Lietuvai nepavyks greitai pakeisti baltarusių krovinių, įmonėms gali prireikti paramos

Publikuota: 2021-06-23
Atnaujinta 2021-06-23 10:26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas.

Papildyta susisiekimo ministro M. Skuodžio komentarais.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

„Jeigu trumpuoju laikotarpiu šiandien netektume Baltarusijos srauto, tai manau, kad situacija būtų pakankamai sudėtinga“, – BNS sakė V. Šileika.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nėra tokių krovinių, kurie šiandien neturėtų savo uosto. Faktiškai visi kroviniai, kurie šiandien juda per Baltijos šalis – pervilioti juos būtų labai sudėtinga, tai būtų ilgas laikotarpis. Ne tik nuo uosto kompanijų įdirbio tai priklauso, bet ir nuo geležinkelio tarifų ir kitų dalykų“, – aiškino jis.

ES šią savaitę ketina patvirtinti sektorines sankcijas Baltarusijai, reaguodama į „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske gegužę. Šis sankcijų paketas apimtų septynis sektorius, tarp jų – baltarusiškų kalio trąšų prekybą su ES.

Asociacijos vadovas tvirtina, jog poveikis dėl prarastų kalio trąšų pasijustų ne tik didžiąją dalį jų perkraunančiai įmonei Birių krovinių terminalas (BKT), bet ir kitoms bendrovėms – apie 1 mln. t konteineriuose gabenamų baltarusiškų trąšų kraunamos ne per BKT, be to, tarp uosto įmonių paaštrėtų konkurencija dėl likusių krovinių.

Anot jo, atsiradus realiai tikimybei prarasti baltarusiškus krovinius, tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos jūrų uosto direkcija bando didinti kai kuriuo infrastruktūros mokesčius, o tai, V. Šileikos teigimu, gali dar labiau sumažinti krovos kompanijų konkurencingumą.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, jog greitai pakeisti baltarusiškus krovinius bus neįmanoma.

„Aišku, kad tai nenutiks per vieną dieną, tai faktas“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji pabrėžė, kad tiek Klaipėdos uostas, tiek krovinius iki uosto gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ yra smarkiai priklausomi nuo Baltarusijos, o nusistovėjęs krovinių srautas buvo savotiška komforto zona, kurios nenorėta judinti net 2014-aisiais, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos konfliktui.

„Tuomet privatūs verslai suprato, kad Rytų rinkos, nors ir yra pelningos, jų rizika yra neadekvati pelnams ir priklausomybė privačių sektorių gerokai susitraukė“, – sakė ekonomistė.

Tuo metu susisiekimo ministras sako, kad Lietuvos transporto verslo priklausomybė nuo Baltarusijos mažėja jau kurį laiką.

„Pastarųjų penkerių metų statistika rodo, kad Lietuvos transporto paslaugų rinkoje Baltarusijos kroviniai iš trečiosios vietos krito į šeštą vietą. Tai rodo, kad Lietuvoje vežamų krovinių geografija labai keičiasi“, – BNS komentavo Marius Skuodis.

Alternatyvos – Turkija ir Ukraina?

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas anksčiau šiemet buvo užsiminęs, kad kylant grėsmei prarasti dalį baltarusiškų krovinių, pradėta dairytis į Turkijos ir Ukrainos rinkas.

Tam, anot jo, geležinkeliais reikėtų pervažiuoti Ukrainą ir Baltarusiją. Apie nusitaikymą į krovinius iš Turkijos kovą kalbėjo ir „Lietuvos geležinkeliai“ – bendrovės atstovai sakė, kad krovinių srautas iš Turkijos į Skandinaviją yra pakankamai nemažas, tačiau dabar vykstantis ratu – aplink visą Europos žemyną.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė sako, kad dabartiniame kontekste kyla daug klausimų, kaip būtų gabenami kroviniai iš Turkijos ar Ukrainos.

