Laivyba atveria naujus horizontus: nuo Vilniaus iki Nidos – Lietuvos vidaus vandens keliai plės vilniečių galimybes

„Įsivaizduokite kelionę laivu per žaliuojančius upės krantus nuo Vilniaus iki Nidos, mėgaujantis gamta, be triukšmo, transporto kamščių ir skubos. Tai ne tik svajonė, bet ir realybė, kurią VVKD siekia įgyvendinti – Lietuvoje vieną dieną galėsime mėgautis iki 1000 kilometrų vidaus vandens kelių“, – pažymi VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Poreikis jungti Vilnių ir Kauną

VVKD siekia sukurti nenutrūkstamą laivybos maršrutą nuo Vilniaus iki Kauno per Nerį, toliau jungiant jį su Nemunu. Laivybos infrastruktūros plėtra ne tik sujungtų sostinę su pajūriu, bet ir atvertų naujas galimybes regionų turizmui, skatintų naujų darbo vietų kūrimą, viešbučių, restoranų ir pramogų verslo augimą.

Modernizuotas Nemuno vandens kelias žemupyje jau pilnai pritaikytas ir pramoginei, ir keleivinei, ir krovininei laivybai. Kitas etapas – Neries upės pritaikymas laivybai. Pagrindinė problema - Neries upės gylis, ypač sausuoju metų laikotarpiu. VVKD yra pasirengusi atlikti visus būtinus darbus, kad šį upinį kelią pritaikytų laivybai.

„Mes jau atlikome visus paruošiamuosius darbus: upės dugno batimetrinius matavimus, analizę, modeliavimo darbus. Reikia tik finansavimo ir leidimų darbams – ir šis projektas gali būti realizuotas jau artimiausiu metu“, – sako V. Vinokurovas.

Kadangi visa Neries upė priklauso "Natura 2000" saugomai teritorijai, bet kokie valymo (ar gilinimo) darbai reikalauja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo. Saugomose teritorijose tokie darbai yra griežtai ribojami, todėl būtina įgyvendinti išankstines poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras (atlikti tyrimus, parengti PAV ataskaitą, ją viešinti, suderinti su PAV subjektais, gauti atsakingos institucijos sprendimą dėl veiklos

leistinumo), kurios šiuo metu yra planuojamos. „Deja, kartais teorinė projekto dalis užtrunka ilgiau, o netgi ir brangiau, nei fiziniai darbai upėje paruošiant tinkamą laivakelį“ – komentuoja VVKD laivybos direktorius A. Rimas.

„Keliame tikslą dėti visus reikalingus žingsnius Neries upės sutvarkymui ir pritaikymui tiek pramoginei laivybai, tiek krovininei laivybai iki Jonavos. Tai seniai brandintas projektas ir galimybė sujungti didžiuosius mūsų miestus vandens keliu“, – teigia susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Laivyba Vilniuje

Paskutinėmis vasaros dienomis kilo didelis susidomėjimas Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus, jog plečia visuomeninio transporto tinklą ir kitąmet keleiviai mieste galės ne tik važiuoti autobusais, bet ir plaukti laivais Nerimi. Upėje iš viso ketinama įrengti 14 naujų prieplaukų.

Planuojama, kad elektra varomas viešasis vandens transportas Nerimi vykdys reguliarius reisus. Į sostinės viešojo transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais – kitąmet pirmasis maršrutas numatomas nuo Žirmūnų paplūdimio per Šilo, Karaliaus Mindaugo, Baltąjį tiltus iki šalia Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės (susisiekimo jungtis Žirmūnai–Žvėrynas) su 6 prieplaukomis-stotelėmis.

