Lenkų ūkininkai užblokuotame pasienio poste su Lietuva išimčių nedaro: tikrina visus sunkvežimius
Papildyta Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo komentaru, Policijos generalinio komisaro pastabomis, VSAT vadovo įžvalgomis. Taip pat papildyta Žemės ūkio rūmų atstovų bei Vidaus reikalų ministro komentarais.
Nuo ankstyvo ryto Lietuvos-Lenkijos pasienyje budi pareigūnai – gausiausios jų pajėgos Lenkijos pusėje, kur vykdoma ir sunkvežimių patikra. Pagrindinis kelias, vedantis į Varšuvą, užblokuotas Lenkijos policijos pajėgų. Čia policijos pareigūnai stabdo krovinius vežančius sunkvežimius ir juos nukreipia į netoliese esančią stovėjimo aikštelę.
„Deja, žurnalistų ten, kur tikrinami dokumentai, kalbinami sustabdytų sunkvežimių vairuotojai, pareigūnai neleidžia. Visgi matome, kad dažnu atveju pokalbiai trunka labai trumpai, vairuotojai su sunkvežimiais užsuka į aikštelę ir tuojau važiuoja atgal. Galbūt iš karto matoma, koks krovinys, iš kur važiuojama“, – pasakoja Ugnė Rapševičiūtė, VŽ žurnalistė.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2411?placement=
Patikrai stabdomi visi sunkvežimiai, tačiau patikros neužsitęsia. Muitinės pareigūnai atidaro krovinį, patikrina dokumentus, peržiūri, kas vežama vizualiai, ir leidžiama važiuoti toliau. Lengvieji automobiliai, mikroautobusai, kitas transportas praleidžiamas važiuoti be jokių patikrų.
Pawelas Iwaszko, vienas iš protesto organizatorių, pasienio poste susirinkusiems žurnalistams patvirtino, kad blokada tęsis iki kovo 7-osios.
„Šiandien kartu su Lenkijos tarnybomis, muitine, transporto inspekcija tikrinsime sunkvežimius, kas juose vežama. Tikimės, kad jei ne šiandien, tai vėliau prisijungs ir Lietuvos ūkininkai. Ukrainietiški grūdai įvažiuoja iš Lenkijos į Lietuvą, čia pakeičiami dokumentai, ir taip grūdai virsta jau Europos Sąjungos gaminiu“, – kalbėjo P. Iwaszko, aiškindamas priežastis, kodėl reikalingos tokios patikros.
Be ukrainietiškų grūdų, ieškoma ir rusiškų. Pastarieji, teigiama, per Latviją pateko į Lietuvą ir Lenkiją. Anot P. Iwaszko, kalbama apie kelis šimtus tonų grūdų.
Norėjo pamatyti, kaip kontroliuojama
Protesto akcijos organizatorius akcentavo, kad didelių ūkininkų pajėgų pasienyje nematyti dėl to, kad sumanymas buvo patikrinti, ar ukrainietiški ir rusiški grūdai neįvažiuoja į Lietuvą, o ne trukdyti žmonėms dirbti darbą ir gyventi įprastą gyvenimą.
Radoslawas Paczesny, kitas protesto akcijos organizatorius, akcentavo, kad norėta pasižiūrėti ir į tai, kaip dirba pareigūnai, kaip tikrinami dokumentai, kroviniai.
„Žinoma, mes negalime tikrinti dokumentų, bet galime iš šalies pasižiūrėti, kaip atliekama kontrolė. To reikia, nes ukrainietiškų grūdų kainos gerokai mažesnės ir mes nuo to nukenčiame“, – tikino pašnekovas.
Dar vienas proteste dalyvaujantis ūkininkas pasakojo, kad turi ne vieną verslo paskolą ir dėl susiklosčiusios situacijos susiduria su sunkumais išmokėdamas pasiimtus kreditus.
Protestuotojų pajėgos negausios
Lietuvos konsulato Seinuose vadovas Genadijus Mackelis sako, kad kol kas protestuotojų pajėgos negausios.
„Šiai akimirkai matome, kad iš protestuotojų pusės negausios pajėgos, buvo numatyta, kad atvažiuos su savo sunkiąja technika, blokuos kelius – to išvengta dėka dialogo ir susikalbėjimo su partneriais Lenkijoje, mūsų institucijų pastangomis“, – žurnalistams pasienyje penktadienį sakė G. Mackelis.
Jis svarstė, kad galbūt ūkininkus įtikino argumentai, jog nėra pagrindo kalbėti apie grūdų klastojimą.
„Suveikė galbūt tie argumentai. Mes turime ir visą statistiką, kokie kiekiai, kas vežama, iki protesto mes skaičiavome, kad gal pravažiuoja kokie du sunkvežimiai su grūdais per parą, tai tie kiekiai nereikšmingi, ir kalbėti apie tai, kad kažkas klastojama ir daroma, jokio pagrindo nėra“, – sakė G. Mackelis.