„Labai priklausys nuo sankcijų, ar sankcijos apims ir tranzitą. Jei apims, tada kyla labai daug klausimų, kaip tai bus atskirta nuo baltarusiškų prekių“, – BNS sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Skeptiškai į galimybę kompensuoti baltarusiškų krovinių praradimus turkiškais ar ukrainietiškais kroviniais žiūri ir V. Šileika.

„Iš tų krypčių realiai mes negalime tikėtis labai didelių srautų, kurie pilnai galėtų kompensuoti praradimus, kuriuos dabar turime. Tam tikras laikas praeis, kol mes susiesime tam tikrus srautus su tam tikromis šalimis, surasime naujus klientus“, – teigė krovos kompanijų asociacijos vadovas.

Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ateityje galimybe Lietuvai gali tapti europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, tačiau tam būtina techniškai užtikrinti, jog kroviniai Kaune galėtų būti sklandžiai perkeliami nuo europinės vėžės ant platesnės rusiškos vėžės ir tuomet gabenami į Klaipėdą.

M. Skuodis teigia, kad Lietuvos atsparumą galėtų didinti ne tik „Rail Baltica“ geležinkelis, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa, bet ir pagreitį įgaunantis Klaipėdos uosto gilinimas bei pietinės uosto dalies plėtra.

Gali reikėti pagalbos

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, kad Vyriausybė vertins sankcijų Baltarusijai poveikį Lietuvos įmonėms ir skirs finansinę paramą, jeigu tai bus reikalinga.

„Tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė I. Šimonytė.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad draudimas per Lietuvą vežti baltarusiškus krovinius įmonei kainuotų apie 100 mln. Eur per metus. Pernai „LTG Cargo“ gavo beveik 400 mln. Eur pajamų.

E. Lazauskas taip pat tvirtina, jog greitai pakeisti baltarusiškų krovinių nepavyks.

„Kai užsiaugini antsvorį ir staiga nusprendi, kad reikia gyventi sveikai, reikia eiti į sporto salę, reguliuoti mitybą – pokyčiai neįvyksta nei per dieną, nei per dvi“, – VŽ sako E. Lazauskas.

V. Šileika teigia, kad valstybės pagalba labiausiai nukentėjusioms įmonėms gali tapti gyvybiškai svarbi.

„Kalbėti apie subsidijas būtų ankstoka, bet tos kompanijos, kurios yra labai susietos su Baltarusija, jeigu paveiktų jas sankcijos, būtų galima kalbėti apie subsidijas, nes tai būtų praktiškai išgyvenimo klausimas“, – sakė Klaipėdos uosto įmonių atstovas.

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad tiek geležinkeliai, tiek uostas turėjo ruošti finansinę pagalvę tam atvejui, jei prarastų baltarusiškus krovinius.

„Įtampos stebimos kurį laiką, tai kiekviena įmonė tą scenarijų tikrai turėtų būti įskaičiavusi ir jam instrumentus, finansines pagalves ruošti. Kaip yra su šiomis konkrečiomis įmonėmis – sunku komentuoti“, – kalbėjo ekonomistė.

„Bet aišku, kad paramos gali prireikti tam, jog tos įmonės veiktų“, – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Ryanair“ pranešė kelerius metus negalėsianti pasiūlyti itin pigių bilietų

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad dėl sparčiai brangstančių degalų kelerius metus...

Logistika
19:26
EK atstovė: sankcijos nedraudžia mokėjimų už geležinkelių paslaugas 2

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
16:18
Lietuvos ir Taivano autobusų gamintojai sutarė plėtoti baterijų modulių technologijas

Elektrinių autobusų gamintoja „Vėjo projektai“ ir didžiausia Taivano keleivinių ir krovininių transporto...

Logistika
15:43
A. Lukašenka ragina imtis priemonių dėl „atimto“ Baltarusijos turto Klaipėdos uoste 1

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija faktiškai prarado turtą...

Galią elektromobilių krovimui – iš prekybos centro ar biuro Premium

2030 m. Lietuvoje tikimasi elektromobilių parką padidinti iki kelių šimtų tūkstančių. Tam reikės elektros,...

