Apklausa: veiklą visiškai sustabdė 83% automobilių vežėjų

VŽ rašė, kad sustojus visai Europos automobilių pramonei, be darbo liko ir Lietuvos automobilių vežėjai. Šimtus automobilvežių valdančios įmonės dabar yra priverstos juos laikyti aikštelėse ir laukti, kol vėl pradės suktis gamyklų konvejeriai.

„Linavos“ duomenimis, 83% dalyvavusių apklausoje įmonių automobilvežių veiklą sustabdė . Apklausos metu 5 įmonės dar vežė automobilius, tačiau veiklos apimtys ir joms buvo sumažėjusios vidutiniškai 70% ( t. y. važiuoja 25 autovežiai iš 95).

Vadovaujantis apklausos duomenimis, 84% dalyvavusių apklausoje įmonių neteks nuo 60% iki 100% pajamų. Iš viso apklausoje dalyvavo 30 „Linavos“ narių.

„Linava“ skelbia, kad įvertinusi apklausos duomenis, valstybės institucijoms parengs pasiūlymus, kaip galima spręsti susidariusią situaciją.

„Šiuo metu šiam svarbiam kelių transporto šakos sektoriui yra be galo svarbu padėti išgyventi, teikiant jam visą įmanomą valstybės pagalbą, bent iki to momento, kol Europos Sąjungoje neatsigaus automobilių pramonė“, – pranešime teigia Tomas Garuolis, „Linavos“ sekretorius transporto politikai.

„Linavos“ specialistai svarsto, kad lygiagrečiai su jau numatytomis valstybės pagalbos verslui priemonėmis būtina svarstyti galimybę skirti tiesiogines valstybės subsidijas autovežius turintiems vežėjams, kurie ketina išsaugoti darbo vietas ir planuoja tęsti verslą po krizės.

„Tikimės, kad pasibaigus pandemijai, automobilių pramonė vienaip ar kitaip bus atgaivinta. Koronaviruso grėsmė visuomenę jau privertė iš naujo įvertinti gyventojų mobilumo galimybės, todėl tikėtina, kad ši sritis, pasibaigus grėsmingai situacijai, gali turėti didelę reikšmę aprūpinant gyventojus transporto priemonėmis“, – sako Mečislavas Atroškevičius, „Linavos“ generalinis sekretorius.

Nuostoliai jau dabar dideli

Valentas Mitrauskas, advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkas, sako, kad keleivius ir transporto priemones gabenančių transporto bendrovių patiriami nuostoliai jau dabar yra itin dideli ir neabejotinai gali lemti dalies šio sektoriaus bendrovių nemokumą.

Teisininko teigimu, akivaizdu, kad šiuo metu transporto sektoriui reikalinga valstybės institucijų pagalba ir parama, tačiau transporto sektoriaus bendrovės jau dabar turėtų įvertinti riziką, kad ta pagalba nebūtinai bus tokia efektyvi ar greita, kokios tikimasi.

„Rekomenduotina bendrovėms susiduriančiomis arba artimiausiu metu galinčioms susidurti su finansiniais sunkumais pradėti bent ikiteisminę restruktūrizavimo procedūrų stadiją – kreiptis į kreditorius ir pradėti realias derybas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Nuo šių metų pradžios Juridinių asmenų nemokumo įstatymas suteikia efektyvias priemones tokioms deryboms vykdyti“, – pažymi V. Mitrauskas.