Fiksuotos elektros kainos kontraktai: kodėl jų sąlygos nekeičiamos ir kaip elgtis verslui?

Fiksuotą elektros energijos kainą ir rinkos kainą formuoja skirtingi mechanizmai. Rinkos kainą biržoje formuoja suprognozuota rytdienos elektros energijos paklausa bei pasiūla rinkoje. Ji keičiasi kasdien ir netgi kas valandą. Tuo tarpu fiksuotos kainos lygį formuoja ne kasdieniai, o ilgesnio periodo prognozuojami įvykiai: elektros energijos gamybos, infrastruktūros ir perdavimo kaštai, reguliavimas ir politiniai sprendimai, kuro kainos, oras bei sezoniškumas, atsinaujinančių išteklių prieinamumas. Tai – tik dalis fiksuotos kainos dydį lemiančių veiksnių, o galutinė kaina smarkiai priklauso ir nuo jų tarpusavio sąveikos.

Rinkos vėjai įtakos nedaro

Žana Klusovskienė, bendrovės „Enefit“ valdybos narė ir Verslo klientų departamento vadovė, sako pastebinti, kad elektros kainos fiksavimas dažnai suvokiamas klaidingai: manoma, kad fiksuotos kainos dydis turi priklausyti nuo kainos, susiformuojančios biržos kainos rinkoje. Net ir viešoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kad jeigu biržoje elektros energijos kainos krenta, turėtų mažėti ir fiksuotos kainos dydis, o tiekėjai neretai sulaukia ir kaltinimų pasipelnymu.

„Fiksuojant elektros energijos kainą, biržos kaina kaip rodikliu nereikėtų vadovautis. Rinkoje susidariusi kaina atspindi šiandienos, daugių daugiausia dar prieš tai buvusios dienos situaciją, o kontraktas sudaromas mažiausiai keliems mėnesiams, o dažnai – ir keliems metams. Todėl lyginti elektros kainas rinkoje su esančiomis ilgalaikiame kontrakte yra tiesiog nekorektiška“, – dėsto Ž. Klusovskienė.

Lietuvoje elektros energijos tiekėjai naudojasi Suomijos „Nasdaq commodities“ ateities sandorių rinka. Visa informacija joje yra viešai prieinama, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad platformoje atsispindi Suomijos elektros kainų lygis. Kaina, kurią tiekėjai siūlo Lietuvoje, yra apskaičiuojama įvertinant papildomą riziką dėl šalių kainų skirtumų.

Kodėl tiekėjai nekeičia užfiksuotos kainos

„Kai klientui fiksuojame kainą, mes ateities sandorių rinkoje tos dienos sąlygomis įsigyjame visą reikiamą elektros kiekį. Tai, kas vėliau vyksta rinkoje, nebeturi jokios įtakos: ar kaina pašoks keleriopai, ar tiek pat nukris, mes vykdysime savo įsipareigojimus. Ir uždirbsime tiek pat, nepriklausomai nuo kainos svyravimų. Lygiai taip pat tikimės, kad savo įsipareigojimus vykdys ir klientas. Persiderėti dėl kainos tiekėjas tiesiog neturi su kuo: ateities sandorių rinka yra vienpusis eismas, tai platforma, kurioje galima įsigyti apsidraudimą nuo kainų šuolių, tačiau joje nėra galimybės sugrįžti ir pakeisti jau įvykusio sandorio sąlygas“, – fiksuotos kainos esmę atskleidžia ekspertė.

Kontraktų sukuriamų įsipareigojimų reikšmę gerai iliustruoja 2022 m. pavyzdys, kai vasarą biržoje susiformavo neregėtai aukštos elektros energijos kainos. Tai neturėjo jokio poveikio pasirašytiems kontraktams: „Enefit“ vykdė juose numatytus įsipareigojimus ir pardavinėjo elektrą savo klientams 10–15 kartų pigiau nei rinkoje.

Taigi elektros energijos tiekėjas nejaučia jokio skirtumo dėl kainų svyravimų, vykstančių jau sudarius fiksuotos kainos kontraktą. Jo pajamos nepriklauso ir nuo kainos, kuri fiksuojama sutartyje su klientu. Kitaip tariant, aukštesnė elektros kaina kontrakte nereiškia didesnio uždarbio tiekėjui. Lygiai taip pat didesnio uždarbio jis negauna kainoms rinkoje krentant. Nėra taip, kad tiekėjas pasirašo fiksuotos kainos kontraktą su klientu, o elektrą perka atviroje rinkoje – tai, anot „Enefit“ valdybos narės, reikštų milžinišką riziką ir tikrai nebūtų tvaru: toks verslas kasdien rizikuotų bankrutuoti, neatlaikęs įsipareigojimų klientams.  

Dvigubas apsidraudimas: fiksuoti ir diversifikuoti

Elektros energijos kainų svyravimų dar pasitaiko, tačiau šiuo metu jau galima sakyti, kad jos nusistovėjo. Rugsėjį dar gausime pakankamai saulės,  o vėliau, šąlant orams, tikėtina, elektros kainos ims kilti. Todėl svarstantiems apie kainų fiksavimą dabar – palankus metas tą padaryti.

„Vasara buvo pakankamai šalta, nors ir turėjome daug saulės, o dabar net ir saulėtą dieną elektros energijos kainos laikosi gana aukštos. Labai realu, kad jos dar didės. Žinoma, tokio šuolio kaip praėjusiais metais nebus, tačiau jei galima pasinaudoti galimybe ir likti prie mažesnių kainų bent šaltuoju sezonu, iki pavasario, kol kainos vėl paprastai nukrenta – kodėl gi to nepadaryti?“ – apie tinkamą laiką pasirašyti fiksuotos elektros kainos kontraktus kalba Ž. Klusovskienė.

Elektros kainos fiksavimas yra efektyvus būdas valdyti riziką, ypač, jei kaina užfiksuojama palankiu metu, kai ji sąlyginai žema. Verslui tai – galimybė apsidrausti nuo neprognozuojamų kainų šuolių atviroje rinkoje ir planuoti savo išlaidas.  Tiems, kurie vis dar tuo abejoja, Ž. Klusovskienė pataria rinktis dar saugesnį variantą šiuo laikotarpiu – fiksuoti elektros kainas iš dalies arba visai trumpam periodui. Minimalus fiksuotos kainos kontrakto periodas – 3 mėnesiai.

„Taip, pernai sprendimas kainą fiksuoti pilnai tikrai pasiteisino, nes kainų šuolis buvo milžiniškas. Tačiau mes visada patariame klientams diversifikuoti riziką ir fiksuoti kainą tik daliai suvartojamos elektros energijos, o kitą energijos dalį perkant kintama biržos kaina. Niekas pasaulyje negali žinoti, kas įvyks po 2-5 metų, kokia bus geopolitinė situacija, orai ar politiniai sprendimai, pavyzdžiui, dėl atominių elektrinių. Todėl toks kombinuotas fiksuotos bei kintamos kainos sutarties sudarymas  visuomet bus pats protingiausias ir saugiausias sprendimas“, – kalba vienos didžiausių energetikos bendrovių Baltijos šalyse valdybos narė.