Neradus lėšų subsidijoms už neįgalius darbuotojus darbo gali netekti virš 1.000 žmonių
Komiteto posėdyje šią savaitę septyniems parlamentarams balsavus už, šešiems – prieš Užimtumo įstatymo pataisų svarstymas buvo nukeltas į kitų metų pavasario sesiją.
Dabar subsidija mokama trejus metus, tačiau dauguma tokių sutarčių (1.035) baigia galioti šiemet, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau siūlė pratęsti jas dar dvejiems metams ir iki 2027-ųjų pabaigos mokėti subsidijas, jei darbdaviai įdarbins žmones su 30–40% darbingumu arba vidutiniu neįgalumu.
Vis dėlto komiteto posėdžio metu ministerijos atstovė pasiūlė pataisų svarstymą atidėti, nes trūksta lėšų.
„Atsižvelgiant į darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų siūlymą svarstyti galimybę, kad vidutinę negalią turintys asmenys būtų remtini neterminuotą laiką, ir įvertinę ribotus finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai siūlome daryti įstatymo projekto svarstymo komitete pertrauką“, – posėdyje sakė ministerijos Darbo rinkos grupės vadovė Kristina Maksvytienė.
„Kitoms reikalingoms priemonėms, išmokoms yra (pinigų – BNS) trūkumas, ne tik užimtumo eilutėje. Turime užtikrinti senus įsipareigojimus, trejus metus į priekį. Taip pat privalome užtikrinti pagal įstatymą naujai atkeliaujančių asmenų (su vidutine negalia – BNS) įdarbinimą“, – pridūrė ji.
Ministerijos kanclerė Svetlana Tučkė pabrėžė, kad teikiant projektą buvo siūloma subsidijas mokėti skolintais pinigais, tačiau to daryti neleido Finansų ministerija.
„Vyriausybės nutarime ir teikiamuosiuose dokumentuose mes numatėme galimybę skolintis subsidijoms pratęsti, tačiau tokia galimybė negalima ir dėl to mes prašome pertraukos. Skolintis subsidijoms neturime leidimo iš Finansų ministerijos“, – posėdyje kalbėjo S. Tučkė.
Ji pridūrė, kad kitų metų biudžete maždaug 950 naujų sutarčių ir subsidijų mokėjimui numatyta 25 mln. eurų.
K. Maksvytienė paaiškino, kad pasibaigus sutarčiai asmuo su vidutine negalia negali gauti subsidijos vienerius metus.
„Vidutinę negalią ir lengviausią negalią (turintiems asmenims – BNS) atšalimo laikotarpis yra vieneri metai. Tai reiškia, kad jeigu darbdavys atleistų asmenį ir jis registruotųsi Užimtumo tarnyboje, iškart subsidijos negautų“, – teigė Darbo rinkos grupės vadovė.
Subsidijoms 2026 metais ministerija planavo skirti 19,9 mln. Eur. Seimo narė Dalia Ulbinaitė teigė, kad žmonių, kurių sutartys pasibaigs, grąžinimas į darbo rinką pareikalaus dar daugiau lėšų.
„Po to reikės ne 19 mln. Eur, o kur kas didesnių pinigų juos sugrąžinti į darbo rinką, nes šitiems žmonėms susirasti darbą nėra taip paprasta“, – posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Konservatorė Paulė Kuzmickaitė atkreipė dėmesį, kad lėšos subsidijų pratęsimui kitų metų biudžete nėra numatytos. Biudžeto projektas, už kurį balsavo 80 parlamentarų, Seime buvo priimtas ketvirtadienį.
Stebisi Seimo nariai ir verslas
Liberalė Edita Rudelienė teigė, kad ministerija dirba nenuosekliai, o pasibaigus sutartims žmonės su vidutine negale liks be darbo.
„Man kažkaip keistai skamba, kai mes komitete gauname vieną Vyriausybės variantą, ties juo dirbame, susitinkame su suinteresuotomis grupėmis ir tada ateina ministerijos atstovai ir siūlo pertrauką. Koks likimas bus tų žmonių, kurių sutartis pasibaigia (šiais metais – BNS)? Susitikimuose girdime, kad žmonės liks be darbo“, – posėdyje pabrėžė E. Rudelienė
„Oficialiai ministerija nei susisiekė su komiteto nariais, nei iškomunikavo aiškią nuomonę, tik šiandien komitete pasakė, kad asignavimų nėra ir prašo pertraukos“, – pridūrė ji.
