Per tvarius sporto renginius – į visuomenės sąmoningumą

Reklama publikuota: 2021-10-28
„Kuršių marių regata“ jau neatsiejama nuo projekto „NE plastiko bangai“ ir iniciatyvų, kurios primena apie aplinkosaugos problemas bei Baltijos jūros švarą.  D. RIMEIKOS NUOTR.
svg svg
„Kuršių marių regata“ jau neatsiejama nuo projekto „NE plastiko bangai“ ir iniciatyvų, kurios primena apie aplinkosaugos problemas bei Baltijos jūros švarą. D. RIMEIKOS NUOTR.

Kiekvienas renginys – nuo verslo konferencijų iki sporto varžybų – palieka pėdsaką ir tam tikrą taršą. Todėl kartu su Europos Sąjungos žaliuoju kursu, Jungtinių tautų iniciatyvomis ir bendra aplinkos tausojimo banga pasaulyje, tvarūs renginiai tampa viena iš svarbių krypčių, padedančių prekių ženklams išsiskirti ir tapti konkurencingais. O sporto renginiai, kurie sutraukia itin didelę susidomėjusių žmonių auditoriją, jau tampa ir svarbia scena – juose galima perduoti ne tik aistros laimėti jaudulį, bet ir visuomenei svarbią tvarumo žinią.

Prieš trejus metus „Kuršių marių regatos“ organizatorių įkvėpta iniciatyva „NE plastiko bangai“ – vienas iš Lietuvos pavyzdžių, kaip ne tik organizuoti tvaresnę šventę, bet į tai įtraukti ir visą visuomenę. Raimundas Daubaras, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, prisimena, kad anksčiau, dar prieš iniciatyvą, norėdami pritraukti Nidos gyventojų ir poilsiautojų į regatos renginius, buriuotojai daug dėmesio skirdavo koncertams ir šventei krante. O šie, ne paslaptis, virsdavo galvos skausmu komunalinių paslaugų teikėjams, kurie turėdavo tvarkyti teritoriją po šventės.

nuotrauka::2 left

„Supratome, kad reikia mažiau koncertų ir geriau imtis prasmingesnių iniciatyvų. Taip 2019 m. gimė iniciatyva „NE plastiko bangai“. Ja norėjome pradėti keisti sportininkų ir visuomenės požiūrį į aplinkosaugos problemas, plastiko taršą. Neišradome naujo dviračio. Idėją įkvėpė „World Sailing“, „The Ocean Race“ projektai, iniciatyva „Turn the Tide on Plastic“, kurios principus pradėjome diegti „Kuršių Marių“ regatoje“, – prisimena R. Daubaras.

2017-2018 metų „The Ocean Race“ (tuo metu „The Volvo Ocean Race“) jachtų lenktynėse aplink pasaulį „Mirpuri“ fondo jachta pirmą sykį išplaukė pasivadinusi „Turn the Tide on Plastic“ (liet. Sukelk bangą plastikui) – Jungtinių Tautų „Švarių jūrų“ iniciatyvos šūkiu. Šį šūkį kuo tvariau lenktyniauti nusprendusi įgula 8 mėnesius plukdė aplink pasaulį ir pristatė 12-oje lenktynes priimančių miestų 6 žemynuose. Paprasta žinute buriuotojai ir šiandien atkreipia dėmesį į visapusę plastiko taršą – nuo mažo plastiko buteliuko, kurį rankose dažnai laiko sporto renginių dalyviai, iki mikroplastiko, keliančio grėsmę visai vandenynų gamtai.

Bent susimąstyti

Pagrindinis iniciatyvos „NE plastiko bangai“ tikslas taip pat yra sumažinti neigiamą vienkartinio plastiko įtaką Kuršių Nerijos aplinkai ir pakviesti žmones bent susimąstyti apie veiksmų pasekmes: vienkartinio plastiko vartoti mažiau, o tai, ką vartojame, tvarkingai rūšiuoti. Iniciatyva startavo pasirašius memorandumą tarp Lietuvos buriuotojų sąjungos, Neringos savivaldybės ir Neringos Nacionalinio parko direkcijos.

Pasak R. Daubaro, visiems buriuotojams tvarumas ir dėmesys aplinkai yra kone įgimtas. Tiek rūpintis vandens švara, neteršti, tiek tausoti vandenį yra vertybės, kurias buriuotojų kartos perduoda viena kitai. Kartu su didžiausiu metų buriuotojų renginiu esą norėjosi perduoti tą vertybę ir Nidos gyventojams, verslui, poilsiautojams.

