Naivuolis :)))

cia jus is tu kuriai visi melagiai, vagys, plesikai ir pan... pasaulio suvokimas baigiasi ties bendrabucio buto durimis :)

nei vagys nei plesikai. Imonei rupi pelnas, o ne tvarumas. Tai jus savo bendrabucio zaliuju burelio burbule begyvenantis ir naiviai tikintis zaliom smegenu plovimo pasakelem

Ir ką? Viskas teisinga, nes tuo metu elektra iš tiesų yra nedaug verta. Jei tau ji reikalinga tuo metu - puiku, gali pats ir suvartoti, o jei ne - kodėl kažkas kitas turėtų priverstinai ją iš tavęs supirkinėti subsidijuojama kaina?

Akumus staytkis ir parduok kai brangi. Užteks čia mum kietiem jus dotuoti antrą kartą - per paramą, o paskui per "palaikymą"..

Čia truputėli sudėtingiau. Jei nebūtų tų elektrinių pastatę, elektros kainos būtų aukštos. Nesakau, kad dabar kažkas turi kompensuoti, bet nėra taip, kad pati elektra yra "nedaug verta". Elektra yra brangiai sandėliuojama gėrybė, todėl jai sunkiau taikomi laisvos rinkos principai - rinkos reagavimo laikas priklauso nuo technologinės pažangos ir dar krūvos įvairių faktorių, įskaitant esantį reguliavimą. Kažkada, ateityje, kai bus iš esmės visa elektros rinka, įskaitant sistemines paslaugas atvira, elektros tinklo kaštai priklausys didžiąja dalimi nuo galios, ne nuo elektros kiekio (didžioji dalis kaštų yra pastovūs, susiję su tinklo galia, ne su perduodamu elektros energijos kiekiu), dauguma vartotojų turės kintamą tarifą ir auto-aktyviai dalyvaus rinkoje (įranga namie pati nuspręs kaip patenkinti poreikius, kad vartotojas elgtųsi kaip tinkamas ir sumažintų energijos finansinius kaštus). Lygiagrečiai atsiranda daug ne tik lankstaus vartojimo, bet ir energijos pasaugojimo būdų, įskaitant elektromobilius.

Elektrifikavus visą transportą, galėtum sukaupti kažkur 1,4 milijono automobilių (tiek yra dabar) x 60 kWh tarkime vidutinė akumuliatoriaus panaudojama talpa = 84 GWh sukaupiamas elektros kiekis. Aišku, tiek niekas niekada neatiduos, geriausiu atveju paimsi ~8-16 GWh kai susidarytų didelis elektros trūkumas. Bet dabartinis energijos poreikis per parą yra 33 GWh. Čia didesnė dalis šio poreikio yra nelankstus. Elektros poreikis kuris auga, didžiąja dalimi yra lankstus - šildymas/vėsinimas, elektromobiliai. Tada akumuliatoriai turės atsirasti didelės galios krovimo stotelėse, hibridiniuose saulės/vėjo jėgainių parkuose. Hidroelektrinės, kurios naudoja baseinus ir gali kelti vandens lygį, didins galią ir trumpins veikimo laiką. Tada realiai susiformuos laisva elektros rinka.

Dotuoti? :D Galime ir apie dotacijas pakalbėti. - Gaminantys vartotojai dotuoja visus kitus vien per ESO tinklo mokestį, kai patiriant tas pačias sąnaudas per kW, gaminantis vartotojas sumoka ~2-3x daugiau už tinklą. - Jei ne AEI, elektra nuolat kainuotų tiek kiek viršutinė kaina. Šiaip turėtų naikinti iš viso fiksuotus elektros energijos tarifus, tada ir net metering'ą naikinti: -Tada tinklo mokesčių kokius 80-90% (na pagal realiai patiriamų fiksuotų kaštų dalį) paskirstyti per galią. Tada baigtume kryžminį subsidijavimą tiek vartotojų, tiek gaminančių vartotojų. -Tik labiausiai bus nepatenkinti visokių sandėliukų, garažų, sodų ir pan. savininkai, nes tada už tinklą per metus sumokėsi kartais daugiau, nei už pačią elektrą ir energijos sąnaudos būtent augs kartais. O tokių mažų vartotojų yra labai labai daug. Per 40% vartotojų nesunaudodavo berods ir 80 kWh/mėn.

Vis dar laukiu, kol dieninės elektros energijos kaina bus artima 0.

