„Rail Baltica“ galimybės: keleiviams, kroviniams, specialistams

„Baltijos šalyse statomą geležinkelį „Rail Baltica“ reikia vertinti kaip visos Europos Sąjungos globalios transporto infrastruktūros strategijos dalį, o jos sukuriamos naudos Lietuvai – ypatingai svarbios“, – pokalbį apie greitojo geležinkelio europinės vėžės reikšmę šaliai, jos gyventojams, verslui ir būsimiems šios transporto šakos specialistams pradeda Arenijus Jackus, „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas.

Jis akcentuoja, kad mūsų šalis veikia bendroje ES ir net pasaulinėje logistikos rinkoje. Lietuvos transporto sistemai, taip pat ir geležinkeliams, labai svarbu tinkamai aptarnauti tranzitinius krovinius: tiek Rytų–Vakarų, kas šiuo metu sėkmingai vykdoma, tiek ir Šiaurės–Pietų kryptimi, kur dar reikia baigti statyti trūkstamą infrastruktūrą.

„Rail Baltica“ – žaliuoju kursu

„Lietuvai labai svarbu pasiruošti permainoms, kurias projektuoja ES. Jau dabar ES transportas sudaro apie 5% viso BVP, o Lietuvoje šis sektorius sukuria net apie 13% BVP. Vadinasi, mūsų šaliai šis sektorius apie tris kartus svarbesnis nei daugeliui ES valstybių, – teigia A. Jackus. – ES transporto politika labai stipriai susieta su Europos žaliuoju kursu (angl. European Green Deal). Pavyzdžiui, iki 2030 m. bent 30 mln. automobilių keliuose turi važinėti su nuline CO2 emisija, o iki 2035 m. turėtų pradėti skraidyti lėktuvai su nuline CO2 emisija. Ar tai pavyks pasiekti? Šių ir kitų tikslų pasiekimas labai glaudžiai susiję su geležinkeliu, nes numatyta, kad greitieji traukiniai Europoje tuo metu jau turės pervežti dvigubai daugiau keleivių nei dabar, į juos, matyt, persės nemažai žmonių, iki tol skraidžiusių lėktuvais. Deja, Lietuvoje tokio geležinkelio apskritai neturime, jis atsiras tik nutiesus „Rail Baltica“.“

Jei Baltijos šalys laiku nepastatytų „Rail Baltica“, jos ne tik „iškristų“ iš Europos žaliojo kurso, prarastų daug galimybių, bet ir nepasiektų esminių, bendrai sutartų, ES transporto politikos tikslų.

Pagal Europos žaliąjį kursą, kelionės iki 500 km turėtų būti neutralios klimato poveikiui. Šį tikslą galima pasiekti persėdant į traukinius. Beje, visas 1.200 km „Rail Baltica“ geležinkelis nuo Varšuvos iki Talino ir atšaka nuo Kauno iki Vilniaus bus elektrifikuotas ir galės naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

2050 m. – dvigubai daugiau krovinių

Ne mažesnis iššūkis laukia ir krovinių vežėjų. ES institucijos planuoja, kad iki 2050 m. geležinkeliais bus vežama du kartus daugiau krovinių nei dabar.

„Krovinių augimo tendencijos rodo, kad tokiems ES tikslams iki numatyto termino būtina parengti infrastruktūrą: ir pasiruošti efektyviau išnaudoti esamą geležinkelio tinklą, ir statyti naujus geležinkelius, ypač – greitąsias linijas, ir infrastruktūros valdytojams daugiau bendradarbiauti tarpusavyje efektyviau išnaudojant infrastruktūros pajėgumus. „Rail Baltica“ kaip tik atitinka ES tikslus“, – teigia A. Jackus.

Anot jo, jei ilgą laiką greitaisiais traukiniais buvo siekiama sujungti vienos šalies didžiuosius miestus, tai pastaraisiais metais – ir kaimyninių šalių didmiesčius. Ir šią tendenciją puikiai atitinka „Rail Baltica“, kuri ne tik sujungs didžiausius Baltijos šalių miestus, bet ir garantuos jiems greitąjį susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europa.

Pastaraisiais metais geležinkelių sektoriaus įmonės ir ES valstybės sprendžia, kaip užtikrinti, kad būtų tinkamai aptarnauti į geležinkelį ateinantys keleivių ir krovinių srautai, geležinkelio plėtrai ES ir valstybės iš savo biudžetų skiria milijardines sumas, nes šis transportas ne tik vienas žaliausių, bet ir vienas saugiausių bei patogiausių. Beje, Vakarų Europoje vėl atgimsta naktiniai traukiniai, kurie, planuojama, kursuos ir „Rail Baltica“ geležinkeliu.

Specialistams – perspektyvos

„Rail Baltica“ koordinavimo vadovas atkreipia dėmesį, kad statomam greitajam geležinkeliui reikia tūkstančių įvairių sričių specialistų. Skaičiuojama, kad vien europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba Baltijos regione gali sukurti apie 13.000 naujų darbo vietų, o vien Lietuvoje – apie 6.000.

„Greitajam geležinkeliui aptarnauti reikės aukštos kvalifikacijos įvairių kompetencijų specialistų. Dalis poreikio bus patenkinta pasitelkus dabartinius geležinkelio specialistus. Bet jau bendradarbiaujama ir su šalies aukštosiomis mokyklomis, nes dabar pats laikas auginti ateities geležinkelio specialistus. Taip pat planuojama pasitelkti užsienio specialistų, kurie jau šiandien dirba ir dalijasi geriausia praktika kuriant „Rail Baltica“, – pasakoja A. Jackus.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.