„Gal protestuotojai irgi tą suvokia ir jų bendra tendencija nekalbėti apie blokavimą Lietuvos ir Lenkijos pasienio, jie kalba apie savo politikos žemės ūkio atžvilgiu klausimus ir dėl to sienos blokavimas tiek su Ukraina, tiek Lietuva, tiek Vokietija egzistuoja“, – teigė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Stebės tvarką ir reguliuos srautus
Į pasienio postą atvykęs Renatas Požėla, Policijos generalinis komisaras, pasakoja, kad kol kas pareigūnai nesulaukė pagalbos prašymų iš kolegų Lenkijoje. Pagrindinė jų užduotis – stebėti viešąją tvarką ir ją palaikyti, o esant reikalui – reguliuoti eismo srautus, nukreipti juos į mažiau apkrautus kelius.
„Esame pasiruošę įvairioms situacijoms, bet pagrindinis darbas – eismo kontrolė, siekiant padėti eismo dalyviams“, – kalbėjo R. Požėla.
Anot pašnekovo, kol kad neaišku, kada galima tikėtis didžiausių srautų, visgi pajėgumų, sako pareigūnas, užteks. Jis patarė lietuviams atidėti nebūtinas keliones į Lenkiją, kad nesusidurtų su trukdžiais.
Paklaustas, ar nesulaukė provokacijų, R. Požėla atsakė neigiamai. Dabar pasienyje dirba Alytaus ir Marijampolės apskričių pareigūnai, o jeigu pritrūktų policijos pajėgų, galėtų prisijungti ir Kauno, ir Vilniaus atstovai.
Nukreipinės, jei spūstys bus 2 km ilgio
Vilmantas Vitkauskas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, taip pat atvykęs į Kalvarijos – Budzinsko pasienio punktą, akcentuoja, kad buvo suburti visų žinybų ekspertai tariantis, kaip suvaldyti galimas transporto spūstis, jei tokios atsirastų. Tokių protesto akcijos pradžios rytą nebuvo, bet V. Vitkauskas neatmeta galimybės, jog jos dar gali susiformuoti.
„Mūsų svarbiausias tikslas buvo sukoordinuoti veiksmus su Lenkijos institucijomis, kad galėtume suvaldyti srautą ir jeigu reikėtų daryti krovinių inspektavimą, kad tas įvyktų greitai, jog neužkimštume mūsų pagrindinio kelio į Lenkiją ir likusias Europos Sąjungos šalis“, – kalba jis.
Kol kas, anot V. Vitkausko, nėra būtinybės imtis suplanuotų eismo srautų priemonių, pavyzdžiui, nukreipti transporto srautus į Lazdijų pasienio punktą. To prireiktų, anot specialisto, jeigu spūstys nusidriektų 2 km nuo Kalvarijos-Budzinsko pasienio posto.
„Manau, didžiausių spūsčių galima tikėtis šiandien, nes, manau, norima parodyti didžiausią aktyvumą, akcijos efektyvumą“, – sako V. Vitkauskas.
„Organizatoriai pakankamai konstruktyviai nusiteikę, aišku, galbūt jaučiasi, kad žmonės yra šiek tiek suklaidinti tos informacijos labai konkrečios, kad yra kažkokios schemos“, – žurnalistams penktadienį pasienyje sakė centro vadovas. – Kaltinimai mūsų institucijoms, kad kažko nepadaro, yra be pagrindo, bet jei reikia žmonės įsitikinti, tai ta savaitė padės tą padaryti.“
„Žinot, grūdų neparagausi, nepamatysi, kokia kilmė. Yra laboratorijos, reikia siųsti į Didžiąją Britaniją. Čia yra ilga procedūra. Todėl šita akcija yra šiek tiek keista, nes vizualiai nenustatyti, iš kur yra grūdai“, – kalba V. Vitkauskas. – Dokumentus galima tikrinti, bet buvo kaltinimų, kad dokumentai netikri.“
Galimybė, kad keitėsi maršrutai, yra
Rustamas Liubajevas, VSAT vadovas, VŽ sako, kad teorinė galimybė, jog paskelbus protesto akciją ir informavus apie laukiančias patikras galėjo pasikeisti vežamų krovinių maršrutai ar vežimo laikas, yra.
„Teoriškai taip gali būti. Dar nežinome, kaip akcija paveiks krovinių srautus, greičiausiai tą matysime tik po kelių valandų. Krovininis ir tokio tipo transportas per Lietuvos – Lenkijos sieną gali vykti tik šiuo keliu. Žinoma, yra ir kitų sienos kirtimo punktų, bet ten krovininiam transportui galioja daugiau apribojimų“, – tikino jis.
Buvo bijoma kitokio scenarijaus
Algis Baravykas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, atvykęs į pasienį akcentuoja, kad per pasaulinę koronaviruso pandemiją už toną grūdų buvo mokama ir 400–420 Eur, dabar grūdų kainos sumenko iki mažiau nei 200 Eur.