Ačiū, žinau. :) Sutinku, kad turėtų būti iš esmės peržiūrėtas kainodaros modelis, teisingai priskiriant fiksuotas tinklo palaikymo sąnaudas vartotojams / gamintojams per jų "rezervuojamą" galią, pačiai el. energijai paliekant tiek, kiek ji verta tuo metu rinkoje. Tai nekeičia fakto, kad dienos metu, šviečiant saulei, elektra neturėtų būti privalomai superkama ("pasaugoma") ESO ar tiekėjų už kažkokią vidutinę kainą.

Taip, bet problemą reikia spręsti kartu, o ne matyti vieną problemą - gaminančių vartotojų elektros gamybą dienos metu, bet nematyti daug didesnės problemos ir finansinio perskirstymo, kai rezervuojamos elektros galios tinkle, kurios išnaudojamos mažiau nei 3%.

Beveik neabejoju, kad šiuo atveju net billing bus tik nuo 2031 metų (projektas pradėtas iki įstatymo pataisų įsigaliojimo), o iki 2030-12-31 galios net metering'as.

Butent, jei tinkla paleisti pilnai verslo modeliu visokios vendetos iskarto is sandeliuku atsijungs elektra ir vaikacioa su zvakemis.

liaudis bijo, bet statistika tokia, kad 2020-2021 žmonėms būtų labiau apsimokėjęs netbillingas, jei tik eso nedarytų nesąmonių, kaip dabar padarė.

nesutikčiau dėl galios mokesčio, nebent imtų pagal santykį tarp vartojimo ir galios. Pvz. dabar rimtesni GV su elektromobiliais turi tarkim 20kW įvadus, bet ir pravaro bent po 1MWh per mėnesį. Pagal esamą tvarką, pasirinkus 3 planą, toks vartotojas tinklams pinigais nemoka nieko, tik atiduoda dalį energijos. Jei įvedam mokestį pagal galią, jau gausis koks 100€/mėn į orą. On top of atiduodamų kWh. Dėl garažiukų aš irgi nesuprantu problemos. Na pakloti storesni laidai jiems, bet tai na ir kas? Ar jų išlaikymas kainuoja daugiau, nei plonesnių? Įrengimo kaštai irgi nedaug priklauso nuo storio. Tų pačių transformatorių ir kitos įrangos kainos irgi ne kosmiškai skiriasi. Be to, ten, kur daug tokių įvadų, ESO jau dabar turėtų taikyti sutankinimą, t.y. kai "popierinių" galių suma gerokai viršija bendro įvado galią. Na tikrai nematau aš čia problemos. Problema gal tik pačioje eso buhalterijoje, kur yra kreivai apskaitomi kaštai, ir tai prasilenkia su realybe: dabar matyt tiesiog kaštus dalina iš kW, kas niekaip nesusiję su realybe. Realiai priežiūros kaštai labiau susiję su vartotojų skaičiumi, linijos ilgiu ir kt., bet ne galia.

pvz. koks nors prekybos centras su 100kW įvadu ar sudaro tiek pat realių kaštų, kaip 30 sodininkų po 3.3kW? Dėl visokių gedimų, piktų skambučių, skaitiklių skaičiaus ir kt? Kiekvienas skaitiklis ir jo priežiūra gi kainuoja pinigus, o ne kokio storio laidas prie ko prisuktas.

Jus nusisnekate ir pats to nesuprantat. Neimanoma paciam suvartoti elektros pagamintos nutolusiame saules parke, tuo metu kai elektra pigi ar neigiama. Ji visa atiduodama i tinklus uz ta kaina kokia yra tuo metu, o pats ja perki uz ta kaina kokia turi is taip vadinamo"nepriklausomo"tiekejo. Kaip pavyzdys: uz savo investuotus pinigus pagaminta elektra atiduosi uz minus 2 centus o pats tuo metu pirksi is vargso tiekejo uz plius 20 centu. Bendra kaina tokio bizniuko: + 22 centai/kWh. Vienintelis kas uzdirbs tai vargsas tiekejas

O ka eso padarė? Kažką praleidau matyt!

Pasikalbėsime, kai pramoksite diskutavimo kultūros be įžeidinėjimų.

