CO2 surinkimas ir laidojimas: pasaulyje technologijų yra, Lietuvoje – apgaulingas štilis
Skaičiuojama, kad C02 kiekis atmosferoje šiuo metu yra didžiausias per pastaruosius 650.000 Žemės istorijos metų. Negana to, jo koncentracija auga sparčiausiai nuo 1960 m., kai pradėti nuolatiniai CO2 matavimai. Fotosintezės metu CO2sugeria vandens ir sausumos augalai, kurie jį panaudoja savo audiniams gaminti, bet pūdami ar degdami vėl grąžina į atmosferą, kurioje šios dujos gali „išgyventi“ iki 200 m. Teigiama, kad CO2 atsakingos už 60% sukeliamo šiltnamio efekto, o šalyse su stipria pramone anglies dioksidas sudaro daugiau kaip 80% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
ES žaliasis kursas iškėlė ambicingus tikslus: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 2030 m. sumažinti bent 55% palyginti su 1990 m.
Pramonei ateina laikas transformuotis
„Tad anksčiau ar vėliau Lietuvos pramonė turės transformuotis ir tapti „žalia“. Tuomet ši tema taps aktuali ne tik svarstymuose, bet ir sprendimuose: kaip surinkti, saugoti ir laidoti CO2“, – įsitikinęs G. Pustovalovas.
Jis pasakoja, kad yra keli būdai ar koncepcijos surinkti CO2. Tai gali būti jo surinkimas prieš iškastinio kuro deginimą, antras –surinkimas iš išmetamųjų dujų, o trečias – iškastinio kuro prisotinimas deguonimi, kad deginimas būtų maksimaliai efektyvus.
„Nei vienos iš šių technologijų negalima išskirti kaip efektyvesnės. Visos jos pasaulyje yra naudojamos, nes pritaikomos prie kiekvienos įmonės poreikių, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, pavyzdžiui, kokį kurą degina, – pasakoja „Linde“ CO2 surinkimo technologijų ekspertas. – Tarkim, pritaikius vieną iš technologijų įmonėje galima pasiekti labai gerų CO2 surinkimo rezultatų, bet tai bus pasiekta ypač dideliais kaštais. Kita technologija gal bus mažiau efektyvi, tačiau žymiai pigesnė. Todėl specialistai, kai kreipiamasi dėl CO2 surinkimo, visuomet vertina investicijų dydį, naudos ir kaštų santykį bei pasiūlo racionalų sprendimą.“
Pasimatuoti technologijas
Kokią CO2 surinkimo technologiją pasitelkti konkrečiai įmonei, gali patarti „Linde“ pasaulinis padalinys „Linde Engineering“. Šio padalinio specialistai atlieka reikalingus skaičiavimus, parengia tinkamus projektus ir parenka optimalius anglies dioksido surinkimo sprendimus konkrečiai įmonei atsižvelgdami į joje vykdomus procesus.
„Kaip minėjau, sprendimų gali būti ne vienas. Todėl gavusi skaičiavimus ir galimų įdiegti technologijų efektyvumą bei tam reikalingus kaštus įmonė gali priimti ir jai, ir planetai naudingiausią sprendimą, – pasakoja G. Pustovalovas. – Tad Lietuvos įmonės, kurios gal dar tik galvoja ar ateityje planuoja diegti CO2 surinkimo technologiją, gali kreiptis į mus, „Linde Gas“ bendrovę, pateikti techninę užduotį, kad „Linde Engineering“ specialistai paskaičiuotų ir parengtų racionalų pasiūlymą.“
„Linde Engineering“ pasaulyje yra suprojektavusi ir įdiegusi šimtus CO2 surinkimo sprendimų, bet Lietuvoje kol kas yra tik pirmųjų potencialių klientų užklausos dėl panašių projektų parengimo ir įgyvendinimo.
„Lietuvos pramonė šiuo metu aiškinasi, kuriuo keliu eiti surenkant CO2, kaip transformuotis atliepiant Europos žaliąjį kursą“, – teigia „Linde Gas“ dujų technologijų pardavimo inžinierius.
Pasaulyje „Linde Engineering“ diegiamas CO2 surinkimo technologijas dažniausiai pasitelkia energetikos ir sunkiosios pramonės įmonės, kurios energijai gaminti naudoja iškastinį kurą. Šias pasaulyje jau dirbančias technologijas galima racionaliai pritaikyti ir Lietuvos pramonėje.
Lietuvoje – stebinantys įstatymai
„Reikėtų akcentuoti, kad Lietuvos įstatymai dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ar laidojimo labai neapibrėžti ar, tiksliau, – yra ne CO2 surinkimo naudai. 2019 m. priimtas Lietuvos Žemės gelmių įstatymas draudžia CO2 laidoti po žeme. Jame rašoma: „Draudžiama anglies dioksidą įleisti ir (ar) saugoti natūraliose ir (ar) dirbtinėse žemės gelmių ertmėse ir (ar) vandeninguose horizontuose“, – primena G. Pustovalovas. – Deja, bet tai pagrindinė vieta ir technologija, kur galima laidoti ar ilgai saugoti CO2. Kitos alternatyvos yra gerokai imlesnės kaštams ir neperspektyvios.“
Anot jo, „Linde“ gali pasiūlyti technologiją, kaip surinkti anglies dioksidą ir įdiegti tam reikalingą įrangą, pastatyti talpas laikinam CO2 saugojimui, pasiūlyti transportavimo paslaugą, bet Lietuvoje niekas negali pasiūlyti geologinio saugojimo paslaugos. Todėl jei įmonė negali pereiti prie žaliojo kuro ir ateityje turės surinkti CO2, ji neturės jokių galimybių šių dujų laidoti ir kils dilema: kur jas dėti?
„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, CO2 leidžiama laidoti žemės gelmėse, kaimyninėje Kaliningrado srityje Rusija patvirtino laidojimo vietą Baltijos jūroje. Tačiau ar Lietuvos įmonėms bus racionalu surinktą CO2 gabenti laidoti į kitas šalis? Suprantama, kad tai augintų gamybos kaštus ir dėl to brangtų Lietuvos gamintojų produkcija, ji taptų mažiau konkurencinga pasaulinėje rinkoje“, – neabejoja CO2 surinkimo technologijų specialistas.
Anot jo, CO2 galima panaudoti kitai produkcijai gaminti, tačiau tam, pavyzdžiui, reikia gerai išvalyti CO2, gauti tam tikrus kokybės sertifikatus, rasti pirkėjų ir t. t., o tai nėra pigu ir šiems procesams Lietuvoje būtų sunku rasti investuotoją.
VERSLO TRIBŪNA
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia Lietuva“ ir grupės paslaugų centras „Telia Global Services Lithuania“ (TGSL) pradeda naują bendro darbo etapą. Beveik 700 TGSL darbuotojų persikelia į bendrą biurą Vilniuje, Saltoniškių gatvėje. „Telia Lietuvos“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad šis sprendimas sustiprins bendrą organizacijos kultūrą ir suteiks daugiau bendradarbiavimo galimybių.
Vilniuje vykusioje konferencijoje „Valstybė 4.0“ verslo, valstybinių institucijų bei įmonių, savivaldybių atstovai diskutavo apie modernią, efektyvią ir gyventojams bei verslui draugišką valstybę. Renginyje – ir skaitmeninių iššūkių aktualijos, diskusijos apie tai, kaip ugdyti viešojo sektoriaus lyderystę viešajame sektoriuje ir prisitraukti jaunąją kartą.
2024 m. vos 29 proc. moterų didžiausiose Lietuvos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, užėmė vadovaujamas pozicijas. Panaši situacija ir visoje Europos Sąjungoje, kur moterų vadovių dalis siekia apie 35 proc. Specialistai įsitikinę, kad vienas iš būdų keisti šią statistiką – ugdyti lyderystės kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi per studijas bei profesinį tobulėjimą.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Ar 2034 m. toli?
CO2 surinkimo technologijų specialistas svarsto, kad gali atrodyti, jog 2034 m., kai apyvartinių taršos leidimų nebeliks, dar labai toli. Tačiau jų mažinimas bus pradėtas jau nuo 2026 m. ir per 9 metus jie Europos Sąjungoje palaipsniui visiškai išnyks.
„Vadinasi, įmonės privalo transformuotis gana greitai, nes šios technologijos neįdiegiamos per metus. Jau dabar laikas galvoti, kuriuo keliu eiti: rinktis žaliąjį kurą ar CO2 surinkimo technologiją, kad spėtume pasiruošti reikalavimų įgyvendinimui. Nebeabejotina, kad artimiausiu metu šio sprendimo paieška įgaus stiprų pagreitį. Todėl jau šiandien reikia skaičiuoti, kokių investicijų pareikalaus privaloma transformacija mažinant CO2 emisiją ir jos surinkimą“, – perspėja „Linde Gas“ dujų technologijų pardavimo inžinierius.
Jis mano, kad Lietuvoje bus daug įmonių, kurios negalės ar nesugebės pereiti prie ekologiškesnio kuro, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio, ir turės diegti CO2 surinkimo technologijas. Tačiau surinkti anglies dioksidą – tik pirmas žingsnis. Reikia ir antro: turėti kur ir kaip jį laidoti ar ilgai saugoti. Lietuvoje ši problema taps ypač aktualia: įmonėms kils problemų, kurias galėtų padėti spręsti tik politikai, priimdami įgyvendinamus įstatymus.
„Jei surinktą CO2 teks gabenti į kitas šalis, daugelis Lietuose pramonės įmonių patirs dideles sąnaudas, o tai joms gali būti net pražūtinga. Taip pat reikia galvoti ir apie užsienio investicijas – ar verslui nepatraukli šalis gali jų tikėtis?“, – retoriškai klausia G. Pustovalovas.
.jpg)
