„Bitė“ laimėjo nemažą konkursą JAV

Po šio sandorio JAV bendrovė pagal naudojamų SIM kortelių kiekį tapo didžiausiu „Bitės“ verslo klientu, skelbia operatorė. „Bitė“ pirmoji iš Lietuvos operatorių JAV rinkoje aktyvavo ir naują daiktų interneto technologiją – LTE CAT-M1.

„Tai pirmasis tokio dydžio ir profilio „Bitės“ klientas, kai savo paslaugas parduodame ne Lietuvoje. „iTraq“ ir kitoms panašioms bendrovėms esame patrauklūs dėl kelių priežasčių. Visų pirma, esame mažesni ir greitesni nei didieji JAV operatoriai, todėl galime pasiūlyti klientų Lietuvoje vertinamą lankstesnį aptarnavimą. Taip pat išsprendžiame JAV teritorijos padengimo ryšiu klausimą“, – sandorio esmę ir motyvus paaiškina Pranas Kuisys, „Bitės“ vykdomasis direktorius.

JAV, skirtingai nei Lietuvoje, operatoriai ryšiu nepadengia visos šalies teritorijos. Keliaujant per didžiulę šalį ir naudojantis vieno operatoriaus paslaugomis, tam tikrose vietovėse liekama be ryšio. Ši problema sprendžiama tarptinkliniu ryšiu. Taip pat veikia ir „iTraq“ – įrenginiai ir pati paslauga nėra „pririšti“ prie vieno operatoriaus – susilpnėjus ryšiui įrenginys automatiškai persijungia prie toje vietoje stipresnio kito „Bitės“ partnerio tinklo.

JAV bendrovė „iTraq“ gamina įvairius vietos nustatymo įrenginius (angl. GPS trackers), kurie gana dažnai naudojami stebėti siuntų ir vertingų daiktų buvimo vietą. Taip pat įmonė siūlo sprendimus privatiems klientams – bagažo, transporto priemonių, netgi demencija sergančių artimųjų buvimo vietos nustatymui. Įrenginiai duomenis perduoda mobiliuoju ar bevieliu ryšiu, o jų savininkai programėlėje ar internetinėje platformoje gali matyti buvimo vietą, fiksuoti aplinkos temperatūrą ir kitus svarbius rodiklius.

„Bitė“ įrodė, kad beveik 10.000 kilometrų atstumas ir skirtingos laiko juostos visiškai netrukdo užtikrinti asmeninio dėmesio ir kur kas didesnio lankstumo nei siūlo JAV operatoriai. Nuo šiol visuose mūsų įrenginiuose, parduodamuose ne tik JAV, bet ir Azijos, ir Europos rinkose, bus galima rasti „Bitės“ SIM korteles. Šiuo metu jau naudojame keliolika tūkstančių lietuviškų SIM kortelių, o iki 2022 m. jų skaičius turėtų pasiekti 100.000“, – komentuoja Romanas Isakovas, „iTraq“ įkūrėjas ir vadovas.

Daiktų internetas

JAV klientams „Bitės“ technikos specialistai pasitelkė ir naujos kartos daiktų interneto technologiją LTE CAT-M1.

„JAV operatoriai sparčiai išjungia senesnės kartos – 2G ir 3G – tinklus ir visiškai pereina prie 4G technologijos. Ši migracija – didelis iššūkis daiktų interneto ir telematikos paslaugų tiekėjams, nes didžioji dalis šių sprendimų veikia būtent 2G tinkluose. Matydami šią tendenciją pirmieji iš Lietuvos operatorių tarptinkliniame ryšyje JAV aktyvavome LTE CAT-M1 technologiją, padedančią ryšiu aprūpinti judančius daiktų interneto įrenginius. Naujoji technologija veikia 4G tinklo pagrindu, tai mūsų technikams buvo nemenkas iššūkis, nes iki starto technologiją reikėjo ištestuoti ir viską suderinti su visais pagrindiniais JAV mobiliojo ryšio operatoriais“, – sako P. Kuisys.

Anot jo, ilgainiui daiktų interneto srityje 2G tinklą visame pasaulyje pakeis LTE CAT-M1 ir NB-IoT technologijos. Pirmąją gamintojai naudos judančiuose įrenginiuose, o antroji įsitvirtins įvairiuose stacionariuose davikliuose, skaitikliuose, kurie dažnai įrengiami namų rūsiuose, šuliniuose ar kitose įprastam ryšiui sudėtingai pasiekiamose vietose.

NB-IoT technologiją „Bitė“ vysto ir Lietuvoje, kartu su partneriais diegdama išmaniuosius „Vilniaus vandenų“ skaitiklius. VŽ taip pat rašė, kad Lietuvos didmiesčiuose jau įjungti ir vystomi visų trijų pagrindinių, tarpusavyje konkuruojančių technologijų daiktų interneto tinklai: „LoRa“ (angl. Long Range), „NB IoT“ (angl. Narrowband Internet of Things) ir „Sigfox“.

Eksportas ryšio rinkoje retas

Nors pastaruoju metu informacinių ryšių ir telekomunikacijų (IRT) sektoriaus paslaugų eksportas sparčiai auga, vertinant tik telekomunikacijų bendroves, augimas – kuklus.

„IRT sektoriaus paslaugų eksportas auga itin sparčiai – nuo 2015 iki 2019 m. kasmet vidutiniškai didėjo po 29%. Tokį augimą iš esmės lėmė tik kompiuterinio programavimo ir informacinių paslaugų sektoriai. Tuo metu telekomunikacijų sektorius 2015-2019 m. laikotarpiu vidutiniškai kasmet augo vos po 1,6%“, – teigia Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Jis priduria, kad šio sektoriaus atrandamos naujos galimybės plėsti savo pardavimus užsienio rinkose nuteikia optimistiškai. Ypač turint mintyje ir tai, kad IRT sektorius yra priskiriamas prie aukštesnės pridėtinės vertės sektorių, pasižyminčių didesniu našumu.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2019 m. telekomunikacijos paslaugų buvo eksportuota už 81 mln. Eur, pagrindinėmis eksporto rinkomis buvo Latvija (12 mln. Eur, arba 15%), Švedija (8,7 mln. Eur, arba 10,7%) ir JAV (8,5 mln. Eur, arba 10,4%).