„Tie lūkesčiai iš ūkininkų yra aukšti ir, matyt, nerimas persiduoda. Kalbant apie grūdų važiavimo iš Ukrainos stabdymą Lenkijoje, žvelgiant iš Lietuvos pozicijos, atrodo groteskiškai. Mes nepalaikome to pylimo, tai yra pasibjaurėjimą keliantis dalykas. Tai ta akcija, kuri buvo sugalvota daryti čia, prie Lietuvos sienos, baugino, nes galvojome, kad scenarijus bus panašus kaip ir prie Ukrainos sienos“, – VŽ sako A. Baravykas.
Jis pasakoja, kad ŽŪR atstovai susisiekė su kolegomis Lenkijoje, kalbėjosi su Lenkijos ūkininkų organizacijomis, kad Lietuvos – Lenkijos pasienyje nebūtų imtasi drastiškų veiksmų.
„Paprašėme, kad nebūtų daroma drastiškų dalykų, nes tai kenkia ir mūsų santykiams. Pokalbis pavyko, aišku, lenkai įsitikinę, kad tie mistiški grūdai važiuoja, todėl yra ir patikrinimai, bet bent jau Lietuvai geriau, kad nėra visiškai sustabdytas prekių judėjimas“, – sako A. Baravykas.
Pirmadienį tikisi pokyčių
Į pasienio postą atvykęs Vitalijus Dmitrijevas, vidaus reikalų viceministras, patvirtino, kad ažiotažo tokio, kokio buvo tikimasi, nėra. Dėl to, anot jo, dėkoti reikėtų daug pastangų įdėjusiems įvairių tarnybų atstovams, kuriems pavyko susitarti, kad kelias nebūtų visiškai blokuotas, į pasienio postą neatvyktų sunkioji ūkininkų technika, kuri buvo naudojama kituose pasienio postuose.
„Žinoma, klausimas, kiek blokada tęsis, bet čia, matyt, Lenkijos vidaus politikos sprendimas. Visgi mes pateikėme savo pasiūlymų, kaip galime prisidėti ir įsitraukti. Tai galime padėti nukreipti transporto srautą, informuoti visuomenę, jeigu nutiktų taip, kad judėjimas per pasienio punktą būtų apsunkintas“, – sako V. Dmitrijevas.
Jis neslepia, kad Lietuva uždavė ir klausimą, kiek ilgai tęsis protestas prie sienos, tačiau kol kas tikslaus atsakymo nėra.
„Viskas priklauso nuo vidinių susitarimų. Matyt, pirmadienį situacija bus kitokia, bet kol kas nenoriu įvykiams užbėgti už akių“, – tikina jis.
Situacija geresnė nei tikėjosi
Valdas Aleknavičius, Žemės ūkio ministerijos kancleris, atkeliavęs į pasienio postą VŽ sako, kad, ministerijos vertinimu, situacija čia labai gera ir už tai dėkoti reikėtų Lietuvos ir Lenkijos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovams.
„Tikėjomės, kad gali būti grėsmė, kad bus uždarytas kelias, bet ŽŪR atstovai daug tarpininkavo, pasistengė, matome, kad tarnybos dirba ir Lenkijos, ir Lietuvos, ir viskas rimtai koordinuojama. Matyt, ir transporto srautas pamažėjęs, nes logistikos įmonės irgi planavo mažinti srautus dėl akcijos“, – sako jis.
V. Aleknavičius pastebi, kad koronaviruso pandemijos metu Kalvarijos-Budzinsko pasienio punktas nebuvo visiškai uždarytas, tačiau kontroliuojamas, ir tuomet 40 km transporto eilė susidarė per dvi dienas. Dabar situacija palankesnė, nes nestabdomas lengvasis transportas, taip pat sunkvežimiai iki 18 t svorio.
Gerai situaciją pasienio poste vertina ir Ramūnas Dilba, Susisiekimo ministerijos kancleris. „Pagal tai, ką matome, Lenkijos institucijos ir tarnybos dirba gerai. Transportas nukreipiamas į specialią aikštelę, pajėgumų, atrodo, pakanka, kiekvieno vilkiko patikra užtrunka apie dvi minutes, tai, man atrodo, situacija suvaldyta. Jei taip vyks ir toliau, tai protesto akcija vyks mažiausiomis sąnaudomis“, – vertina jis.
Jo nuomone, ilgiau procedūros gali užtrukti tik tuo atveju, jei sunkvežimių vairuotojų turimi dokumentai būtų netvarkingi.
Blogiausias scenarijus, R. Dilbos nuomone, būtų visiška sienos blokada, tačiau ir tam Lietuva yra pasiruošusi, pasiryžusi nukreipti eismą, tuo pačiu kalbama apie galimybę atverti Lazdijų pasienio punktą.
REKOMENDUOJAME
