Klystate, jei galvojate kad klimato kaita – tik pramonės reikalas: kiekvienas darbuotojas ir jo veikla išskiria CO2

Europos Komisijos duomenimis, nors dėl pasaulyje kilusios koronaviruso pandemijos į atmosferą 2020 m. buvo išmesta mažiau anglies dioksido nei 2019 m., CO2 koncentracija atmosferoje buvo 48 proc. didesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu (iki 1750 m.). Europos Sąjungos siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu vis dar yra gana ambicingas.

„Žmogaus veikloje išskiriamas CO2 mažinamas su tikslu pristabdyti klimato kaitą ir išvengti neigiamų pasekmių. Jau seniai pripažinta, kad klimatas keičiasi. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), kurią ratifikavo 197 šalys, pripažįsta, kad pagrindinis kaitos sukėlėjas yra žmogus ir klimato kaitos padariniai gali turėti įtakos visos žmonijos išgyvenimui“, – komentuoja „Vesta Consulting“ energetikos specialistas ir tvarumo konsultantas Kiril Simbirskij.

Poveikio aplinkai dydis priklauso nuo skaičiavimo metodikos

Pasak pašnekovo, kiekviena organizacija, nepaisant to, kokioje srityje ji veikia, išskiria CO2 – skiriasi tik jo kiekis.

„Mažesnį poveikį aplinkai turi įmonės, kurios savo veikloje naudoja mažiau resursų. Ir nors atrodo, kad IT įmonė su visą dieną prie kompiuterių sėdinčiais programuotojais išskiria sąlyginai nedidelį kiekį anglies dioksido, palyginti su didele gamykla, daromą poveikį aplinkai reikėtų skaičiuoti matuojant ne santykinius dydžius, koks CO2 pėdsakas tenka 1 darbuotojui ar 1 kg pagamintos produkcijos, bet žiūrėti į absoliučius taršos rodiklius“, – aiškina K. Simbirskij.

Santykinis išskiriamo CO2 skaičiavimas yra patogus norint palyginti skirtingų įmonių gaminamus produktus ar sekant efektyvumo didinimo proceso progresą, tačiau mokslininkai pripažįsta, kad toks skaičiavimas yra nekorektiškas siekiant mažinti poveikį klimato kaitai.

„Mokslu grindžiami klimato kaitos mažinimo tikslai (angl. Science Based Targets) pabrėžia, kad mūsų atmosfera gali „priimti“ tam tikrą ribotą anglies dioksido kiekį prieš koncentracijai pasiekiant tokį lygį, prie kurio temperatūra kils daugiau nei 2°C. Dėl šios priežasties, kovojant su klimato kaita, yra svarbus absoliutus išmetamo CO2 kiekis. Jeigu įmonė plečia savo pajėgumus, vadovaudamasi mokslu grindžiamais tikslais, bendras anglies dioksido kiekis neturėtų augti. Priešingu atveju, jeigu žiūrėsime tik į santykinius dydžius, bendra CO2 koncentracija atmosferoje augs ir klimato kaita nebus pristabdyta“, – komentuoja K. Simbirskij.

Daugiausiai CO2 išskiria naftos ir gamtinių dujų kompanijos, tokios kaip „Saudi Aramco“ Saudo Arabijoje (61,143 mln. tonų CO2 1965-2018 m.), „Gazprom“ Rusijoje (44,757 mln. tonų CO2) ar „Chevron“ JAV (43,787 mln. tonų CO2).

Organizacijos į aplinką išskiriamas anglies dioksido kiekis priklauso ne tik nuo veiklos pobūdžio, bet ir darbuotojų kiekio. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vienas žmogus vidutiniškai per metus išskiria 12 tonų anglies dioksido į atmosferą.

Kovoje su klimato kaita – ir asmeninis darbuotojų indėlis

Veikloje išskiriamą CO2 įmonės gali apskaičiuoti naudodamos plačiai paplitusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolą (GHG Protocol) arba remdamosi ISO 14064 standartu.

„Abi metodikos nusako, ką ir kaip skaičiuoti, kaip raportuoti ir verifikuoti veikloje išskiriamą anglies dioksidą, tačiau GHG protokolas yra lengvesnis naudojimui praktikoje, nes pateikiamos labai smulkiai ir išsamiai aprašytos rekomendacijos, kaip įvertinti poveikį aplinkai“, – aiškina „Vesta Consulting“ atstovas.

Pasak jo, organizacijai mažinti poveikį aplinkai galima įvairiomis priemonėmis – nuo popierinių dokumentų biure atsisakymo iki atsinaujinančių energijos šaltinių pasirinkimo. Kaip pagrindinė CO2 mažinimo priemonė laikoma energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Taip pat įmonės skatinamos mažinti tarptautinės logistikos išskiriamą CO2 ir esant galimybei rinktis lokalius tiekėjus.

„Priemonių yra be galo daug, bet pirmiausia organizacija turėtų pasiskaičiuoti savo poveikio aplinkai įtaką. Nes tik žinant poveikio dydį galima įsivertinti, kaip reikėtų jį mažinti. Juo labiau, kad tik įsivertinus organizacijos išskiriamą CO2 galima pamatyti, kuriose veiklos srityse poveikio mažinimas yra įmanomas, o kur pokytis neduotų norimo efekto“, – komentuoja K. Simbirskij.

Finansinis anglies dioksido kompensavimas, kai organizacija įsigyja CO2 išvengimą ar sugėrimą patvirtinančius sertifikatus, vis dar vertinamas dviprasmiškai – toks poveikio aplinkai mažinimo būdas rekomenduojamas tik tada, kai visos įmanomos priemonės yra išbandytos. Mažinant organizacijos poveikį aplinkai svarbu įtraukti ir darbuotojus.

„Kiekvienas mūsų gali prisidėti prie išskiriamo CO2 mažinimo pirmiausia keičiant senus įpročius naujais. Vertėtų kas kartą savęs paklausti, ar tikrai šiandien būtina važiuoti automobiliu, gal yra galimybė pasirinkti aplinkai draugiškesnę transporto priemonę. Kaičiant arbatinuką vienam puodeliui kavos įpilti tik reikiamą kiekį vandens užuot virinus jį pilną“, – vardija K. Simbirskij.