Maisto atliekas paverčia biometanu: „Engerta“ žaliaisiais degalais galės aprūpinti transporto priemones
Lietuvoje surinktos biologiškai skaidžios organinės maisto, žemės ūkio atliekos biojėgainėje paverčiamos biometanu - alternatyviais ekologiškais degalais, tinkamais naudoti gamtinėmis dujomis ir biometanu varomo transporto varikliuose. Įgyvendinto projekto vertė – 9,2 mln. EUR. Planuojama, kad dar šiemet 4,835 megavatų (MW) instaliuotos galios jėgainė pagamins tiek biometano, kad jo pilnai pakaks daugiau nei šimtui kasdien po 600 km. nuvažiuojančių vilkikų.
Sukūrė pilną veikiantį žiedinės ekonomikos ciklą – atliekos tampa žaliavomis
„Kelerius metus su bendraminčiais, plėtojančiais biometano pildymo stočių tinklą, brandinome idėją, kaip į vieną tvarios energijos gamybos verslo ciklą sujungti biologiškai skaidžių organinių atliekų perdirbimą ir pavertimą biometanu bei supaprastintą tiekimą galutiniams vartotojams – gyventojams ir transporto parkams. Todėl ilgai ieškojome tinkamos jėgainei vietos, kad ji būtų arti dujotiekio.
Įgyvendindami projektą turėjome užsitikrinti finansavimo modelį, įveikti sudėtingus reguliavimo, sertifikavimo ir techninio jėgainės prijungimo prie dujotiekio procesus, įtikinti visas suinteresuotas šalis, įskaitant ir vietos bendruomenę, kad biometano gamyba tikrai sukurs vertę visiems.
Šiandien „Engertos“ jėgainė yra pirmoji jėgainė Lietuvoje, jau prijungta prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklo. Biometanas jau perduodamas į ESO skirstomąjį dujotiekį ir naudojamas Lietuvos transporto sektoriuje“, – teigia Vytautas Keršys, bendrovės „Engerta“ bendraįkūrėjas ir vadovas.
Ekologinėmis savybėmis prilyginamas elektrai ir vandeniliui
Biometano gamybai naudojamos įvairios biologiškai skaidžios maisto atliekos, žemės ūkio atliekos, karvių mėšlas, komunalinės, riebalų, gyvūninės, vaisių ir daržovių atliekos. Skirtingai nuo buityje, pramonėje ir transporto sektoriuje naudojamų gamtinių dujų, biometanas savo ekologinėmis savybėmis yra prilyginamas elektrai ir vandeniliui. Laikoma, kad iš yrančių organinių atliekų surinktos ir išvalytos biodujos nedidina šiltnamio efekto, nes susidariusios dujos nepatenka į atmosferą, o yra panaudojamos dar kartą – buityje, pramonėje ir dujinių transporto priemonių varikliuose. Gaminant biometaną, maisto ir žemės ūkio atliekos yra panaudojamos 100 proc. – po gamybos liekanti biomasė tampa vertingomis organinėmis trąšomis, tinkamos išbarstyti vietos ūkininkų laukuose.
Pasak V. Keršio, biojėgainės projekto poveikis Lietuvai jau dabar yra didžiulis keliais aspektais.
„Pilnai sukūrėme veikiantį žiedinės ekonomikos verslo ciklą – kai viskas, kas yra organiško, yra perdirbama, virsta arba nauja energija, arba trąšomis neteršiant aplinkos ir neišleidžiant į aplinką šiltnamio efektą didinančių dujų. Tokiu būdu mažiname priklausomybę nuo iškastinio kuro, importuojamų dujų, ekologiški degalai vietoje dyzelino gali būti naudojami žemės ūkyje ar net kariuomenės transporto poreikiams. Tuo pačiu prisidedame ir prie Lietuvos biometano pildymo stočių transporto parkams plėtros ir pačių transporto parkų augimo“, – sako V. Keršys.
Naujosios „Engerta“ biometano jėgainės našumas siekia daugiau kaip 500 m3/val., o instaliuota biodujų galia sudaro 4,835 megavatų (MW). Biometano jėgainėje gamybai planuojama kasmet panaudoti daugiau kaip 60 tūkst. tonų atliekų ir pagaminti iki 5 mln. kubinių metrų biometano. Planuojama, kad pradėjus veikti jėgainei, per metus į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis Lietuvoje sumažės daugiau 6,3 tūkst. tonų CO2 ekvivalento. Tokį kiekį per metus galėtų absorbuoti 30–200 tūkst. medžių, priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3188?placement=
Žaliavas transportuoja biometanu varomu vilkiku
Iš organinių atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Horeca sprendimai“ iki „Engertos“ biojėgainės skirta perdirbti organinių atliekų biomasė ateityje keliaus tik vien biometanu varomu transportu. „Laikomės principo „Pradėk nuo savęs“, tad prieš paleisdami jėgainę, įsigijome ir pirmąjį savą biometanu varomą vilkiką. Tokiu būdu siekiame užtikrinti, kad visa mūsų verslo grandinė 100 proc. atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Čia pat, prie biojėgainės mūsų projekto partneriai „SG dujos“ įrengė suslėgto biometano pildymo stotį, tad mūsų vilkiką čia kasdien papildome pačių pagamintu biometanu“, – sako V. Keršys.
Tikisi, kad iki 2030 m. biometano naudojimas Lietuvos transporto sektoriuje reikšmingai išaugs
Rinkos ekspertų skaičiavimais, kryptingai veikdama, Lietuva yra pajėgi iki 2030 m. vietinio transporto poreikiams pati pasigaminti net iki 30 proc. degalų vien gamindama biometaną iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) - organiškai skaidžių atliekų. Visiškai realu net iki 1/3 importuojamų degalų pakeisti vietoje gaminamais degalais – biometanu. Biometanas galėtų sudaryti ne 5,5 proc., kaip yra numatyta dabar, tačiau net iki 30 proc. Lietuvoje sunaudojamų degalų (įskaitant ir iš naftos pagaminamus degalus). Šiuo metu Lietuvoje biometanas sudaro 0,7 proc., tačiau esant palankiai skatinimo politikai, realu, kad šių degalų suvartojimas Lietuvoje greitai galėtų didėti ir iki 2030 m. spėtų išaugti net iki 28-30 proc.
VERSLO TRIBŪNA
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
„Kika Group“ Žemaitkiemyje, Kauno r., atidarė konservuoto maisto gyvūnams gamyklą „Akvatera W“. Sprendimą statyti naują gamyklą lėmė sparčiai augantis šio maisto segmento poreikis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Su „Akvatera W“ siekiama išplėsti produktų asortimentą – pasiūlyti pilną augintinių mitybos sprendimų liniją: sausą maistą, funkcinius skanėstus bei konservuotą maistą. Kartu buvo keliami tikslai sustiprinti eksporto potencialą, padidinti gamybos mastą bei įdiegti moderniausias technologijas, kurios užtikrintų aukštesnį efektyvumo, kokybės ir tvarumo lygį.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
Artėja metų pabaiga, kai dažniausiai pasibaigia Lietuvos įmonių pasirašytos gamtinių dujų tiekimo sutartys, todėl šis laikotarpis iki kitų metų pradžios itin svarbus norint laiku ir nuodugniai įvertinti rinkos pasiūlymus bei apsispręsti dėl naujų sutarčių pasirašymo.
Pasak „Engertos“ vadovo, biometano naudojimas yra svarbus faktorius ne tik siekiant Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ tikslų, bet ir valdant geopolitines rizikas.
„Lietuvoje ir visoje ES yra didinama parengtis, kaip apsirūpinti energetiniais ištekliais dėl Rusijos keliamos grėsmės visame regione, todėl degalų gamyba vietos rinkoje įgauna strateginį prioritetą. Mums ėmus gaminti biometaną Lietuvoje, kritiniu atveju galime pasiūlyti transporto parkams alternatyvius degalus. Vien mūsų pagaminamo biometano kasdien užteks keliems šimtams transporto priemonių“, – teigia V. Keršys.
Proveržiui užtektų vos 100 naujų biometanu varomų vilkikų
„Vežėjai noriai rinktųsi dujinį transportą, jeigu įsigaliojus naujai kelių apmokestinimo sistemai, alternatyvūs degalai, pagaminti iš AEI transporto parkams taptų pigesne alternatyva nei dyzelinas. Pavyzdžiui, jeigu naujasis kelių mokestis būtų mažesnis ekologiškiems degalams (biometanui, elektrai ir t.t.) bent 4-5 centais, per itin trumpą laiką įvyktų žaliojo transporto evoliucija, nes autoparkų savininkams nebeapsimokės važiuoti dyzelinu varomais vilkikais. Pokyčiui pasiekti užtektų, kad Lietuvoje atsirastų bent 100 naujų biometanu varomų vilkikų ir tiek pat sumažėtų dyzelinu varomų vilkikų. Visi didieji vilkikų gamintojai jau turi alternatyvas dyzelinui ir vilkikus parduoda su dujiniais varikliais, kurie gali naudoti biometaną, tad rinka yra pasiruošusi aprūpinti vežėjus reikiamu transportu, kurio naudojimas iš esmės nesiskirtų nuo įprasto dyzelino naudojimo“, – teigia V. Keršys.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad jau 2030 metais energijos suvartojimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) sieks 45 proc., o benzininio ir dyzelinio transporto miestuose sumažės perpus. Biometanas laikomas vienu „žaliausių“ energijos išteklių ir jo gamyba įgauna vis didesnę reikšmę Europos Sąjungoje – tikimasi, kad šios dujos atliks svarbų vaidmenį siekiant ES „Žaliojo kurso“ tikslų.
Pasak „Engertos“ vadovo, svarbu ir tai, kad biometano gamyba prisideda prie perėjimo link žiedinės ekonomikos, nes Lietuvos vyriausybė taip pat skatina biometano gamybą: Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane įvardinamas siekis, kad iki 2030 metų šalyje per metus būtų pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh biometano.