„Visi sporto renginiai pritraukia labai susidomėjusią auditoriją. O turint tą dėmesį, galima perduoti svarbias žinutes, kalbėti ne tik apie aistrą varžytis savo sporto šakoje, bet ir apie tai, kas visiems yra svarbu ir aktualu. Šiuo atveju – apie aplinkosaugos problemas, Baltijos jūros švarą. Kai pradedi dalytis tomis vertybėmis su visuomene ir randi partnerių, kurių vizijos sutampa, tai daryti iš tiesų pavyksta“, – sako Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.

Ir vaikams, ir verslui

„NE plastiko bangai“ iniciatyva apėmė ne tik komunikacijos kampaniją, bet ir atskiras tvarumo veiklas. Kartu su pakuočių tvarkymo organizacija VšĮ „Gamtos ateitis“, Neringoje pirmą sykį organizuota pakrantės tvarkymo akcija. Pasienio pareigūnai padėjo atverti ir mažiau žmonių lankomą pasienio ruožą, į kurį iš jūros buvo išplauta itin daug šiukšlių. Regatoje taip pat organizuotos „Gamtos ateities“ edukacijos vaikams – animatoriai mokė mažuosius esminių atliekų rūšiavimo principų ir supažindino su tvarumo svarba.

Tuo metu visas Neringos verslas buvo kviečiamas mažinti vienkartinio plastiko naudojimą ir skatinti rinktis daugkartinio naudojimo alternatyvas. Prie šios iniciatyvos prisijungė itin daug restoranų, kavinių, prekybininkų, o pati iniciatyva tų pačių 2019 m. gruodį nubangavo ir į Vilnių, kur „NE plastiko bangai“ kvietė vienkartinio plastiko atsisakyti miesto kalėdiniuose renginiuose ir mugėse.

„Visa tai vyko dar prieš įsigaliojant ES vienkartinio plastiko mažinimo direktyvai, pagal kurią, vienkartinio plastiko indų ar taros dabar renginiuose naudoti tiesiog nebegalima. Tuomet Neringos ir Vilniaus savivaldybių verslas prie akcijos jungėsi patys, savanoriškai“, – pažymi R. Daubaras.

Kompensuoti CO2

Nors 2020 m. dėl pandemijos regatos renginių visuomenei teko atsisakyti, šiemet šventė grįžo su dar platesne tvarumo žinute. Be aplinkos tvarkymo, rūšiavimo ir plastiko mažinimo iniciatyvų, šią vasarą „Kuršių marių regatos“ tvarumo programa kvietė mažinti ir į aplinką išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekius. Kartu su šūkiu „Gero vėjo be CO2“ regatos dalyviai bei partneriai buvo skatinami kasdienius veiksmus daryti kuo tvariau, pavyzdžiui, atvykti į renginį kooperuojantis ir taip mažinant CO2 taršą. Organizatoriai įsipareigojo apskaičiuoti, kiek dėl transporto, nakvynių ir renginiams sunaudotos elektros į aplinką bus išmesta CO2, ir šį kiekį kompensuoti sodinant medžius bei diegiant saulės elektrines. Pasirašytas ir dar vienas svarbus įsipareigojimas – Neringos savivaldybė ir Lietuvos buriuotojų sąjunga bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis CO2 išmetimas į aplinką.

Pasak R. Daubaro, CO2 mažinimo iniciatyva taip pat atėjo iš „The Ocean Race“ organizuojamų tvarumo projektų ir startavo kartu su Lietuvai istoriniu įvykiu – „The Ocean Race Europe“ lenktynių aplink Europą Prologo atidarymu Klaipėdoje. Šiose lenktynėse šiemet startavo ir Lietuvos „Ambersail-2“ komanda. Tuo pačiu, gegužę Klaipėdoje organizuota ir pirmoji tarptautinė konferencija „Žaliasis kursas“. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir skatinti sąmoningumą siekiant tvarumo ir  Europos „Žaliojo susitarimo” užsibrėžtų tikslų. Šioje konferencijoje  laukiančiais tvarumo iššūkiais ir sprendimų idėjomis dalinosi ne tik buriuotojų, verslo, bet ir svarbiausių valdžios institucijų, mokslo atstovai.

