2020-12-09 06:50

Mokestis – sau, ekologija – sau

Irmos Verbienės (VŽ) nuotr.
Irmos Verbienės (VŽ) nuotr.
Nemažai diskusijų ir painiavos sukėlusį automobilių „taršos“ mokestį žadama keisti. Verslininkai teigia pasigendantys valdžios suvokimo, ko norima pasiekti vien tik kaitaliojant mokesčius.

Jau pusmetį galiojantis mokestis nuo pat pradžių buvo kritikuojamas kaip visiškai neskatinantis rinktis ekologiškesnių transporto priemonių, negana to, jis mažai ką turi bendro su realia apsauga nuo taršos.

VŽ primena: nuo šių metų liepos 1 d. įvestas automobilių taršos mokestis mokamas kiekvieną kartą registruojant transporto priemonę, priklausomai nuo jos CO2 emisijos ir degalų tipo, mokestis gali siekti nuo 13,5 iki 540 Eur. Jis yra taikomas visiems automobiliams, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km.

VĮ „Regitros“ darbuotojai turėtų dar prisiminti, kokią apgultį jiems teko išgyventi paskutinėmis birželio dienomis, kai vairuotojai masiškai suskubo registruoti automobilių, kad išvengtų naujojo vadinamojo „taršos“ mokesčio. Tada dar patys „Regitros“ atstovai negalėjo tiksliai pasakyti, kaip tas mokestis bus skaičiuojamas, nes schema buvo gana paini.

Tik jau tada viena buvo aišku: nieko bendro su taršos mažėjimu tas mokestis neturės. Tad ir „Regitra“ šią rinkliavą savo svetainėje nuo pat jos atsiradimo vadina ne taršos, kaip parašyta įstatyme, o automobilių registracijos mokesčiu.

Keisti tvarką ketina paskirtasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas – pasak jo, tai turi būti padaryta jau per artimiausią pusmetį: turi būti keičiami principai, pagal kuriuos apmokestinami taršūs automobiliai.

„Reikėtų turbūt lietuvių paklausti, kiek jų per šiuos metus svarstė pasikeisti automobilį į mažiau taršų. Tai absoliuti dauguma pasakys, kad nieko nepajuto. Tai reiškia, kad mokestis nėra veiksmingas. Jis turi būti toks, kad kiekvieną dieną motyvuotų keisti naudojamą taršesnį produktą. Šiuo metu mokestis yra ne taršos, o transakcijos“, – interviu VŽ sako S. Gentvilas. Jis tikina, kad pats savaime mokestis nėra tikslas – svarbiausia žmonių elgesio, vartotojų įpročių pokyčiai. O mokestis turi būti neišvengiamas.

Prekybos automobiliais verslo atstovai sutinka, kad dabartinis mokestis iš tiesų yra nemotyvuotas ir nedaro jokios įtakos šalies transporto parko taršai, tačiau pasigenda platesnio valdžios požiūrio ir aiškių tikslų, kuriuos norima pasiekti.

Petras Ignotas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos valdybos narys, sako, kad dalykus reikia vadinti tikraisiais vardais – dabar iš gyventojų renkamas ne taršos, o automobilių registracijos mokestis. Pasak jo, „ką nors pavadinus kuo nors“ esmė vis tiek nepasikeičia.

Juk esmė išties neatitinka tikslo: tarkim, žmogus sumoka tą vadinamąjį „taršos“ mokestį, tačiau nuo to automobilis mažiau taršus netaps – jis ne vienus metus riedės su visa ta apmokestinta emisija. Kuo tuomet čia dėta ekologija?

P. Ignotas abejoja, ar vieno mokesčio perrašymas situaciją pakeis iš esmės – valstybė pirmiausia turėtų nusistatyti tikslus, kuriuos nori pasiekti, o tada taikyti reikalingas kompleksines priemones, kurios apimtų ne tik taršos mokestį, bet ir paskatas rinktis ekologišką transportą, griežtesnę techninę apžiūrą, draudimą importuoti sudaužytus ir kitose šalyse nurašytus automobilius ir t. t.

Jis primena, kad tuomet, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis, buvo beveik parengta detali automobilių parko atnaujinimo programa. Tačiau tada baigėsi kadencija, o vėlesnės Vyriausybės šią programą nukišo į stalčių.

Verslininkai stebisi, kad kiekviena Vyriausybė, užuot susėdusi prie stalo su tuos dalykus išmanančiais žmonėmis, vėl viską pradeda iš naujo.

„Bet dabar tokia mada, kad su verslu niekas nesitaria, nes bijo kaltinimų prekyba poveikiu, nebent asocijuotas struktūras pakviečia kaip dekoraciją. Bet patarimų prieš priimant sprendimus pas mus niekas nesiklauso“, – piktinasi P. Ignotas.

Naudotais automobiliais prekiaujantys verslininkai tiek dabartinį mokestį, tiek planus jį keisti vertina dviprasmiškai – jie nerimauja dėl bręstančių naujų pokyčių, kurie gali būti dar nepalankesni.

S. Gentvilas tikina, kad mokestis turėtų skatinti alternatyvą taršiems individualiems automobiliams ir sukurti prieinamesnį viešąjį transportą, ypač regionuose: juose apmokestinus automobilius iš mažiau pasiturinčių gyventojų galima sulaukti tik pasipriešinimo.

VŽ nuomone, kol kas aišku tik kad naujoji Vyriausybė „taršos“ (o iš tiesų – tik registracijos) mokestį keisti nori, tačiau koks jis bus ir kokias konkrečiai problemas išspręs (jei išspręs), kokius tikslus pasieks, supratimo nelabai turi. Kaip ir sunkiai suprantama naujojo ministro užuomina, kad mokestis „turi būti toks, kad kiekvieną dieną motyvuotų keisti naudojamą taršesnį produktą“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791