„Vilniaus vandenys“ vandentiekį jungia prie interneto

Partnerius „Vilniaus Vandenys“ pernai atsirinko viešojo konkurso būdu. Jo vertė – apie 2 mln. Eur. Už šią sumą savivaldybės valdoma įmonė iki 2021 metų balandžio sostinėje bei Vilniaus,  Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose planuoja atnaujinti apie 8.000 pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių apskaitos taškų, kuriuose bus sumontuota „Navitus LT“ sukurta ir pagaminta įranga. Ji „Vilniaus vandenų“ valdymo centrą kasdien automatiškai perduos informaciją.

„Tai mums leis greičiau pastebėti ir likviduoti avarijas vandentiekio tinkluose, nes operatyviai fiksuosime staigiai padidėjusį vandens sunaudojimą. Tuo pačiu galėsime išmaniau valdyti tinklą, sumažinti vandens nuostolius ir taip atsakingiau naudoti gamtos išteklius. Be to, fizinis skaitiklių rodmenų nurašymas šulinyje – rizikingas, tad užtikrinsime didesnį darbuotojų saugumą. Galiausiai, projektas padės mums efektyvinti bendrovės veiklą, geriau paskirstyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius.

Bendrovė kartu su partneriais iki šiol atnaujino apie 150 skaitiklių apskaitos taškų Vilniaus mieste.

Gyventojams – 2021 m.

„Kuriame išmanųjį Vilniaus miesto vandentiekio tinklo valdymą ir šiandien viešai pristatėme pirmąjį konkretų žingsnį. Prieš kelias savaites kartu su partneriais pradėjome atnaujinti įvadinius šalto vandens skaitiklius ir nuo šiol jų rodmenis kasdien gausime nuotoliniu būdu. Iki šiol kiekvieną mėnesį trijų žmonių brigados (to reikalauja darbų saugos taisyklės – VŽ) fiziškai leisdavosi į šulinius, lankydavo pastatų rūsius ir rankiniu būdu surinkdavo duomenis. Šiandien toks matavimas tampa istorija“, – sako M. Švaikauskas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/342?placement= 

Eglė Radvilė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja teigia, kad šis žingsnis puikiai atspindi skaitmeninio Vilniaus viziją. Ji priduria, kad dabartinis projektas – tik vienas iš etapų. Kitame etape NB-IoT technologiją – t.y. galimybę automatiškai nuskaityti ir deklaruoti skaitiklių rodmenis – žadama pasiūlyti ir gyventojams. Anot, E. Radvilės, šis projekto etapas prasidės 2021 m.

Sukūrė ir gamina lietuviai

„Visas sprendimas – suprojektuotas ir surenkamas Lietuvoje. Esame pirmieji ne tik mūsų, bet ir aplinkinėse šalyse komerciniam projektui pasitelkę siaurajuosčio daiktų interneto technologiją. Pastaroji ypatinga tuo, kad duomenų perdavimui naudoja itin mažai elektros energijos. „Vilniaus vandenų“ atveju kiekvieną skaitiklį baterijos aprūpins ne trumpiau nei šešis metus“, – pastebi Mindaugas Lapkus, projektą įgyvendinančios bendrovės „Navitus LT“ direktorius.

Kiti NB-IoT technologijos privalumai, tai galimybė užtikrinti ryšį net labai sudėtingomis sąlygomis ir galimybė radijo bangoms skverbtis pro gelžbetonio konstrukcijas. Tai reiškia, kad jutikliai ir kiti prietaisai gali būti montuojami po žeme.

Modernizuojant skaitiklius prie jų prijungiama speciali, vandeniui nelaidi dėžutė. Pastarojoje įtaisyti maitinimo elementai, „Bitės“ SIM kortelė ir kita duomenų apdorojimui bei pardavimui reikalinga įranga. Pačių skaitiklių keisti nereikia – ant jų uždedama vadinama „optinė galva“, kuri fiksuoja rodmenis.

„Bitė“ ilgai tylėjo

Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius naujovės pristatymo renginyje prasitarė, kad su NB-IoT technologija „Bitė“ dirba jau daugiau kaip 2 metus, bet to neskelbė, kol nebuvo pasirašiusi komercinio projekto sutarties.

„Jau 2017 m galėjome skelbti, kad startuojame su NB-IoT, bet mes visada stengiamės, kad butų praktinė nauda ir pritaikymas. Technologijų yra daug ir daug jų bandome, bet naudos dar duoda ne visos. Šitas, jau ne bandomasis projektas mums pirmas. Bet jau kalbamės su verslu ir viešuoju sektoriumi dėl kitų“, – sako „Bitės“ vykdomasis direktorius.

Beje, maždaug prieš mėnesį, kai „Telia Lietuva“ paskelbė pradeda tiekti siaurajuostį daiktų internetą, Gintas Butėnas, „Bitės“ technologijų vadovas „Verslo žinioms“ užsiminė, kad bendrovė jau turi pirmą komercinę sutartį, bet nesakė kad ji pasirašyta su „Vilniaus Vandenimis“.

M. Švaikauskas patikslina, kad viešojo pirkimo konkursas vyko pernai, jame dalyvavo ir kiti operatoriai, bet jie siūlė 2G sprendimus. Anot jo, tik „Bitė“ pasiūlė siaurajuosčio ryšio sprendimą. Beje, konkursas skelbtas vienas – pirkta ne įranga ir ryšys ir atskirai, o gatavas sprendimas.

„Daiktų interneto plėtra – viena svarbiausių lūžio telekomunikacijų sektoriuje priežasčių. Šiandien prie interneto prijungta apie milijardas daiktų. Prognozuojama, kad 2025 jų bus apie 5 mlrd. be to, jutikliai ir prietaisai mažes. Ateityje net pieno pakeliai pypsės, kai baigsis galiojimo laikas“, – sako P. Kuisys.

Anot jo, „Bitė“ šiuo metu turi apie 100.000 vadinamųjų M2M (angl. machine to machine) klientų (įskaičiuojami ir kiek senstelėję 2G tinkle veikiantys sprendimai, pavyzdžiui, telemetrija sunkvežimiuose). Jau netolimoje ateityje iš išmaniųjų sprendimų „Bitė“ planuoja gauti apie 25% visų pajamų.

Naująją siaurajuosčio ryšio technologiją „Bitė” žada vystyti keliomis kryptimis. Visų pirma, ji pakeis arba papildys tradicinius, telemetrijos sprendimus transporto, saugumo, energetikos ir išmaniojo miesto srityse. Taip pat bendrovė siūlys įvairius išmaniojo miesto sprendimus vandentiekio, šilumos ir energijos tiekėjams. Taip pat sprendimus susijusius su šiukšlių išvežimu, gatvių apšvietimu, aplinkos sąlygų ir pastatų stebėjimu bei valdymu.