Svarbūs ir maži sprendimai

Savo sceną tvarumo siekiams skelbti vis dažniau pradeda naudoti ne tik buriuotojai,  bet ir kitų tarptautinių sporto turnyrų organizatoriai. Pavyzdžiui, „Wimbledon“ čempionate šią vasarą pirmą kartą buvo renkamos žaidėjų išmetamos iš polietileno pagamintos teniso rakečių stygos, o  teniso žaidėjai į varžybas pirmą sykį buvo atvežami tik elektromobiliais. Nors, iš pažiūros, tai yra maži sprendimai, tačiau didelei „Wimbledon“ gerbėjų auditorijai jie neša labai aiškią žinią, kad renginiai gal ir turi būti tvaresni.  

Pakuočių tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, kuri prisideda prie daugelio tvarumo iniciatyvų ir tvaresnių renginių, atstovai pažymi, kad taršos bei atliekų klausimai šiandien aktualūs ne tik sporto turnyruose. Bet kuris renginys daro poveikį aplinkai, tad tvarumo banga ir šioje industrijoje yra būtina.

nuotrauka::1 right

„Tarptautinė renginių statistika rodo, kad net vidaus renginio – konferencijos ar seminaro – vienas dalyvis „sugeneruoja“ apie 2 kilogramus atliekų, iš kurių 40% atsiduria sąvartynuose. Tarptautinės renginių industrijos asociacijos jau prieš kelerius metus ėmė rengti tvarių renginių rekomendacijas ir ragino atsisakyti spausdinių. Šios rekomendacijos dabar aktualios ne tik stambiems tarptautiniams, bet ir nedideliems vietos renginiams“, – sako Diana Ramanauskaitė, VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Rekomendacijos tvariam renginiui apima visas jo organizavimo eilutes – nuo pasirinktos renginio vietos, pastato, aplinkai draugiškos logistikos, iki vietinių tiekėjų pasirinkimo ar dalyvių krepšelių. Pastaruosiuose paprastai būna gausu plastiko ir popieriaus detalių, o didžiąją dalį jų dalyviai tiesiog išmeta. Pasak D. Ramanauskaitės, žiūrint pakuočių atliekų tvarkytojų akimis, įprastus fizinius dalyvių krepšelius šiandien puikiausiai galėtų pakeisti skaitmeniniai nuolaidų kodai, mobiliosios renginių programėlės ir kt. – dalyviai gautų tą pačią naudą be papildomos taršos.

„Tvarius sprendimus galime daryti tiek radę silpnąją renginio grandį, kurioje plastiko atliekų sugeneruojama itin daug, tiek labai specifinę renginio vietą, kurioje prikaupiate netipinių plastiko atliekų. Pokytis gali būti svarbus abiem atvejais“, – pataria D. Ramanauskaitė.

D. Ramanauskaitės teigimu, žmonės vis labiau yra linkę tapatintis su tvariais prekės ženklais, kurie vadovaujasi jiems svarbiomis vertybėmis. Tuo pačiu, tvarumas, kaip kriterijus, tampa svarbus ir kiekvieno mūsų kasdienybėje – kiek tvarūs esame savo darbovietėje, kiek – savo namų ūkio buityje, kiek – renginiuose, viešuosiuose susibūrimuose: „Tad organizuojant renginį šiandien, kaip ir imantis kitų veiklų, nepakanka vieno tvaraus veiksmo. Tvarumas turi tapti kertiniu renginio principu, vienijančiu kiekvieną etapą – nuo idėjos generavimo, planavimo iki įgyvendinimo. Tokia nuostata padės pasirinkti tvariomis vertybėmis besivadovaujančius partnerius, tiekėjus ir rangovus, o šie savo ruožtu padės priimti į tvarumą orientuotus sprendimus“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Susisiekimo ministras: svarbu patikimai sujungti visas transporto grandines Verslo tribūna

Interviu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu pradėjome klausimais apie vizitą į JAV ir Kanadą, jo...

Tvarus verslas
2021.10.28
Per tvarius sporto renginius – į visuomenės sąmoningumą Verslo tribūna

Kiekvienas renginys – nuo verslo konferencijų iki sporto varžybų – palieka pėdsaką ir tam tikrą taršą. Todėl...

Tvarus verslas
2021.10.28
Šviežumas ir ekonomikos palaikymas: 8 iš 10 šalies pirkėjų renkasi lietuvišką produkciją Verslo tribūna

Šalies gamintojų produkciją dažnai ar visada renkasi 8 iš 10 pirkėjų, rodo naujausias Lietuvos pirkėjų...

Tvarus verslas
2021.10.27
Nauja „Maximos“ lojalumo programa verslui: dar lankstesnė ir patogesnė Verslo tribūna

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“ atsinaujina, o viena svarbiausių šių metų naujovių –...