Verslo konfederacijos atstovė Akvilė Razumienė pabrėžė, kad ministerija buvo patikinusi verslą, kad subsidijos darbdaviams bus pratęstos.
„Šiandien komitete (ministerija – BNS) pateikė siurprizą tiek asmenims su negalia, tiek darbdaviams. Mes labai palaikėme ministerijos iniciatyvą. Visi suprantame, kad šių žmonių įdarbinimas dažnu atveju darbdaviams sukuria tikrai didesnius kaštus (nei gaunama nauda – BNS), kadangi reikia pritaikyti darbo vietą, skirti laiko daugiau apmokymams, užtikrinti lankstesnį darbo grafiką. Dalis įmonių šiuos sprendimus jau buvo priėmusios turėdamos labai aiškią valstybės žinutę, kad ši priemonė bus tęstinė“, – posėdyje kalbėjo A. Razumienė.
Seimo narys Linas Kukuraitis priminė, jog konservatorių Vyriausybė planavo, kad per sutarčių galiojimo laikotarpį bus parengtos priemonės, kurios padėtų asmenims išlikti darbo rinkoje, kai jų sutartis pasibaigia, tačiau jos nebuvo paruoštos.
„Dar konservatorių Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą dėl trejų metų (sutarčių galiojimo – BNS) laikotarpio. Kai klausta kodėl ne penki, kodėl ne visą laiką, buvo sakyta, kad per tą laiką mes parengsime tam tikrą pagalvę tiems žmonėms, parengsime kitas užimtumo didinimo priemones, kurios padės išlikti darbo rinkoje. Atėjus naujai Vyriausybei tos priemonės nebuvo parengtos“, – posėdyje teigė L. Kukuraitis.
K. Maksvytienė pavasario sesijoje žada pateikti pakoreguotą pataisų projektą.
„Reikės peržiūrėti visą įdarbinimo subsidijuojant mechanizmą. Ne tik rėmimo laikotarpį, bet ir kompensacijos procentą, peržiūrėti lubas (subsidijos – BNS), galbūt tikslinti, mažinti šitą dydį“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Darbdaviams šiuo metu kompensuojama 50–75% darbo užmokesčio už įdarbintus žmones su vidutine negalia. Maksimali subsidijos suma siekia 1,5 minimalaus darbo užmokesčio (MMA).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė spalį sakė, kad subsidijų pratęsimas užtikrins didesnį asmenų su negalia užimtumą.
VERSLO TRIBŪNA
Alytus siūlo vieną unikaliausių pastarųjų metų partnerystės galimybių verslui – tapti didžiausios Pietų Lietuvos sporto ir renginių arenos generaliniu rėmėju ir suteikti jai savo prekės ženklo vardą. Šiuo metu bevardė arena, įsikūrusi vienoje judriausių miesto vietų – Naujojoje gatvėje – yra Alytaus sporto centro dalis. Būtent čia, ant pastato fasado, kur dabar yra miesto logotipas, atsiras naujasis arenos vardas, matomas kasdien tūkstančiams gyventojų ir miesto svečių, kuriuo gali tapti jūsų įmonės ar produkto pavadinimas.
2025 m. duomenys rodo, kad apie karjeros pokyčius svarsto net 44 proc. darbuotojų. Ekspertai įsitikinę, kad sprendimą keisti darbą ar net profesinę kryptį dažniausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pastaraisiais metais ypač ryškėja keturi pagrindiniai motyvai – prasmės paieškos, technologijų įtaka, perdegimas ir ribotos karjeros galimybės.
IT personalo valdymo platforma „Aciety“ pristato naują paslaugą – „Offboard“, skirtą atsakingam ir struktūruotam darbuotojų išėjimo ar atleidimo valdymui. Įmonės teigimu, šis modelis leidžia ženkliai sumažinti atleidimo kaštus ir neigiamą poveikį komandos moralei, motyvacijai ir net įmonės reputacijai.
Prekybos tinklo „Norfa“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana spalį pasiekė visų laikų rekordą – jis be kelių centų siekė 2.160 Eur. Šio tinklo darbuotojų, palyginti su kitais keturiais didžiausiais šalies prekybos tinklais, atlyginimai didesni nuo 22 iki net 67%. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad per metus atlyginimų mediana augo 12%. Valstybės duomenų agentūra teigia, kad š. m. III ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis šalies privačiame sektoriuje augo 8,5%.