Inovacijos
13:02
Arši kaktomuša dėl kvotų: vienoje pusėje – vežėjai, kitoje – žmogaus teisių aktyvistai Premium 1

Visą Europą stingdant vairuotojų deficitui, Lietuvos vežėjai darbuotojų randa Centrinėje ir Pietryčių...

Logistika
08:55
Vilniuje – 6 nauji, „Kautros“ elektrobusais vykdomi viešojo transporto maršrutai 2

Didžiausias privatus keleivių vežėjas šalyje įžengia į Vilnių, laimėjęs konkursą su lietuviškais...

Logistika
2022.08.10
„Wizz Air“ įsteigta Abu Dabio įmonė skraidys į Maskvą 16

Analitikai svarsto, kad Londono akcijų biržoje listinguojama kompanija gali turėti daugiau reputacinės žalos...

Logistika
2022.08.10
Kaliningrado tranzitui išsemiant kvotas, didžiausią grėsmę jam kelia atsiskaitymai Premium

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) patvirtino, kad kai kurių, ES sankcijomis ribojamų, į Kaliningradą per Lietuvą...

Logistika
2022.08.10
Pirkėjas iš Libano atsisakė pirmojo Ukrainos grūdų krovinio 9

Libane įsikūręs pirkėjas atmetė pirmąją per Juodąją jūrą atplaukusią grūdų siuntą iš Ukrainos. Pasak Ukrainos...

Logistika
2022.08.10
KKT per pusmetį mažino krovą, laukia Ukrainos ir Azijos krovinių

Pirmąjį pusmetį 4% krovą mažinęs, tačiau beveik trečdaliu generalinių krovinių kiekį padidinęs „Klaipėdos...

Logistika
2022.08.10
Kaip „Mobile.de“ nenusipirkti katės maiše ir pašokdinti pajamas nuo 3 iki 13 mln. Eur Premium

Naudoti automobiliai, bet patikimi – tokią automobilių pagal užsakymą paslaugą siūlanti UAB „Kokybiški auto“...

Gazelė
2022.08.10
A. Latakas Taivane tikisi sugrąžinti prarastus krovinių srautus į Klaipėdą

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad per trejus pastaruosius metus krovinių...

Logistika
2022.08.09
„Air Baltic“ keleivių srautas liepą augo dukart

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį skraidinusi 414.500 keleivių – dukart...

Logistika
2022.08.09
Kaliningradas išnaudojo vežimo geležinkeliais limitus, aiškina negalintis per Lietuvą įsivežti dalies prekių 6

Antonas Alichanovas, Kaliningrado srities gubernatorius, pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl Europos...

Logistika
2022.08.09
Prekyba naujais automobiliais Estijoje šiemet mažėja 17%

Rinkai sistemingai traukiantis, „Toyota“ neužleidžia pozicijų, o pirkėjai vertina nedidelius krosoverius.

Automobiliai
2022.08.09
Atsisakant rusiškos anglies – perkrovos tiekimo grandinėse ir naujų kelių paieška Premium 5

Pasauliui sugrįžtant prie iki šiol sistemingai eliminuoto kuro, logistikos įmonės ieško būdų prisijungti prie...

Logistika
2022.08.09
Sunkiojo transporto ekspertai ragina susitelkti: metas ruoštis elektrifikacijai Verslo tribūna 2

Nei pasaulyje, nei mūsų regione nėra didelių ginčų, kaip transporto sektoriuje mažinti oro taršą ir siekti...

Logistika 2023
2022.08.09
Elektromobilių krovimo tinklą kartais plečianti „Inbalance grid“ taikosi į lyderystę Lietuvoje Premium 3

2019 m. įkurta UAB „In balance grid“ nurodo, jog įskaitant turimas sutartis, per pastaruosius 10 mėn. jos...

Inovacijos
2022.08.09
G. Landsbergis: Maskva turi pati surasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą 102

Ne Vilnius, o Maskva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako Gabrielius...

Verslo aplinka
2022.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku