„Acme Grupė“ pradeda įspūdingo saulės parko statybas: projektą finansavo „Swedbank“
Prieš ketverius metus ieškant naujų papildomų veiklos nišų, „Acme Grupės“ akys nukrypo į atsinaujinančios energetikos projektus. Išvysčiusi ir pardavusi keletą nutolusių saulės parkų, suprato suradusi naują verslo kryptį. Šiandien bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų krepšelyje – daugiau nei 70 MW, o jį valdo įsteigta grupės įmonė „Acme Solar Group.“
„Pradėję nuo 5 MW saulės elektrinės, įsigijome veikiantį vėjo parką. Vėliau pradėjome ir patys vystyti vėjo energetikos projektus. Per tuos ketverius metus užsiauginome ir žinių, ir energetikos projektų krepšelį. Tai ne pagrindinė, bet svarbi investicinė įmonių grupės verslo šaka. Mums ji labai artima, nes esame technologijų bendrovė, o elektros gamyba paremta išskirtinai technologijomis. Kaip ir kitose savo veiklose, keliame sau tikslą būti rinkos žaidėju, t.y. būti lyderių penketuke. Tačiau didžioji mūsų ambicija ir siekis yra savo veiksmais ir investicijomis prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės“, – kalba Sergej Artemiuk, „Acme Grupės“ vadovas.
Pažangus saulės parkas Pakruojo rajone, kurio statybas planuojama baigti 2025 m. viduryje, pagal galingumą rikiuosis trečioje vietoje Lietuvos saulės projektų sąraše. 52 MW galios, daugiau nei 70 hektarų ploto užimantys saulės moduliai per metus generuos 60 000 MWh elektros energijos. Parke su saulės kampo sekimo (angl. tracker) sistema numatyta montuoti aukščiausio efektyvumo šiuo metu prieinamo rinkoje modulius bei inverterius.
Pasak projektą finansavusio „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovo Arnoldo Gaudiešiaus, žaliosios paskolos sudaro vis didesnę banko paskolų portfelio dalį. Įgyvendinami atsinaujinančios energetikos (AE) projektai užtikrina didesnę vietinę generaciją, o ši padeda ne tik sumažinti elektros kainas, bet ir prisideda prie valstybės siekio sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo įgyvendinimo.
„Mūsų šalis pati pasigamina kiek mažiau nei pusę suvartojamos elektros energijos – tai mažiausiais rodiklis visame Šiaurės regione. Generuoti daugiau elektros energijos svarbu ir nacionaliniam saugumui, ir ilgalaikiam verslo konkurencingumui, todėl remiame šią strategiją ir aktyviai finansuojame atsinaujinančios energetikos projektus. Su „Acme Grupe“ bendradarbiaujame daugiau nei 20 metų, o jų saulės ir vėjo energetikos projektai yra puikus pavyzdys, kaip sėkmingas verslas įdarbina turimas tiekimo, logistikos ir elektronikos kompetencijas žengdamas į naują – atsinaujinančios energetikos – rinką“, – sako A. Gaudiešius.
Tikslai ir veiksmai – visose ESG srityse
Atsinaujinančios energetikos projektai – „Acme Grupės“ bendro tvarumo dalis. Įmonių grupė vadovaujasi tvarumo strategija, o ją rengė remdamasi ilgamečiu įdirbiu: ne vienerius metus taikė nediskriminavimo politiką, sprendė darbuotojų saugos, edukacijos klausimus, laikėsi antikorupcijos, sąžiningos konkurencijos principų, turėjo suformuotą atlygio politiką, vertino partnerių patikimumą. Šiuo metu intensyviausiai dirbama ties trečiąja ESG sritimi – aplinkosauga.
„Turime platų partnerių tinklą, daugumą jų – globalūs rinkos žaidėjai. Dirbant su tokiais partneriais kaip „Apple“, „Dell“, „Telia“, daugelis tvarumo temų, ypač socialiniai bei valdysenos klausimai, jau senokai yra „Acme Grupės“ dėmesio centre. Pastaraisiais metais iš partnerių išgirdome poreikį, kad išsikeltume ir aplinkosaugos tikslus, turėtume sekamus rodiklius bei veiksmų planus. Link to nuosekliai judėjome ir patys, į tvarumo tikslų formulavimą įtraukėme vidines komandas tiek įmonių, tiek grupės mastu. Pasitelkėme ir išorės konsultantus. Jau turime išsigryninę mums reikšmingas temas visose ESG srityse, atlikome poveikio reikšmingumo analizę, įvertinome suinteresuotų šalių lūkesčius. Dabar esame susitelkę į sudėlioto veiksmų plano įgyvendinimą, kad pasiektume nusistatytus tvarumo tikslus“, – kalba Lina Liaukonienė, „Acme Grupės“ Rizikų valdymo ir Tvarumo vadovė.
Vienas pagrindinių tikslų aplinkosaugos srityje – mažinti grupės bendrovių veikloje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tam pirmiausia reikia surinkti įvairius duomenis, pavyzdžiui, kuro, energijos suvartojimą, kuro tipus ir kitus, reikalingus skaičiavimams, juos susisteminti bei automatizuoti. Reikalavimai rinkti bei teikti duomenis perkeliami ir verslo partneriams: pagrindinė „Acme Grupės“ veikla – distribucija bei paslaugos, tad didelė dalis ŠESD susiformuoja tiekimo grandinėje, ir atsiranda poreikis iš partnerių gauti kuo tikslesnius tiekiamų produktų CO2 duomenis.
Kompanija yra išsigryninusi ir visą eilę socialinių rodiklių, tokių kaip darbuotojų kaita, įsitraukimas, sveikatinimas ir gerovė bei kiti, investuoja į mokymus, atlygio tyrimus. L. Liaukonienė pabrėžia, kad ir socialinėse srityse aktyviai dirbama ties stebėsenos rodiklių automatizavimu, kad būtų galima kuo geriau valdyti su darbuotojais susijusius klausimus.
Viena iš svarbių socialinės atsakomybės dalių yra ir atsakomybė prieš visuomenę. „Acme Grupė“ yra įkūrusi atskirą organizaciją „Acme Geri darbai“, kurioje grupės bendrovių darbuotojai–savanoriai plėtoja socialinius projektus švietimo skatinimo, sveikos gyvensenos ir aplinkosaugos srityse, dalyvauja bendruomeniniuose projektuose, tokiuose kaip pagalba Ukrainos žmonėms.
„Acme Grupės“ Rizikų valdymo ir Tvarumo vadovė įsitikinusi, kad norint pasiekti išsikeltus ESG tikslus, svarbiausia yra integruoti juos į verslo strategiją bei paskirstyti atsakomybes. „Acme Grupėje“ yra paskirti atsakingi asmenys tiek grupės mastu, tiek ir visose grupės įmonėse, o atskiras tvarumo sritis kuruoja komandos, užtikrinančios vieningą įgyvendinimo standartą grupės lygmeniu. Pavyzdžiui, ŠESD skaičiavimo vieningą organizavimą per grupės įmones vykdo finansų/apskaitos komanda, socialinėse temose vieningą standartą užtikrina Žmonių ir kultūros skyrius ir panašiai.
„Labai svarbu, kad būtų paskirti atsakingi asmenys ir jiems suteikti įgaliojimai priimti bei įgyvendinti sprendimus, o tvarumo tikslai būtų integruoti į įmonės strateginius tikslus, rizikų valdymo sistemą ir būtų įmonės veiklos, verslo ir valdysenos sudedamoji dalis, o ne atskiras klausimas šalia. ESG reikšmingas temas esame integravę į savo rizikų valdymo sistemą, tai padeda sistemingai siekti išsikeltų tikslų, o ESG klausimai reguliariai tampa ir bendrovių aukščiausių valdymo organų darbotvarkės dalimi. Tad tvarumo integracija į kasdienius verslo procesus priklauso ir nuo įmonės brandos, jos jau turimo valdymo, struktūros pamato“, – kalba L. Liaukonienė.
Ilgalaikės perspektyvos
Šiandien Lietuvoje dešimtys vėjo ir saulės projektų jau pradėti statyti arba planuojami ateičiai, o į atsinaujinančios energetikos projektų sąrašus įsiterpia ir baterijos-kaupikliai. A. Gaudiešiaus teigimu, jeigu būtų įgyvendinta didesnė dalis projektų, jau turinčių leidimus juos vystyti, Lietuva pilnai apsirūpintų savo pačių pagaminta elektra.
„Natūralu, kad vystant elektros gamybos rinką be valstybės paramos mechanizmo elektros kainų stabilumui užtikrinti, dabar bankinį finansavimą užsitikrina stiprius parametrus turintys projektai ir patyrę vystytojai. Artimiausioje perspektyvoje kitas svarbus žingsnis Baltijos šalims taip pat bus kaupiklių rinkos išvystymas, kuris turėtų mažinti elektros kainų svyravimus. Dabar vystomi ir per šiuos bei kitus metus startuojantys projektai turėtų padėti tvirtus pagrindus energetinei nepriklausomybei užsitikrinti. Žvelgiant į tolimesnę nei 5 metų perspektyvą, naujų projektų atsiperkamumas ir kiekis priklausys nuo rinkos plėtros: kiek visgi bus pastatyta naujų projektų, ar augs elektros suvartojimas, kiek atsiras naujų elektros jungčių su kitomis šalimis, ar judės jūrinio vėjo projektai, ar bus pastatytas pakankamas kiekis baterijų, kurių reikia subalansuoti elektros energijos gamybą, kur pasuks Europos žaliojo vandenilio pramonė,“ – sako „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas.
Pasak „Acme Grupės“ vadovo, 30 mln. Eur finansavimas šalies mastu gal ir nėra įspūdingas, tačiau grupei tai – didelė suma, tik patvirtinanti rimtą požiūrį į tvarumo transformaciją.
VERSLO TRIBŪNA
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.
„Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, mums svarbu, kad prisidėtume prie ekonomikos, gamtos ir žmonių gerovės užtikrinimo. Todėl tvarumas mums nėra tik vienkartinis projektas ar reguliacinių reikalavimų primestas dalykas, o ilgalaikės „Acme Grupės“ verslo strategijos dalis ir ilgalaikė investicija. Savo ruožtu žaliosios energijos srityje taip pat turime planų ateičiai. Verslas, kuris gimė iš idėjos pastatyti vieną ar kelis saulės parkus, dabar yra rimta atskira grupės veiklos kryptis su savo strategija ir tikslais. Du dešimtmečius dirbame su „Swedbank“, sutampa mūsų požiūriai į tvarumą, pasitikėjimą. Ir šįkart pavyko sutarti dėl geriausių projekto finansavimo sąlygų struktūros ir įgyvendinimo. Stambiausiam savo projektui finansuoti galėjome rinktis ir iš kitų pasiūlymų, tačiau „Acme Grupės“ filosofija – nesiblaškyti, remtis į vertybes, atvirumą ir ilgamečius partnerius“, – tikina S. Artemiuk.