Tvarus verslas
2021.10.26
Klystate, jei galvojate kad klimato kaita – tik pramonės reikalas: kiekvienas darbuotojas ir jo veikla išskiria CO2 Verslo tribūna 3

Poveikio aplinkai mažinimas yra vienas iš didžiausių pasaulio iššūkių – dėl katastrofiškų klimato kaitos...

Tvarus verslas
2021.10.22
Atsakingas biuro įvaizdis: kilimėliai iš perdirbto plastiko Verslo tribūna

Šiandien vis daugiau įmonių visame pasaulyje domisi ekologijos tema, o žaliųjų praktikų taikymas tampa...

Tvarus verslas
2021.10.20
Klimatui neutralus verslas – kelionė su „Neptūno“ ženklu Verslo tribūna

Klimatui visiškai neutralus verslas ir partnerystės projektai, kurie maksimaliai sumažina anglies pėdsaką...

Tvarus verslas
2021.10.15
Kauno intermodalinis terminalas – svarba ir nauda Verslo tribūna

Liepos 19 d. komerciniam eismui europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis buvo sujungtas su...

Tvarus verslas
2021.10.14
„Telia“: tvarumo naudą turi pajusti ir smulkus verslas Verslo tribūna

Kol didžiosios pasaulio įmonės įgyvendina neutralumo klimatui tikslus, skaitmenizuoja verslą ar diegia...

Tvarus verslas
2021.10.14
Verslo ir visuomenės partnerystė: prie tvarumo gali prisidėti visi Verslo tribūna

„Swedbank“ inicijuotas tvarumo projektas „Septyniolika“ per tris mėnesius Lietuvoje pritraukė apie 50.000...

Tvarus verslas
2021.10.06
„Rail Baltica“: strateginių tarptautinių projektų įgyvendinimo iššūkiai – kas lemia jų sėkmę Verslo tribūna

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba nuo Varšuvos per Lietuvą ir Latviją iki Talino –...

Tvarus verslas
2021.09.30
Tvarumui reikia inovacijų: Lietuvoje gamins unikalius daugkartinius maišelius Verslo tribūna 2

Aplinkai draugiškų maišelių gamintoja UAB „Bagfactory“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU)...

Tvarus verslas
2021.09.30
„Neste“ tvarumo ekspertė: 3 patarimai verslui, norinčiam žengti tvarumo keliu  Verslo tribūna 3

„Klimato kaita yra aktualiausia mūsų laikų problema, todėl ją sprendžiant verslas privalo imtis iniciatyvos,...

Tvarus verslas
2021.09.29
Kaip kurti organizacijos tvarumo strategiją, kad ji tikrai veiktų? Verslo tribūna

Tvarumo kryptį renkasi vis daugiau organizacijų, tačiau naujame kelyje pasitaiko ir kliūčių – vien rūšiuoti...

Tvarus verslas
2021.09.24
10 sprendimų kiekvienam verslui Verslo tribūna

Pandemija kaip niekad išryškino visuomenės ir verslo dėmesio aplinkai stoką, tad vartotojai ir net...

Tvarus verslas
2021.09.17
Tyrimas parodė – lietuviai linkę keisti vartojimo įpročius dėl tvarumo Verslo tribūna 2

Tvarumas Lietuvos gyventojams – pažįstama sąvoka. Net 88 proc. didmiesčių gyventojų teigia suprantantys jos...

Tvarus verslas
2021.09.14
 Tvarumo akceleratorius – tramplynas startuoliams ir galimybė didiesiems verslams Verslo tribūna 1

Didėjant poreikiui diegti versle tvarias inovacijas, rinkos lyderiai ryžtasi eksperimentavimui ir naujoms...

Tvarus verslas
2021.09.01
Tvarumo žingsniai: reikia ir veikti, ir apie tai pasakoti Verslo tribūna

Daugiau nei pusė vartotojų Australijoje sutiktų mokėti daugiau už prekę ar prekės ženklą, paremtą tvarumo bei...

Tvarus verslas
2021.08.24
„Maximos“ patalpų nuomos nuolaida pasinaudoję verslininkai: kai kurioms parduotuvėms tai buvo išlikimo klausimas Verslo tribūna

Pandemijos sustabdyti verslai, įsikūrę „Maximai“ priklausančiose patalpose, karantino metu už patalpų nuomą...

Tvarus verslas
2021.08.18
„Maxima“ didina investicijas į darbuotojų ir jų šeimų gerovę Verslo tribūna 6

Beveik 0,8 mln. eurų – tiek per pirmąjį pusmetį didžiausias šalies darbdavys – prekybos tinklas „Maxima“ –...

Tvarus verslas
2021.07.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku