Išskirtinis šansas kultūros paveldo daugiabučiams: pokyčiai atveria kelią renovacijai (I dalis)
Pasak daugiabučių namų modernizavimo eksperto Edvino Bindoko, reikšminga dalis į Kultūros vertybių registrą įtrauktų gyvenamųjų pastatų šiuo metu yra itin prastos techninės būklės: fiksuojami konstrukcijų pažeidimai, nestabilūs balkonai bei avarinės būklės inžinerinės sistemos, kurios neatitinka šiandieninių saugos bei eksploatacinių reikalavimų.
„Nors pastaraisiais metais gyventojų susidomėjimas daugiabučių atnaujinimu auga, kultūros paveldo objektų renovacija ilgą laiką išlieka viena sudėtingiausių sričių. Šiems pastatams taikomi specifiniai paveldosaugos reikalavimai, reikšmingai ribojantys galimų sprendinių spektrą: dažnai neleidžiama šiltinti išorinių atitvarų, o visoms naudotinoms medžiagoms, langams ir durims taikomi autentikos išsaugojimo kriterijai. Be to, projektavimo etape dažnai būtina atlikti išsamius paveldosaugos tyrimus. Visa tai didina projektavimo sąnaudas, ilgina pasirengimo ir įgyvendinimo laiką bei kelia aukštus kvalifikacinius reikalavimus visiems procese dalyvaujantiems specialistams“, – sako E. Bindokas.
Dažnai gyventojai turi lūkesčių, kad jų senu daugiabučiu pasirūpins savivaldybė ar valstybės institucijos, tačiau teisinė bazė apibrėžia, jog atsakomybė už pastato techninę būklę ir jo priežiūrą tenka butų ir kitų patalpų savininkams. Ilgą laiką buvusios administracinės kliūtys bei finansinė našta lėmė tai, kad kultūros paveldo daugiabučių renovacijos sprendimai buvo atidedami. Dėl to daugumos šių pastatų fizinė būklė nuolat blogėjo, o architektūrinė bei funkcinė vertė nyko.
Finansinės sąlygos – palankesnės nei anksčiau
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų gegužės įsigaliojusios daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimo pataisos pirmą kartą po kelerių metų pertraukos sudaro galimybę valstybės paramą gauti ir kultūros paveldo statusą turintiems daugiabučiams.
Šiems pastatams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus, norint gauti valstybės paramą pakanka sutaupyti 25 proc. šilumos energijos. Tai leidžia lanksčiau taikyti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytus sprendinius, kartu užtikrinant paveldosaugos reikalavimų laikymąsi.
„Net ir brangus atskirų sistemų remontas nėra efektyvus – daug tikslingiau įgyvendinti kompleksinę renovaciją. Tai leidžia išspręsti kelias problemas vienu metu – nuo šildymo efektyvumo iki elektros instaliacijos, pamatų sandarumo ar stogo būklės“, – pabrėžia V. Trakimavičius.
Paveldosaugos reikalavimai – ne kliūtis
Renovacijos sprendiniai turi būti parinkti taip, kad būtų užtikrintas kultūros paveldo objekto autentiškumo išsaugojimas – išlaikytos pastato vertingosios savybės, architektūrinė visuma ar istorinė išvaizda, įskaitant naudotas medžiagas ir apdailą. Sprendimai turi būti priimami įvertinus pastato techninę būklę ir šilumos nuostolių priežastis. Taip pat svarbu atsižvelgti į statybinių medžiagų savybes, šildymo būdą, patalpų erdvinius parametrus, langų ir lauko durų būklę, atliktų taikomųjų tyrimų duomenis bei išorės aplinkos sąlygas. Geriausią sprendimą padeda rasti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistai.
Pasak Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Rasos Trapikienės, renovuoti kultūros paveldo daugiabučius namus yra svarbu ne tik dėl kultūros paveldo objektų fizinės ar estetinė būklės pagerinimo, bet ir dėl socialinės, ekonominės bei aplinkosauginės naudos.
Atgimusių naujam gyvenimui daugiabučių, kurie buvo miesto ar miestelio gėda, o po renovacijos virto pasididžiavimo objektu, yra tiek Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tiek mažesniuose miestuose – Ukmergėje, Trakuose.
Kvietimas galioja iki spalio 1 d.
Gyventojai, svarstantys apie savo daugiabučio, priskirto kultūros paveldui, renovaciją, dabar turi palankią progą apsispręsti ir priimti sprendimą. Šiuo metu paskelbtas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas tęsiasi iki 2025 m. spalio 1 d., o sąlygos – vienos palankiausių per pastarąjį dešimtmetį.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