Tai kad pinigais nieko nemoka, nereiškia, kad nieko nemoka. Atsiskaitymas elektra yra tiesiog išvengimas mokėjimų. Jei būtų net billing'as, tai iš vis netenka prasmės, lieka kažkokia reguliacinė forma fiksuojanti kainą ir visada nepataikanti. Ne, 100€/mėn. nesigaus. Iš esmės visiems gaminantiems vartotojams, naudojantiems elektrą šildymui, vėsinimui ir elektromobilių krovimui išlaidos elektrai mažės. Išaugs stipriai išlaidos visokiems sandėliukams, kur vis tiek turi kokius 3 kW įvadą, bet per metus prisuka 10 kWh elektros. Tiems tai šimtais kartų augs. Šiaip ne laidas kainuoja daugiausia, o jo pratempimas. Ir ne apskritai laidai, o pastotės, perdavimo tinklas. Sutankinimas taikomas, bet su dideliais saugikliais. Problema ta, kad yra masės smulkių vartotojų, kurie rezervuoja tinklo galią, dėl kurių reikia daugiau investicijų kitiems, bet tinklo išlaikymo kaštų nedengia. Priežiūros kaštai sudaro mažąją dalį tinklo kaštų, max 10-20%. Didžiąją dalį sudaro CAPEX'as, kuris iš dalies taip priklauso nuo linijų ilgio, bet jei pats sumokėjau už prijungimą, tai ilgis tampa beprasmis.

Kas daugiau skundų pateikti gali 1 ar 30 žmonių? Ir kur daugiau šansų pasitaikyti neracionaliam žmogui, kuris 10 metų visada mokėjo už 10 kWh/mėn. elektrą, o pakeitė skaitiklį ir jis per dieną prisuko 10.000 kWh! (prisikaupė nepriemoka)? Taip, jei taikyti detalesnę kainodarą išskirčiau vartotojo dedamąją, kuri iš esmės ir sietųsi su skaitikliu. Tada dar būtų galima iki vartotojo einančios linijos ilgį ir pagal tipą, ir tada galia. Bet jau sudėtingumas tokios kainodaros būtų astronominis. Gal pradėkime nuo dvinarės, o ne keturių dalių kainodaros?

Durną ir bažnyčioje muša. Jau 4 metai pasirinkęs kintamą tarifą, t.y. moku biržos kainą plius marža, kuri yra cento šimtosios dalys.

Kuris tiekejas taiko marza kuri butu cento simtosios dalys? Jus konkreciai apgavo arba pats apsigavot, nes taiko marza euro simtosiomis dalimis kas yra centai. pavyzdziui tiekejas skelbia kad marza 0.02, tai cia ne cento, o euro. Lietuvoje nera ne vieno tiekejo taikancio marza privaciam vartotojui maziau kaip 2 centus. Tai jei vidutine birzos kaina 10 centu, tai tiekejo kukli marzele yra 20% minimum ;)

tiekėjai galiausiai pasiūlė netbillingą, bet vis tiek lieka eso planai. Kažkoks durnas mixas gavosi: grynasis atsiskaitymas, bet dar primoki pagal tuos planus. Atsirado ir 4 planas, pagal kurį skaičiuoja apie 10ct/kWh... Būtų logiška kad su netbillingu šitie eso planai išnyktų tiesiog.

tiekėjai galiausiai pasiūlė netbillingą, bet vis tiek lieka eso planai. Kažkoks kvailas ir nelogiškas mixas gavosi: grynasis atsiskaitymas, bet dar primoki pagal tuos planus. Atsirado ir 4 planas, pagal kurį skaičiuoja apie 10ct/kWh... Būtų logiška kad su netbillingu šitie eso planai išnyktų tiesiog.

Na sistema netobula, bet pasirinkus tarkime ESO plana pagal kiekviena kilovatvalande su net bilingu nemokeciau i ESO nieko. Is kitos puses pas tiekejus taip pat planai isliko su abonentais. Tai jeigu esi gaminantis ir turi plana su abonentu, ir tiekejui mokesiu abonenta. Bet kuriuo atveju gaminantiems vartotojams visuomet dalyvauja du paslaugos tiekejai ( o nuotoliniams ir trys) ir visu ju santykis su gaminanciu vartotoju yra atskiras. Todel tie planai ir lieka.

Tai pensininkams valstybe gali kompensuoti is biudzeto. Socialines funkcijas turi arlikti valstybe, o ne permesti jas tai privaciam verslui tsi valstybes valdomam.

Gali, bet žinome kaip ši valstybė veikia, gal ne Prancūzija, ber tikrai pensininkų balsai svarbesni už verslo. Rinkimai

Galbut ir svarbesni, bet be galo be krašto socialines funkcijas kitiems permesti nepavyks, nes tiesiog to niekas nebefinansuos. Pvz. imkim priverstini bankomatu pastatyma " vienkiemiuose" . Kas uz tai sumokejo,- visi mes pakeltais banku ikainiais. Ir kam, kad 1000 senuku paturetu rankose grynus. Tas baigsis ir labai greitai.

Netikiu, ateis kiti po rinkimų, bet metodai liks tie patys. Mokėsime visi už "svarbius" pensininkų balsus