„Rail Baltica“ galimybės: keleiviams, kroviniams, specialistams

Reklama publikuota: 2021-11-25
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba Baltijos regione gali sukurti apie 13.000 naujų darbo vietų, o vien Lietuvoje – apie 6.000.
svg svg
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba Baltijos regione gali sukurti apie 13.000 naujų darbo vietų, o vien Lietuvoje – apie 6.000.

„Baltijos šalyse statomą geležinkelį „Rail Baltica“ reikia vertinti kaip visos Europos Sąjungos globalios transporto infrastruktūros strategijos dalį, o jos sukuriamos naudos Lietuvai – ypatingai svarbios“, – pokalbį apie greitojo geležinkelio europinės vėžės reikšmę šaliai, jos gyventojams, verslui ir būsimiems šios transporto šakos specialistams pradeda Arenijus Jackus, „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas.

Jis akcentuoja, kad mūsų šalis veikia bendroje ES ir net pasaulinėje logistikos rinkoje. Lietuvos transporto sistemai, taip pat ir geležinkeliams, labai svarbu tinkamai aptarnauti tranzitinius krovinius: tiek Rytų–Vakarų, kas šiuo metu sėkmingai vykdoma, tiek ir Šiaurės–Pietų kryptimi, kur dar reikia baigti statyti trūkstamą infrastruktūrą.

„Rail Baltica“ – žaliuoju kursu

„Lietuvai labai svarbu pasiruošti permainoms, kurias projektuoja ES. Jau dabar ES transportas sudaro apie 5% viso BVP, o Lietuvoje šis sektorius sukuria net apie 13% BVP. Vadinasi, mūsų šaliai šis sektorius apie tris kartus svarbesnis nei daugeliui ES valstybių, – teigia A. Jackus. – ES transporto politika labai stipriai susieta su Europos žaliuoju kursu (angl. European Green Deal). Pavyzdžiui, iki 2030 m. bent 30 mln. automobilių keliuose turi važinėti su nuline CO2 emisija, o iki 2035 m. turėtų pradėti skraidyti lėktuvai  su nuline CO2 emisija. Ar tai pavyks pasiekti? Šių ir kitų tikslų pasiekimas labai glaudžiai susiję su geležinkeliu, nes numatyta, kad greitieji traukiniai Europoje tuo metu jau turės pervežti dvigubai daugiau keleivių nei dabar, į juos, matyt, persės nemažai žmonių, iki tol skraidžiusių lėktuvais. Deja, Lietuvoje tokio geležinkelio apskritai neturime, jis atsiras tik nutiesus „Rail Baltica“.“

Jei Baltijos šalys laiku nepastatytų „Rail Baltica“, jos ne tik „iškristų“ iš Europos žaliojo kurso, prarastų daug galimybių, bet ir nepasiektų esminių, bendrai sutartų, ES transporto politikos tikslų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pagal Europos žaliąjį kursą, kelionės iki 500 km turėtų būti neutralios klimato poveikiui. Šį tikslą galima pasiekti persėdant į traukinius. Beje, visas 1.200 km „Rail Baltica“ geležinkelis nuo Varšuvos iki Talino ir atšaka nuo Kauno iki Vilniaus bus elektrifikuotas ir galės naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

2050 m. – dvigubai daugiau krovinių

Ne mažesnis iššūkis laukia ir krovinių vežėjų. ES institucijos planuoja, kad iki 2050 m. geležinkeliais bus vežama du kartus daugiau krovinių nei dabar.

„Krovinių augimo tendencijos rodo, kad tokiems ES tikslams iki numatyto termino būtina parengti infrastruktūrą: ir pasiruošti efektyviau išnaudoti esamą geležinkelio tinklą, ir statyti naujus geležinkelius, ypa蠖 greitąsias linijas, ir infrastruktūros valdytojams daugiau bendradarbiauti tarpusavyje efektyviau išnaudojant infrastruktūros pajėgumus. „Rail Baltica“ kaip tik atitinka ES tikslus“, – teigia A. Jackus.

Anot jo, jei ilgą laiką greitaisiais traukiniais buvo siekiama sujungti vienos šalies didžiuosius miestus, tai pastaraisiais metais – ir kaimyninių šalių didmiesčius. Ir šią tendenciją puikiai atitinka „Rail Baltica“, kuri ne tik sujungs didžiausius Baltijos šalių miestus, bet ir garantuos jiems greitąjį susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europa.

Pastaraisiais metais geležinkelių sektoriaus įmonės ir ES valstybės sprendžia, kaip užtikrinti, kad būtų tinkamai aptarnauti į geležinkelį ateinantys keleivių ir krovinių srautai, geležinkelio plėtrai ES ir valstybės iš savo biudžetų skiria milijardines sumas, nes šis transportas ne tik vienas žaliausių, bet ir vienas saugiausių bei patogiausių. Beje, Vakarų Europoje vėl atgimsta naktiniai traukiniai, kurie, planuojama, kursuos ir „Rail Baltica“ geležinkeliu.

Specialistams – perspektyvos

„Rail Baltica“ koordinavimo vadovas atkreipia dėmesį, kad statomam greitajam geležinkeliui reikia tūkstančių įvairių sričių specialistų. Skaičiuojama, kad vien europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba Baltijos regione gali sukurti apie 13.000 naujų darbo vietų, o vien Lietuvoje – apie 6.000.

„Greitajam geležinkeliui aptarnauti reikės aukštos kvalifikacijos įvairių kompetencijų specialistų. Dalis poreikio bus patenkinta pasitelkus dabartinius geležinkelio specialistus. Bet jau bendradarbiaujama ir su šalies aukštosiomis mokyklomis, nes dabar pats laikas auginti ateities geležinkelio specialistus. Taip pat planuojama pasitelkti užsienio specialistų, kurie jau šiandien dirba ir dalijasi geriausia praktika kuriant „Rail Baltica“, – pasakoja A. Jackus.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku