Tyrimas: startuoliai nesprendžia svarbiausių šių dienų problemų
Bendrovė parengė ataskaitą „Net Impact Report 2021“, kurioje išanalizavo „Fortune“ 500 bendrovių ir greitai augančių startuolių poveikį aplinkai.
Anot jos, tik keletas greičiausiai augančių Europos ar JAV startuolių kuria pridėtinę vertę ir kartu aplinką tausojančius, tvarius sprendimus. Kaip pavyzdį bendrovė pateikia elektra varomų oro transporto priemonių bendrovę „Lilium“ ar startuolį „Rivian“, bandantį spręsti problemas, susijusias su energijos kaupimu ir saugojimu.
„Europoje sparčiai augantys startuoliai fokusuojasi į naudotas transporto priemones ir dalinimąsi – kelios bendrovės siūlo dailinimosi ekonomika paremtus sprendimus. Nors dalinimusi paremti verslo modeliai turi potencialo iš žiedinės ekonomikos perspektyvų, jos nebūtinai daro teigiamą poveikį aplinkai. Dalinimasis padeda sumažinti išteklių naudojimą, tačiau įprastinės transporto priemonės vis tiek daro neigiamą poveikį aplinkai“, – skelbiama tyrime.
Jo autoriai taip pat pažymi, kad Europos startuoliai yra pranašesni už daugelį seniai veikiančių ir įsitvirtinusių bendrovių – jie sukuria daugiau darbo vietų ir sugeba sukurti didesnę pridėtinę vertę sunaudodami mažiau žmogiškųjų išteklių.
Pirma – „Thermo Fisher Scientific“
„The Upright Project“ išanalizuotame „Fortune 500“ bendrovių sąraše pirmą vietą pagal poveikį aplinkai užima „Thermo Fisher Scientific“. Tuo tarpu dalis didžiųjų technologijų bendrovių nepatenka į šimtuką.
Pavyzdžui, „Net Impact Report 2021“ sąraše „Amazon“ užima 147 vietą, „Facebook“ – 179, „Apple“ – 196. Tuo metu „Fortune“ 500 bendrovių reitinge „Amazon“ yra antra, „Apple“ – ketvirta, „Facebook“ – 46.
Tyrėjai nurodo, kad, pavyzdžiui, „Apple“ bendras poveikis aplinkai nėra vien tik teigiamas, nes jos gaminami elektroniniai įrenginiai daro neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.
Tyrime matematiniu modeliu analizuojant viešai prieinamas duomenų bazes ir mokslinius šaltinius, vertinamas bendrovių poveikis aplinkai, visuomenei, ir ekonomikai. Modelis atsižvelgia į keliasdešimt rodiklių, pavyzdžiui – kiek mokesčių bendrovė sumokėjo, kiek sukūrė darbo vietų, kokią įtaką jos sprendimai daro visuomenės sveikatai ir t.t.
