Atlyginimai Lietuvoje auga dar sparčiau – įžengta į dviženklę teritoriją
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis balandžio–birželio mėn., palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, Lietuvoje padidėjo 10,5%, skelbia Statistikos departamentas. Užmokesčio dydis pasiekė 926,7 Eur.
Viešajame sektoriuje bruto užmokestis augo 10,8% (iki 932,9 Eur), privačiajame – 10,4% (iki 923,8 Eur).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis („į rankas“) per metus ūgtelėjo 9,5%, iki 721,8 Eur. Viešajame sektoriuje jis augo 9,8%, privačiajame – 9,4%
Realusis darbo užmokestis, kuris atsižvelgia į vartotojų kainų pasikeitimo įtaką, padidėjo 6,7%: viešajame sektoriuje – 7%, privačiajame – 6,6%.
Tęsinys po grafiku.[infogram id="d0fd22a4-fde1-4187-a724-5cc631d1e83f" prefix="vRC" format="interactive" title="Copy: Algos 2018 II ketv."]
Pasak Statistikos departamento, darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams). Taip pat nuo šių metų padidinta minimalioji mėnesinė alga (iki 400 Eur).
Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje algos per metus paaugo 16,5%. Kiek mažiau – 15,1% - augo algos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
Pokyčiui įtakos turėjo ir padidintas įvairių valstybės pareigūnų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams bei kitos priežastys.
Moterų atlyginimai vidutiniškai didėjo daugmaž 2 proc. punktais daugiau nei vyrams.
Vien per antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis paaugo 3,5%.
Antroje metų pusėje – tik šiek tiek menkesnis augimas
Darbo rinka šalyje toliau kaista, teigia Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.
„Samdomų darbuotojų vis dar daugėja, tad verslas išties kuria naujas darbo vietas, o jas vis sparčiau užpildo dirbantys asmenys iš trečiųjų šalių. Laisvų darbo vietų skaičius, darbo biržos duomenimis, liepą buvo rekordinis. Daugelis darbo vietų ne tokios populiarios tarp jaunimo, nes mokamas mažesnis atlyginimas. Tai sudaro palankias sąlygas darbo jėgai iš trečiųjų šalių“, - savo komentare rašo p. Povilauskas.
Anot jo, įdomu tai, kad nors per metus daugiausia padidėjo darbuotojų, dirbančių transporto ir saugojimo veikla besiverčiančiose įmonėse, jose mokamas darbo užmokestis augo mažiau negu algų vidurkis šalyje.
„Taip yra todėl, kad didžiausią dalį naujų darbo vietų sektoriuje užpildo ukrainiečiai ir baltarusiai, o didžiausią dalį atlygio sudaro mokami dienpinigiai, kurie į vidutinio darbo užmokesčio statistiką neįtraukiami, – komentuoja analitikas. – Pramonės įmonėse mokamas darbo užmokestis per metus padidėjo 9,6%., arba panašiai kaip ir algų vidurkis šalyje. Pramoninkai taip pat sparčiai didina darbuotojų skaičių, todėl, norėdami augti, jie yra priversti darbuotojams mokėti daugiau.“
Ponas Povilauskas pastebi, kad Vilniuje mokamas vidutinis darbo užmokestis (kuris perlipo 1.000 Eur) tolsta nuo likusios Lietuvos.
„Kaunui, nors yra akivaizdžių ekonominio pakilimo požymių, priartėti prie Vilniaus kol kas nepavyksta. Beje, kol kas Kaune vidutinis darbo užmokestis yra netgi mažesnis negu Klaipėdos mieste, kuriame sėkmingą rezultatą rodo ne tik Klaipėdos jūrų uosto krovos bendrovės, bet ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės“, - teigia p. Povilauskas.
Tokiose pasienio savivaldybėse kaip Ignalinos, Zarasų ar Lazdijų vidutinis darbo užmokesčio augimas stringa ir jį daugiausia lemia MMA bei viešojo sektoriaus darbuotojų algos pokyčiai, sako analitikas.
„Kol Lietuvos ekonomika juda pirmyn gana neblogu tempu, o išorės veiksniai dar pernelyg negąsdina verslo, darbo užmokesčio tendencijos ir toliau yra palankios darbuotojams. Antrą pusmetį metinis vidutinės mėnesio algos pokytis bus tik šiek tiek mažesnis. Žinoma, algos didėja ne visiems ir ne visos bendrovės yra pajėgios kelti mokamą darbo užmokestį darbuotojams, todėl ir augančių atlyginimų įtaką ne visi jaučia vienodai“, - teigia analitikas.
Anot p. Povilausko, problema dėl sparčiau negu darbo našumas didėjančių darbo jėgos sąnaudų tik aštrėja, tačiau su tuo susiduria ir kitos Baltijos bei Vidurio Europos šalys.
„Be to, esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui, tikėtis, kad kainų lygis šalyje nekiltų, yra netikslinga“, - priduria p. Povilauskas.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo centro „Preses Nama Kvartāls“ Rygoje vystytojas „AS PN Project“, sėkmingai užbaigė aštuntąją obligacijų emisiją, pritraukdamas 2,9 mln. eurų ir išlaikydamas tvirtą investuotojų pasitikėjimą, nepaisant sezoninių rinkos pokyčių. Paskutinė emisija rodo tęstinį projekto pagreitį ir signalizuoja apie investuotojų susidomėjimą Rygos verslo kvartalo plėtra.
Galimybė prisiskambinti į gydymo įstaigas iki šiol yra viena dažniausių pacientų nepasitenkinimo priežasčių. Skambučių srautai dar labiau išauga, kai sutrinka E. sveikatos sistema. Siekdama suvaldyti šiuos procesus, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) įsidiegė skambučių valdymo sprendimą, kuris leidžia efektyviau registruoti pacientus.
Pagal nemokumo statistiką Lietuvoje dažniausi nemokumo (tame tarpe ir bankroto) iniciatoriai verslams yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Vien 2024 m. šios dvi institucijos kartu buvo atsakingos už beveik pusę – 47% – inicijuotų nemokumo procesų. Šias institucijas galima vadinti profesionaliomis nemokumo iniciatorėmis. Beje, net ir atsiskaičius su šiais kreditoriais galima prisišaukti bankrotą dėl paprastų klaidų ar priežasčių – neapsižiūrėjimo. Tiek „Sodros“ ir VMI, tiek jūsų pačių.
Dar vieni metai artėja prie pabaigos, o atmosferą užpildo džiugus artėjančių švenčių laukimas. OWEXX nuoširdžiai dėkoja klientams ir partneriams – šiais metais buvo daugybė nuveiktų darbų, pasiektų reikšmingų rezultatų ir sėkmės istorijų.
