Nuspręsta, kur tiesti „Rail Balticos“ Vilnius–Kaunas atšaką
Nuspręsta, kad „visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva“, pranešė ministerija. Atšaka bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose.
Alternatyva S5 pasirinkta dėl traukinių susisiekimo greičio. Pastaroji alternatyva geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno siūlo išdėstyti su mažiau vingių, kas ir lems greitesnį bėgių transportą.
Vėliau bus nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija, tai planuojama viešinti 2022 metų antrąjį ketvirtį.
Šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.
„Rail Balticos“ projekto Lietuvoje rengėjai – „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Lietuvoje už projekto įgyvendinimą atsakinga Susisiekimo ministerija, o už projekto vykdymą – „LTG Infra“.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Nutiesta „Rail Balticos“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad šia geležinkelio linija būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis.
Kaip rašoma internetiniame projekto puslapyje, bendra projekto vertė Baltijos šalyse siekia 5,8 mlrd. Eur, o spalį pasiektas susitarimas dėl 19,7 mln. Eur europinės dotacijos studijoms ir projektavimui.
VŽ jau rašė, kad Lietuvos, veikiančios bendroje ES ir net pasaulinėje logistikos rinkoje, transporto sistemai, taip pat ir geležinkeliams, labai svarbu tinkamai aptarnauti tranzitinius krovinius: tiek Rytų–Vakarų, kas šiuo metu sėkmingai vykdoma, tiek ir Šiaurės–Pietų kryptimi, kur dar reikia baigti statyti trūkstamą infrastruktūrą.
