Pakuočių dizaine vyksta stebuklai, bet Lietuvoje tai vis dar antrame plane

Ir kalba eina ne apie Lietuvoje paplitusį plastiko keitimą popieriumi, kuris, beje, ne visada iš tiesų reiškia tvarumą. Spendimų pakuočių dizaine gali būti daug ir įvairių.

Paulius Budrikis, prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „CRITICAL + Xwhy“ dizaino vadovas, sako, kad tvarumas pakuočių dizaine šiandien pasireiškia ne vien per naudojamas medžiagas.  Pavyzdžiui, labai didelį proveržį daro skaitmeninė spauda, leidžianti paruošti spaudą operatyviai, spausdinti greitai ir daryti pokytį lanksčiai, taip paprastinant pakuotės paruošimą ir taupant resursus. Pakuotė gali ir pati pasakoti istoriją, atskleisti, pavyzdžiui, kaip ją rūšiuoti, panaudoti, arba papasakoti, kaip ji pagaminta. Platesnis trimačių spausdintuvų naudojimas pakuočių ir gamybos linijų prototipavime.

Nuo funkcinės, iki suvalgomos pakuotės

Tarp pakuočių naujovių ir krypčių, kuriomis pasaulyje dirbama, P. Budrikis įvardija nanotechnologijomis papildytas pakuotes, kurios padeda išsaugoti maisto šviežumą ilgau taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir tvarumo. Antrinis pakuočių panaudojimas taip pat jau nieko nestebina. Pavyzdžiui, žaislų pakuotės gali tapti žaidimo dalimi ir pan.

„Labai įdomios yra ir aktyvios pakuotės. Vienas iš tokių pavyzdžių – „Maxx Flash“ smilkalų nuo uodų pakuotė „The Killer Pack“, pagaminta taip, kad, išmetus ją į šiukšlynus, ji virsta nuodais uodų ir moskitų lervoms. Indijoje uodų pernešamos ligos, tokios kaip maliarija, yra itin didelė problema, o šiukšlynai yra puiki terpė uodams veistis. Aktyvi ir papildomą funkciją turinti „The Killer Pack“ pakuotė papildo ir sustiprina pačio produkto poveikį. Už tai ji šiemet surinko ir ne vieną apdovanojimą Kanų liūtuose bei D&AD“, – pasakoja P. Budrikis.

Pasaulyje su pakuotėmis plinta ir valgomi sprendimai (šaukšteliai, šiaudeliai), kosmetikoje naudojamos pakuotės, kurios, turėdamos santykį su vandeniu, virsta pačiu produktu.  Dauguma tokių sprendimų, ne tik mažina taršą, bet ir reikšmingai prisideda prie transportavimo sąnaudų mažinimo.

„Kalbant apie transportavimo sąnaudas, geras pavyzdys yra naujas rašymą popieriuje imituojančios planšetės „reMarkable“ pakuotės dizainas. Nauja popierinė pakuotė sukurta taip, kad visi priedai būtų sudėti kuo optimaliau, nepaliekant erdvių. Nauja pakuotė yra perpus mažesnė už ankstesnę, o tai ne tik sumažina medžiagų ir gamybos sąnaudas, bet ir dvigubai padidina siuntimo tankį. Kitaip tariant, transportuojamas tik produktas, o ne oras“, – pasakoja P. Budrikis.

Lietuvoje – į antrą planą

Tiesa, visos tokios naujovės Lietuvos gamintojams dar kol kas mažiau aktualios, o verslas esą dažnai argumentuoja, kad mūsų klientams tvarumo nė nereikia.

„Tokia išvada dažnai traukiama iš atgyvenusių apklausų ir nepagrįstų gandų, nes tai visiškai prieštarauja tendencijoms ir pokyčiams, kuriuos jau matome Vakaruose, ir jaučiamam vartotojų poreikiui Lietuvoje. Dalis gamintojų baiminasi, kad reikia kelti kainas, kad tvarumas reikalauja daug investicijų. Neretai tos pakuotės nesivysto taip, kaip galėtų, vien todėl, kad nesiremiame aktualiais skaičiavimais ir analize, kaip galima veikti tvariau. Nebūtinai per pakuotėje naudojamas medžiagas, bet gal per dizaino procesą, o gal per patį produktą“, – sako P. Budrikis ir pažymi, kad pakuočių dizainas negali būti teigiamai paveikus, tvarus ir efektyvus be mokslo, be įvairiausių tyrimų, eilės kūrybinių procesų ir skirtingų suinteresuotųjų šalių įsitraukimo.

