nukreipimų į kitas svetaines.
Rugsėjį paskelbtais „Pew“ tyrimo centro duomenimis, beveik trečdalis suaugusių JAV gyventojų atsiverčia „Facebook“, kad galėtų skaityti naujienas. Tai beveik pusė iš 64% amerikiečių, kurie naudojasi socialiniais tinklais. „Twitter“, kaip naujienų paieškos šaltiniu, naudojasi tik 8% suaugusių amerikiečių.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Ar kada pagalvojot, kodėl užsidarė ta puiki kepyklėlė kaimyninėj gatvėj? Ar kodėl jūsų nuostabi kirpėja staiga susirinko mantą ir išdūmė gyventi į Norvegiją? Ir kodėl kasdieną naujienų portaluose skaitome straipsnius apie vis naujus bankrotus ir užsidariusias paslaugų ar gamybos įmones? Aišku, galbūt kalta prasta vadyba ar per siaura pasirinkto verslo niša, tačiau mūsų praktika sako – „be reklamos negerai“.
Svarbi kiekviena sekundė
„Facebook“ siekia, kad vartotojai čia praleistų kuo daugiau laiko, o naujienos ir yra tai, kas internautus skatina užsukti dažniau ir praleisti daugiau laiko socialiniame tinkle. Kartu socialinio tinklo valdytojai pabrėžia, kad jei naujiena veda į leidėjo interneto svetainę, prireikia kelių papildomų sekundžių, kol norimas puslapis atsidarys.
„Dažnai žmonės nenusiteikę tiek laukti ir paprasčiausiai uždaro lėčiau besikraunantį straipsnį“, – neslepia Markas Zuckerbergas, „Facebook“ vykdomasis direktorius. Tad vadinamieji momentiniai straipsniai ir buvo sukurti šiai problemai išspręsti, – jie leidėjų yra pateikiami tiesiai „Facebook“ svetainėje.
„Svarbi yra kiekviena sekundė, – tikina Michaelis Reckhowas, „Facebook“ naujosios paslaugos vadybininkas. – Greitis yra svarbiausias aspektas naršantiems mobiliuosiuose įrenginiuose. Turime priemonių, kurios leidžia net iki dešimties kartų greičiau atidaryti norimus straipsnius. Galime supaprastinti sudėtingas užklausas tinkle, tačiau naujienų leidėjai to padaryti negali. Be to, naujasis formatas leistų nelėtinant greičio pateikti daugiau nuotraukų, kitų interaktyvių elementų.“
Šiandien „Facebook“ jau yra susitaręs su devyniais leidėjais, kurie palaiko momentinių straipsnių idėją. „Apple News“ į savo pusę yra patraukę dar daugiau: nuo „The Economist“, „Politico“ ir „The Daily Telegraph“ iki GQ, „Vanity Fair“ ir „Marie Claire“. Tačiau ne visi leidėjai dar palaiko šiuos sprendimus.
„News Corp“ žiniasklaidos imperija, kuriai priklauso ir „The Wall Street Journal“, „The Sun“ ir „The Times“, nesutiko teikti savo turinio nei vienai, nei kitai interneto bendrovei. „News Corp“ vykdomasis direktorius Robertas Thomsonas šias iniciatyvas prilygina archajiškiems sprendimams.
Jis mano, kad teikdami turinį kuriamoms naujienų platformoms galėtų pakenkti atskirų „News Corp“ leidinių reputacijai ir vardui.
„Kuriasi įvairios bendradarbiavimo formos, tačiau nėra prasmės leisti jiems užgožti mūsų tapatybę ir perimti pajamų šaltinius. Mūsų kuriamas turinys paremtas griežčiausiais standartais ir turi didelę vertę, tad kodėl turėtume sutikti, kad „Facebook“ ir „Apple“, taip pateikdami mūsų kuriamą turinį, jį nuvertintų suversdami į bendrą katilą“, – retoriškai klausia jis.
Paskui jaunus skaitytojus
Vis dėlto daugelio leidėjų prieštaravimus ir dvejones nusveria perspektyva pasiekti jaunus skaitytojus, kuriuos ypač sunku įtikinti prenumeruoti naujienas skaitmeniniu formatu.
„Jeigu jau susitaikome, kad šių skaitmeninio turinio naudotojų vis tiek nepaversime prenumeratoriais, neblogas laimėjimas būtų bent jau iš dalies kompensuoti praradimus pasitelkiant interneto reklamą“, – mano p. Thompsonas.
Pasak p. Doctoro, tokios technologijų milžinių siūlomos naujosios galimybės leidėjams, jiems kalbantis su reklamos užsakovais, turėtų suteikti papildomą svorį.
„Tarkime, esate dienraštis „The New York Times“ ir su „Ford“ pasirašote reklamos sutartį, vertą 400.000 USD. Jei pasitelksite diegiamas naująsias iniciatyvas, užsakovo reklaminius sprendimus skaitytojams galėsite transliuoti ne tik savo interneto svetainėje ar mobiliojoje programoje, bet ir „Facebook“ naujienų skaitytojams. Tikėtina, kad taip pasieksite ne tik platesnę auditoriją, bet ir daugiau jaunų skaitytojų“, – priduria jis.
Ieško žurnalistų
Leidėjams kyla ir kitų nuogąstavimų. Technologijų bendrovės ne tik suteikia platformą naujienoms ir reklamai skelbti, bet ir ima skverbtis į laikraščių ir žurnalų teritoriją pačios imdamosi žurnalistikos – samdo darbuotojus, sprendžiančius, kokius straipsnius ir kokia tvarka juos pateikti.
„Apple“ neseniai paskelbė ieškanti tokių redaktorių „Apple News“ tarnybai. Ji mėgins personalizuoti naujienų parinkimą panašiai, kaip tai daroma naudojantis jų naująja muzikos pateikimo internetu paslauga. Neseniai paskelbtuose darbo skelbimuose „Apple“ nurodo, kad ieško darbo patirties turinčių žurnalistų, gebančių atpažinti originalias įdomias istorijas, kurias veikiausiai praleistų užprogramuoti algoritmai.
Socialinis tinklas „Twitter“ taip pat pranešė ieškantis žurnalistų. Rudenį jie numato pradėti teikti paslaugą, kuri bus vadinama „Žaibiškos naujienos“ (angl. Project Lightning), – į naujienų platformą plūstančias žinias grupuos taip, kad jas būtų galima kuo lengviau susirasti.
Kol kas neaišku, kokia bus „Facebook“ ir „Apple“ politika: bendrovės neatskleidžia, ar jos ten pateiks ir naujienas apie savo veiklą.
„Tai leidėjams turėtų kelti daugiausia klausimų“, – įsitikinusi Emily Bell, Niujorke esančios Kolumbijos žurnalistikos mokyklos „Tow“ skaitmeninės žurnalistikos centro direktorė.
„Žurnalistika visada pasižymėjo tuo, kad turėjo laisvas rankas spręsti, ką, kur ir kada publikuoti. Tačiau dabar bene pirmą kartą nuo to atitrūkstama. Leidėjai tampa priklausomi nuo galios struktūrų, kurių veiklą jie taip pat turėtų nušviesti“, – tikina ji.
Be to, pabrėžia p. Bell, ir šių platformų veiklos principai nėra patys skaidriausi.
„Tačiau leidėjams, kurie nori pasiekti didelę skaitytojų auditoriją ir neatsilikti nuo besikeičiančių laikų, nelieka kito pasirinkimo“, – kalba p. Bell.
Autoriaus teisės priklauso „The Financial Times Limited“, 2015 m. Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 21 d.
