Bedarbystė Lietuvoje mažėjo iki 7,9%, įžvelgia darbo rinkos kaitimą

2016 m. nedarbo lygis Lietuvoje siekė 7,9%, arba 1,2 proc. punkto mažiau nei 2015 m., skaičiuoja Statistikos departamentas.

„Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti“, – perspėja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

2016 m. buvo 116.200 bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 17.800. Ilgalaikių bedarbių buvo 44.500, arba 38,3% visų bedarbių. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis praėjusiais metais siekė 14,5% ir per metus sumažėjo 1,8 proc. punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis sudarė 3% ir buvo 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2015 m. Vyrų nedarbo lygis 2016 m. buvo 9,1%, moterų – 6,7 %. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1 proc. punktu, moterų – 1,5 proc. punkto.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 7,6%, arba 0,1 proc. punkto didesnis nei trečiąjį.

SEB prognozuoja, kad 2017 m. vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje turėtų sumažėti iki 7,5%, nes ekonomikos sąlygos turėtų likti palankios, kad būtų galima kurti naujas darbo vietas.

Užimtumas

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2016 m. sudarė 69,4% ir per metus padidėjo 2,2 proc. punkto. To amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 70%, moterų – 68,8%, atitinkamai 2 ir 2,3 proc. punkto daugiau nei prieš metus.

„Nepaisant vis dar didelio bedarbių skaičiaus, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo. Pavyzdžiui, pernai kiekvieno mėnesio gale būdavo vidutiniškai 8700 laisvų darbo vietų. Tai yra didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per aštuonerius metus ir maždaug trigubai didesnis nei 2012 metais. Akivaizdu, kad bedarbių yra, bet jie neturi noro arba kompetencijų užimti šias laisvas darbo vietas“, – pastebi Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2016 m. sudarė 75,2%, per metus padidėjo 1,9 proc. punkto. Praėjusiais metais dirbo 1,361 mln. gyventojų, arba 26.400 daugiau nei 2015 m.

„Darbo jėgos (20-64 m. asmenų) aktyvumas – darbo jėgos ir visų tokio amžiaus gyventojų santykis – Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES ir tik nedaug atsiliko nuo Vokietijos, Danijos, Estijos ir Švedijos. Tai reiškia, kad ekonomiškai neaktyvių asmenų (studentai, kariškiai, motinystės ar tėvystės atostogose esantys tėvai ar tiesiog nei dirbantys, nei darbo biržoje užsiregistravę asmenys) Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra nebedaug“, – paaiškina p. Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Jo nuomone, esti 5 priemonės, kurios padėtų užtikrinti naujų darbuotojų poreikį:

• Būtina dar labiau skatinti naujos kvalifikacijos įgijimą ir užtikrinti atokiau gyvenančių bedarbių susisiekimą tarp ekonomiškai gyvybingų regionų ir centrų;

• Aktyviau dirbti norint susigrąžinti išvykusius emigrantus, tačiau aišku, kad šis uždavinys labai sudėtingas;

• Bandyti į darbo rinką įtraukti daugiau pensinio amžiaus sulaukusių ir nedirbančių asmenų;

• Mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir padėti jiems integruotis į privatų verslą;

• Paprastinti užsieniečių iš trečiųjų šalių įsidarbinimo Lietuvoje procedūras ir taip užtikrinti paklausiausių specialybių Lietuvoje pasiūlą.

„Panašu, kad šią priemonę Lietuvos įmonės vis labiau taiko. Praėjusiais metais Lietuvos darbo birža išdavė 19.700 leidimų įsidarbinti užsieniečiams, o tai yra 2,2 karto daugiau negu 2015 metais. Daugiausia šių asmenų įdarbinta vežimo kelių transporto priemonėmis įmonėse“, – pastebi p. Povilauskas.

Pasak jo, teigiamą įtaką turėtų daryti ir neseniai Vyriausybės priimtas nutarimas, pagal kurį lengviau įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos specialistus: „Žinoma, dar svarbiau pačioje Lietuvoje didinti paklausiausių profesijų (programuotojų, inžinierių, projektuotojų) specialistų skaičių, bet kol kas dėl ankstesnių švietimo sistemos spragų tokių profesijų atstovų neužtenka, o planuojami pokyčiai švietimo srityje duos vaisių dar negreitai.“

Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2016 m. sudarė 30,2%, per metus jis padidėjo 1,9 proc. punkto. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2016 m. padidėjo 4,2 proc. punkto ir sudarė 64,6%