A. Milašauskas. Kodėl 73% skaitmenizacijos projektų žlunga
Tyrimų duomenimis, praėjusiais metais skaitmenizacija tiesiog šuoliavo, per keletą mėnesių įveikdama kelerių metų atstumus. O sėkmingiausiai per pirmąją pandemijos bangą gyvavusių ir augusių įmonių palydovai buvo skaitmeninės technologijos.
Vis dėlto yra ir mažiau matoma skaitmenizacijos pusė. Ta, kurioje tvyro neapibrėžtumas ir abejonės po nepavykusių bandymų. Statistiniai tyrimų bendrovių duomenys rodo, kad mažiausiai 73% skaitmeninės transformacijos projektų nepasiekia savo tikslų.
Kodėl? Priežastys įvairios, jų daug, jos persipynusios: nuo žinių apie technologijas ir jų vystymo metodus trūkumo, trūkinėjančios komunikacijos tarp atskirų veiklos departamentų iki vadovybės požiūrio į tokio pobūdžio projektus ir būdų, kuriais jie vykdomi.
Pamirškite skaitmenizacijos projektus
Reikėtų pradėti nuo to, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir keliai, kaip jos yra plėtojamos. Jeigu norite tapti skaitmenine organizacija, kuri įgytų naujo kokybinio lygio konkurencingumą arba, kas aktualu viešajam sektoriui, visa galva aukštesnį efektyvumą, reikėtų pamiršti kelerius metus vykdomus skaitmenizacijos projektus. Per tokį ilgą laiko tarpą organizacijos poreikiai, lūkesčiai ir galimybės drastiškai pasikeičia, tad projekto metu pasiekti tikslai jau gimsta pasenę.
Dabartinės konteinerizacijos, mikroservisų technologijos leidžia lipdyti didelius sprendimus po mažą, bet veikiantį gabalėlį. Kuo dažniau sukuriamas veikiantis funkcionalumas, tuo greičiau jis yra įvertinamas ir tuo greičiau jis gali būti taisomas, keičiamas ar tobulinamas. Intensyvesnė komunikacija tarp užsakovo ir tiekėjo – mažesnis atotrūkis tarp lūkesčių bei poreikių, ir rezultato.
Apskritai, klaidinga yra skaitmenizaciją laikyti projektu. Jeigu išties norima organizacijos su skaitmeniniu varikliu, skaitmenizacija turi būti nesibaigiantis ir nuolat kintantis organizacijos veikimo būdas, o ne baigtinis projektas. Tai reiškia, kad organizacijoje nebelieka atskiros IT, skaitmenizacijos strategijos. Ji tiesiog tampa skaitmeninės veiklos strategija. O skaitmeninės technologijos – nebe veiklos aptarnavimo priemonė, o veiklos būdas.
Tai reiškia, kad į organizacijos skaitmeninę transformaciją turi įsitraukti ir nuolat dalyvauti vadovybė bei veiklos žmonės.
Pradėkite domėtis ir kalbėti
Nuo ko pradėti? Pirma reikėtų nusipurtyti skaudžios patirties kupros: išanalizuoti išgyventas sėkmes ir nesėkmes, įsisąmoninti vienų ir kitų priežastis bei nekartoti klaidų.
Labai svarbu, kad organizacijoje būtų skaitmenizacijos ir inovacijų šaukliai, kurie imtųsi vystyti naujas technologines temas, analizuotų jas, dalintųsi įgytomis žiniomis su kolegomis, tokiu būdu įtraukdami ir motyvuodami juos. Tuomet, atėjus laikui naujai technologijai, žmonės jau suprastų, apie ką kalbama ir kokią naudą pokytis turės jiems ir organizacijai.
Ne mažiau svarbu, kad ši inovacijos šauklių veikla nebūtų traktuojama kaip užklasinė, „po to, kai darbus pasidarom“. Tai turėtų būti svarbi ir vertinama darbo dalis.
Imkitės pratybų
Dar nei vienas netapo čempionu vos pakilęs nuo sofos. Skaitmeninės organizacijos kūrimo pratybos dažniausiai rengiamos kartu su technologijų tiekėju. Mūsų partneris „RedHat“ joms turi net atskirą pavadinimą – inovacijų laboratorijos.
Tokių pratybų metu suformuojamos bendros tiekėjo ir kliento komandos iš vadovybės, veiklos ir IT žmonių. Jos pasirenka vieną konkretų veiklos uždavinį, ir kartu, taikydami naujausias technologijas bei vystymo metodus, išsprendžia tą problemą.
Tiekėjo vaidmuo tokiose pratybose – atsinešti naujausių technologijų žinias, reikalingas platformas bei patirtį iš skirtingų skaitmenizacijos projektų.
Tokių pratybų metu organizacija ne tik išsprendžia konkretų uždavinį, bet ir įgyja technologinių žinių bei praktinių įgūdžių, kuriuos toliau sėkmingai taikys spręsdama kitus veiklos uždavinius, į „inovatorių“ ratą įtraukdama vis daugiau veiklos žmonių.
Komentaro autorius – Artūras Milašauskas, „Novian Technologies“ pardavimų direktorius