Auganti infliacija, ekonomikos neapibrėžtumas, karo grėsmės – visa tai taip pat tampa veiksniu, dėl kurio tvarumo planai nueina į antrą planą. Edvardas Kavarskas, dizaino agentūros „Étiquette“ partneris, pastebi, kad sunkmečiu dėmesys tvarumui verslui atrodo nesvarbus, net jei tuo galima grįsti sėkmingesnius sprendimus ateičiai.

„Aplinkosauga pandemijos akivaizdoje buvo nustumta į antrą planą, naudojome milijardus vienkartinių priemonių, viską pakavome į plastiką. Dabar, sunkios geopolitinės realybės, ekonominio neapibrėžtumo  akivaizdoje, aplinkosaugos planai vėl bus pristabdyti“, – įsitikinęs jis.

Kaltas ne tik plastikas

Be ekonominės ir geopolitinės aplinkos, meškos paslaugą daro ir tai, kad norime greitų, paprastų, analizių ar investicijų nereikalaujančių sprendimų. Pasak E. Kavarsko, verslas supranta, kad tvarumas tampa privalomu, bet dažnai šis procesas patikimas rinkodaros skyriams, o šie, kartais tyčia, bet dažnai ir dėl žinių stokos, priima sprendimus, kurie virsta žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing‘u).

„Pasaulyje jau pilna pavyzdžių, kai padaroma klaidingų sprendimų, kurie virsta į greenwashing‘ą. Galiausiai viskas priklauso nuo to, kiek rinkodaros skyriai supranta, kaip organizuojamas atliekų tvarkymas skirtingose šalys, kaip gerai jie susibendrauja su pirkimų skyriumi.  Gali būti, kad ir vieni, ir kiti nori rasti naujų puikių tvarių sprendimų, bet neįvertina visumos, nepasigilina“, – sako E. Kavarskas.

Pasak jo, kartais stebuklingų sprendimų ieškoti nė nebūtina, užtektų naudoti atskiriamas, nekombinuotas, lengvai rūšiuojamas medžiagas ir jas atitinkamai žymėti, kad vartotojui būtų aišku, kaip ir kur jas rūšiuoti.

„Smagu, kai diskutuojant su gamintojais pavyksta keisti požiūrį. Pavyzdžiui, ilgai manyta, kad popierinėje makaronų dėžutėje turi būti langelis su plastiko plėvele, kad vartotojas matytų produktą. Bet ar tikrai to reikia? Atsisakę tokio langelio turime vienos medžiagos pakuotę, kurią galime rūšiuoti ir perdirbti“,  – ir paprastus, bet tvarumą didinančius sprendimus, apgalvoti pataria E. Kavarskas.

Prastu pavyzdžiu jis įvardija atvejį, kai visiškai plastikinę tortilijų pakuotę gamintojai nusprendė padaryti tvaresne mažinant plastiko kiekį.  Viršutinę pakuotės dalį nuspręsta pakeisti popieriumi, tačiau, užtikrinant produkto šviežumą, jis vis tiek padengtas apsaugine plėvele, kuri yra iš plastiko. Gamintojai džiaugiasi, kad plastiko pakuotėje mažiau, bet tokia pakuotė gali keliauti  tik į sąvartynus ar deginimą.

Nors Lietuvoje plastikas tapo kone pagrindiniu blogiu, kurį visur siekiama keisti popieriumi, tokia kryptis nėra teisinga. Maiste daugiausia naudojamas 1 (PET)  ir 5 (PP, polipropilenas) tipo plastikai. Teisingai surenkami ir perdirbami jie yra geresnis sprendimas nei kombinuota, neperdirbama pakuotė, kuri vartotojui gali atrodyti žalia, tvari, lyg popierius, bet taps tik tarša.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, VšĮ „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 41 Lietuvos įmonę ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.