VVKD užtikrina, jog šiuo metu eksploatuojama Neries atkarpa ties Vilniaus miesto centru yra pilnai parengta ir pramoginei, ir keleivinei laivybai. Vykdomi reguliarūs vandens kelio priežiūros darbai, ženklinamas laivakelis, koreguojamos bujų vietos pagal gylį, reguliariai atliekami batimetriniai matavimai. Be to, VVKD aktyviai bendradarbiauja su vietos savivaldybėmis, padedant joms kurti ir plėtoti krantinėje esančią infrastruktūrą, tokią kaip prieplaukos ir slipai. Tačiau galutiniai sprendimai dėl uostų, prieplaukų ar kitų infrastruktūrinių projektų yra vietos savivaldybių atsakomybė, todėl VVKD skatina miestų savivaldybes aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti sėkmę.

„Plėtojama vandens transporto infrastruktūra taip pat prisideda prie tvarumo tikslų. Elektriniai laivai Neries upėje sumažins anglies dioksido emisijas, o viešas vandens transportas – nauja ekologiška alternatyva šiuolaikiškam mieste. Džiaugiamės, kad Neries upėje Vilniaus mieste jau yra plėtojama nauja veikla, siekiant atverti ir naujas ekonomines bei turizmo galimybes - Vilniaus centre jau yra prisišvartavęs pirmasis plaukiojantis viešbutis su 23 apartamentais, kuris tikime, jog pritrauks ne tik miesto svečius, bet ir vietos gyventojus. Tokios iniciatyvos parodo augantį vandens turizmo potencialą ir galimybes pritraukti investicijas į tolimesnę laivybos infrastruktūros plėtrą“ – V. Vinokurovas.

Kauno HES šliuzas ir Karaliaus Vilhelmo kanalas

Lietuvos Respublikoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, iš kurių 2024 m. eksploatuojami – 479.7 km. Tad vandens kelių potencialas mūsų šalyje didžiulis, ir jei bus laikomasi nuoseklios plėtros politikos, tai netolimoje ateityje keleivinė, pramoginė ir krovininė laivyba išaugs ženkliai, suteikdama naujus stimulus logistikos, turizmo, laisvalaikio industrijoms.

„Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone, Alytuje ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau inicijuojame projektus, siekdami sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako V. Vinokurovas.

Šiemet buvo pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo.Šie darbai suteiks detalią informaciją dėl šliuzo techninių sprendimų pobūdžio, atitinkamai dėl statybos kainos ir terminų. Pasirašyta sutartis – tai rimtas postūmis įgyvendinant tolimesnius planus. 

Dar vienas upeivystės galimybes plečiantis projektas – istorinio Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas ir laisva laivyba kanalu nuo Nemuno, Minijos iki Kuršių marių ties Klaipėda. Pagrindinis kliuvinys šiuo metu laivybai visu kanalu – Klaipėdos miesto III-ioji vandenvietė bei kanalo sujungimas su Kuršių mariomis Klaipėdoje. Vandenvietės iškėlimo klausimai buvo plačiai svarstyti praėjusiais metais, tačiau sprendimo kol kas nėra. Reikalinga aiški ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Vyriausybės pozicija, kadangi tai susiję su lėšų poreikiu. 2024 metais gautas Aplinkos ministerijos raštas nuteiki optimistiškai. Jame rašoma, kad „preliminariu vertinimu tikėtina, kad perskaičiavus Klaipėdos miesto III-osios vandenvietės VAZ juostų dydžius,

Vilhelmo Kanalas, įskaitant jungiančiojo kanalo atsišakojimą, nebepatektų į Klaipėdos miesto III-osios vandenvietės VAZ 1-osios juostos ribą“. O kanalo sujungimas su Kuršių mariomis Klaipėdoje gali būti išspręstas planuojant Klaipėdos miesto Stariškių kvartalą, teritorijų planavimo dokumentuose numatant konkrečią sujungimo trasą. Šiuo metu kaip tik ir vykdomi šios teritorijos parengiamieji teritorijų planavimo darbai, kuriuos užsakiusi Klaipėdos miesto savivaldybė.