Specialistas: numatykite pinigų neplanuotoms inovacijoms

Publikuota: 2015-11-09
Benas Adomavičius, ISM universiteto Strateginio valdymo modulio vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Benas Adomavičius, ISM universiteto Strateginio valdymo modulio vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Investicijas į inovacijas bendrovėms verta numatyti kitų metų biudžete net ir tuo atveju, jeigu dar nėra aiškaus plano, į ką tiksliai bus investuojama, pataria Benas Adomavičius, ISM universiteto Strateginio valdymo modulio vadovas. Anot jo, toks rezervinis fondas leidžia įmonėms lanksčiau įgyvendinti metų eigoje iškylančias idėjas.

Inovatyviausios pasaulio įmonės investuoja vidutiniškai 8% savo pajamų į inovacijas. Dauguma kitų – kur kas mažiau, apie 2-3% nuo pajamų. Tačiau tai labai priklauso nuo įmonės verslo pobūdžio. Pavyzdžiui, IT įmonės, vaistų pramonės ir automobilių gamintojai paprastai inovacijoms išleidžia daugiau lėšų.

Prasideda nuo vadovo

„Žvelgiant į vadovų užimtumą galima pamatyti disproporciją įmonės iššūkiams spręsti. Nors vadovai žino, kad kaštų taupymas nėra tas kelias, kuris priveda prie augimo, bet tam skiria daugiau energijos nei inovacijoms, kurios gali padidinti finansinius srautus“, – aiškina verslo konsultantas.

Pono Adomavičiaus teigimu, verta ne tik numatyti lėšas inovacijoms, bet ir šiuo keliu nukreipti skyrių ar padalinių sutaupytus pinigus.

„Jeigu vadovai duoda užduotį sutaupyti, metų pabaigoje bent dalis atlikusių pinigų turėtų būti skirta taupiai išsivertusiems skyriams, kad jie galėtų investuoti į inovacijas“, – dėsto specialistas.

Anot jo, noras žengti inovacijų keliu iš vadovų pareikalauja ne tik išankstinio pasiruošimo, bet ir mažiau apibrėžtų struktūrų bei tolerancijos klaidoms.

„Vadovai turėtų aktyviai formuoti ir valdyti inovacijų portfelį. Jame dalis inovacijų būtų paprasti ir santykinai saugūs patobulinimai, keletas rizikingų, tačiau potencialiai labai pelningų inovacijų. Na, ir turėtų būti vietos bent vienam dviem beveik beprotiškiems projektams“, – pataria konsultantas.

Būtina strategija

„Tyrimai rodo, kad įmonės, kurios turi suderintas verslo ir inovacijų strategijas, žino, kur nori eiti kaip organizacija ir kur kurs naujus produktus ir paslaugas, todėl vidutiniškai turi 40% didesnes pajamas 3 m. laikotarpyje ir 100% didesnę grąžą akcininkams. Deja, Lietuvoje įmonės dažniausiai neturi apibrėžtos inovacijų strategijos. O didelė dalis Lietuvos įmonių netgi neturi apibrėžtos verslo strategijos“, – apžvelgia specialistas.

Anot jo, organizacijoms, kurios turi strategijas, yra labai didelė galimybė įsiveržti į priekį. Jeigu jų konkurentai neturi strategijos arba elgiasi nekryptingai ir chaotiškai, tai įmonė, kuri veikia kryptingai, įgyja reikšmingą pranašumą.

„Profesionalu negali tapti būdamas nekryptingas: jeigu šiandien esi dailininkas, rytoj muzikantas, poryt statybininkas, tai po metų vis tiek nebūsi specialistas nei vienoje iš tų sričių ir negalėsi konkuruoti su patyrusiais, kryptingai dirbančiais vienoje sferoje“, – lygina p. Adomavičius.

Inovacijų strategijos turėjimas yra būtina, tačiau ne vienintelė sąlyga kuriant pažangią įmonę. Strategija turi būti suderinta su motyvavimo sistema, kad darbuotojai norėtų užsiimti naujovėmis, už tai jie galėtų būti skatinami. Be to, reikia ne tik sukurti palankų mikroklimatą, bet ir vystyti darbuotojų įgūdžius inovacijų kūrimui, stebėti konkurentus ir įsigilinti į klientų poreikius.

„Nepakankamas investavimas į duomenų surinkimą Lietuvos verslui yra liga. Paradoksalu, kad investuojant dešimtis milijonų eurų yra taupoma 10.000-20.000 Eur duomenų gavimui. Duomenų, kurie leistų spręsti efektyviau, geriau ir svarbiausia remiantis ne nuojautomis ir praeities pamokomis, o realiu, giliu šiandieninės situacijos supratimu. Inovatyviausios pasaulio įmonės yra puikiai įvaldę duomenų surinkimą ir potencialių produktų/paslaugų testavimą tam, kad galėtų efektyviau kurti ir diegti inovacijas. Kelias nuo idėjos iki prekės ar paslaugos sukūrimo yra ilgas ir daugybę veiksmų reikia atlikti teisingai, norint turėti komerciškai sėkmingą rezultatą“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, konkretūs žingsniai priklauso ir nuo inovacijų siekių. Pavyzdžiui, vieni veiksmai prasmingi tada, kai vadovai siekia 30% produktų portfelio keisti kas 3 metus. Tokiam inovacijų kiekiui reikia labai kryptingų ir suderintų priemonių. O jeigu vadovai nori, kad keistųsi 10% produktų portfelio, tai jų veiksmai bus kiti.

„Svarbiausia – priderinti savo įmonės veiksmus prie keliamų tikslų, aplinkybių rinkoje ir įmonės galimybių. Ne visi gali būti inovacijų čempionai, tačiau ne visiems to ir reikia“, – pataria p. Adomavičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į profesines mokyklas priimta daugiau stojančiųjų

Šiemet į profesinio ugdymo mokyklas per pagrindinį priėmimą priimta daugiau stojančiųjų nei pernai – šiemet...

Mokslas
2018.08.14
Darželinukams ir moksleiviams nuo rugsėjo stiklinė pieno bus privaloma 28

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis.

Mokslas
2018.08.13
Į kunigų seminarijas priimta mažiau naujokų 2

Šiemet į Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijas priimta 11 jaunuolių.

Mokslas
2018.08.12
Rugsėjo 1–oji nukeliama 2

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – Rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso...

Mokslas
2018.08.07
Klaipėdoje ketinama auginti krevetes

Artimiausioje ateityje restoranuose, o gal ir prekybos centruose gali atsirasti Lietuvoje užaugintų vienų...

Agroverslas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau