Lietuvai nepavyks greitai pakeisti baltarusių krovinių, įmonėms gali prireikti paramos

Publikuota: 2021-06-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas.

Papildyta susisiekimo ministro M. Skuodžio komentarais.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

„Jeigu trumpuoju laikotarpiu šiandien netektume Baltarusijos srauto, tai manau, kad situacija būtų pakankamai sudėtinga“, – BNS sakė V. Šileika.

„Nėra tokių krovinių, kurie šiandien neturėtų savo uosto. Faktiškai visi kroviniai, kurie šiandien juda per Baltijos šalis – pervilioti juos būtų labai sudėtinga, tai būtų ilgas laikotarpis. Ne tik nuo uosto kompanijų įdirbio tai priklauso, bet ir nuo geležinkelio tarifų ir kitų dalykų“, – aiškino jis.

ES šią savaitę ketina patvirtinti sektorines sankcijas Baltarusijai, reaguodama į „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske gegužę. Šis sankcijų paketas apimtų septynis sektorius, tarp jų – baltarusiškų kalio trąšų prekybą su ES.

Asociacijos vadovas tvirtina, jog poveikis dėl prarastų kalio trąšų pasijustų ne tik didžiąją dalį jų perkraunančiai įmonei Birių krovinių terminalas (BKT), bet ir kitoms bendrovėms – apie 1 mln. t konteineriuose gabenamų baltarusiškų trąšų kraunamos ne per BKT, be to, tarp uosto įmonių paaštrėtų konkurencija dėl likusių krovinių.

Anot jo, atsiradus realiai tikimybei prarasti baltarusiškus krovinius, tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos jūrų uosto direkcija bando didinti kai kuriuo infrastruktūros mokesčius, o tai, V. Šileikos teigimu, gali dar labiau sumažinti krovos kompanijų konkurencingumą.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, jog greitai pakeisti baltarusiškus krovinius bus neįmanoma.

„Aišku, kad tai nenutiks per vieną dieną, tai faktas“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji pabrėžė, kad tiek Klaipėdos uostas, tiek krovinius iki uosto gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ yra smarkiai priklausomi nuo Baltarusijos, o nusistovėjęs krovinių srautas buvo savotiška komforto zona, kurios nenorėta judinti net 2014-aisiais, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos konfliktui.

„Tuomet privatūs verslai suprato, kad Rytų rinkos, nors ir yra pelningos, jų rizika yra neadekvati pelnams ir priklausomybė privačių sektorių gerokai susitraukė“, – sakė ekonomistė.

Tuo metu susisiekimo ministras sako, kad Lietuvos transporto verslo priklausomybė nuo Baltarusijos mažėja jau kurį laiką.

„Pastarųjų penkerių metų statistika rodo, kad Lietuvos transporto paslaugų rinkoje Baltarusijos kroviniai iš trečiosios vietos krito į šeštą vietą. Tai rodo, kad Lietuvoje vežamų krovinių geografija labai keičiasi“, – BNS komentavo Marius Skuodis.

Alternatyvos – Turkija ir Ukraina?

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas anksčiau šiemet buvo užsiminęs, kad kylant grėsmei prarasti dalį baltarusiškų krovinių, pradėta dairytis į Turkijos ir Ukrainos rinkas.

Tam, anot jo, geležinkeliais reikėtų pervažiuoti Ukrainą ir Baltarusiją. Apie nusitaikymą į krovinius iš Turkijos kovą kalbėjo ir „Lietuvos geležinkeliai“ – bendrovės atstovai sakė, kad krovinių srautas iš Turkijos į Skandinaviją yra pakankamai nemažas, tačiau dabar vykstantis ratu – aplink visą Europos žemyną.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė sako, kad dabartiniame kontekste kyla daug klausimų, kaip būtų gabenami kroviniai iš Turkijos ar Ukrainos.

„Labai priklausys nuo sankcijų, ar sankcijos apims ir tranzitą. Jei apims, tada kyla labai daug klausimų, kaip tai bus atskirta nuo baltarusiškų prekių“, – BNS sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Skeptiškai į galimybę kompensuoti baltarusiškų krovinių praradimus turkiškais ar ukrainietiškais kroviniais žiūri ir V. Šileika.

„Iš tų krypčių realiai mes negalime tikėtis labai didelių srautų, kurie pilnai galėtų kompensuoti praradimus, kuriuos dabar turime. Tam tikras laikas praeis, kol mes susiesime tam tikrus srautus su tam tikromis šalimis, surasime naujus klientus“, – teigė krovos kompanijų asociacijos vadovas.

Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ateityje galimybe Lietuvai gali tapti europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, tačiau tam būtina techniškai užtikrinti, jog kroviniai Kaune galėtų būti sklandžiai perkeliami nuo europinės vėžės ant platesnės rusiškos vėžės ir tuomet gabenami į Klaipėdą.

M. Skuodis teigia, kad Lietuvos atsparumą galėtų didinti ne tik „Rail Baltica“ geležinkelis, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa, bet ir pagreitį įgaunantis Klaipėdos uosto gilinimas bei pietinės uosto dalies plėtra.

Gali reikėti pagalbos

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, kad Vyriausybė vertins sankcijų Baltarusijai poveikį Lietuvos įmonėms ir skirs finansinę paramą, jeigu tai bus reikalinga.

„Tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė I. Šimonytė.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad draudimas per Lietuvą vežti baltarusiškus krovinius įmonei kainuotų apie 100 mln. Eur per metus. Pernai „LTG Cargo“ gavo beveik 400 mln. Eur pajamų.

E. Lazauskas taip pat tvirtina, jog greitai pakeisti baltarusiškų krovinių nepavyks.

„Kai užsiaugini antsvorį ir staiga nusprendi, kad reikia gyventi sveikai, reikia eiti į sporto salę, reguliuoti mitybą – pokyčiai neįvyksta nei per dieną, nei per dvi“, – VŽ sako E. Lazauskas.

V. Šileika teigia, kad valstybės pagalba labiausiai nukentėjusioms įmonėms gali tapti gyvybiškai svarbi.

„Kalbėti apie subsidijas būtų ankstoka, bet tos kompanijos, kurios yra labai susietos su Baltarusija, jeigu paveiktų jas sankcijos, būtų galima kalbėti apie subsidijas, nes tai būtų praktiškai išgyvenimo klausimas“, – sakė Klaipėdos uosto įmonių atstovas.

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad tiek geležinkeliai, tiek uostas turėjo ruošti finansinę pagalvę tam atvejui, jei prarastų baltarusiškus krovinius.

„Įtampos stebimos kurį laiką, tai kiekviena įmonė tą scenarijų tikrai turėtų būti įskaičiavusi ir jam instrumentus, finansines pagalves ruošti. Kaip yra su šiomis konkrečiomis įmonėmis – sunku komentuoti“, – kalbėjo ekonomistė.

„Bet aišku, kad paramos gali prireikti tam, jog tos įmonės veiktų“, – pridūrė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Logistika“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Geležinės vežėjų klumpės 4

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Vežėjai Lietuvoje pasijuto lyg pamotės ujami įvaikiai Premium 3

Dar pavasarį pasibaigus šiems metams nustatytai darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotai vežėjai veltui mina...

Logistika
05:45
„Tesla“ nusitaikė į naują pajamų šaltinį – atvers „Supercharger“ tinklą Premium 9

Ne tik elektromobilius, bet ir jiems skirtą infrastruktūrą plėtojanti kompanija „Tesla“ planuoja savo...

Automobiliai
2021.07.28
Detektyvas dėl Nemuno bunų statybai panaudotų medžiagų subliuško

Nemuno bunų statyboms, kurias vykdo bendrovė „Tilsta“, naudojamos tinkamos medžiagos. Tai patvirtino Vandens...

Logistika
2021.07.28
Kariuomenė turės iš naujo spręsti dėl autobusų nuomos konkurso

Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų...

Logistika
2021.07.28
Naujasis Aukštaitijos siauruko vadovas mato žinomumo Europoje potencialą  

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovu paskirtas Darius Liutikas teigia sieksiantis, kad šis istorinis...

Logistika
2021.07.27
S. Batavičius vadovaus „Oro navigacijai“ 1

Skrydžių valdymo paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančiai valstybės įmonei „Oro navigacija“ vadovaus...

Vadyba
2021.07.27
Baltijos jūroje – du nauji „Stena Line“ keltai

Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ Baltijos jūroje šiemet paleis du naujus keltus, kurie plaukios maršrutu...

Logistika
2021.07.27
„BAA Training“ generaliniu direktoriumi skiriamas M. Ravoitis

Aviacinių mokymų kompanija „BAA Training“, priklausanti „Avia Solutions Group“ įmonių grupei, pranešė apie...

Vadyba
2021.07.27
„Tesla“ pelnas augo dešimteriopai ir perlipo 1 mlrd. USD kartelę  47

Elektromobilių gamintoja „Tesla“ pirmą kartą uždirbo daugiau nei 1 mlrd. USD pelno per ketvirtį, tai yra...

Rinkos
2021.07.27
Pandemija mažino „Regitros“ pajamas 1

Valstybės įmonė „Regitra“ praėjusiais metais gavo 22,704 mln. Eur pajamų – 17,2% mažiau nei 2019 m. (27,493...

Logistika
2021.07.27
Elektriniams autobusams ketinama skirti 69 mln. Eur iš ekonomikos gaivinimo plano 2

Siekiant paskatinti savivaldybes įsigyti daugiau elektrinių autobusų, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo...

Logistika
2021.07.26
Būtingės terminalo krova mažėjo 14,1%  

„Orlen Lietuva“ priklausantis Būtingės naftos terminalas sausį-birželį perkrovė 3,327 mln. t naftos – 14,1%...

Logistika
2021.07.26
Nuo rudens – trys naujos „Ryanair“ kryptys iš Kauno 3

Nuo rudens Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ iš Kauno oro uosto pradės vykdyti tiesioginius skrydžius...

Logistika
2021.07.26
„Citadele“ logistikos centro statyboms Kaune skolina 8,6 mln. Eur

Komercinis bankas „Citadele“ pranešė suteikęs 8,6 mln. Eur dydžio kreditą transporto, žemės ūkio technikos ir...

Statyba ir NT
2021.07.26
Krova Klaipėdos uoste pirmąjį pusmetį išliko stabili

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 22,05 mln. t krovinių – 0,2% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Logistika
2021.07.26
„Ryanair“ nuostoliai išaugo

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ per pirmąjį savo finansinių metų ketvirtį patyrė 273 mln. Eur...

Logistika
2021.07.26
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Kaune planuoja angarą mažiems lėktuvams

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Kaune planuoja statyti angarą, skirtą laikyti mažus lėktuvus, skelbia...

Logistika
2021.07.26
Kai bendros vertybės įkvepia kurti – įspūdingiausi „Maserati“ partneriai Verslo tribūna

Jau daugiau nei šimtmetį „Maserati“ kurdami ikoniškus automobilius vadovaujasi inovacijomis, dizainu ir...

Gamintojai ieško lustų krizės išeičių, automobiliuose atsisako kai kurių funkcijų Premium 3

Puslaidininkių krizė toliau stabdo automobilių pramonę. Kai kurie gamintojai kaupia beveik pagamintas...

Logistika
2021.07.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku