Į Rūdninkų karinio miestelio PPP atranką nepakviesta ir „Hanner“

Apie tai informuojantį raštą bendrovė gavo penktadienį. Įmonė rinkoje buvo laikoma viena favoričių laimėti atranką dėl savo turimo kapitalo.

„Perskaičiau kelis kartus tą atsakymą: du kartus pabrėžta, kad „perkančiosioms organizacijoms yra suteikiama diskrecija nuspręsti, kuriuos ir kiek dalyvių kviesti į neskelbiamų derybų procedūrą“. Manau, kad čia pagrindinis akcentas. Visa kita... Nėra čia ką skųsti. Du kartus man paaiškino (kad institucija renkasi, kas gali dalyvauti atrankoje – VŽ). Gerai“, – VŽ sekmadienį sakė A. Avulis.

Jis patvirtino, kad pagrindinė nekvietimo į atranką priežastis, jog grupės struktūroje buvo įmonių, anksčiau veikusių Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Mes vykdėme veiklą Rusijoje, iš kurios 2021 m. pasitraukėme, bet rašo, kad „įmonės nėra likviduotos, registre yra įrašas „likviduojama“. Nepaisant to, kad mes tas akcijas jau pardavėme ir jokių teisių į tas įmones neturime, bet vis tiek galvoja, kad aš ten dar kažką turiu ar galiu su jomis daryti“, – kalba jis.

Verslininkas anksčiau VŽ patvirtino, jog dėl šios priežasties pastarąsias savaites grupė pertvarkė struktūrą ir perleido dalį turėtų įmonių.

Problema – išregistravimas

VŽ rašė, jog 2021 m. „Hanner“ su partnere, transporto grupės „Girteka“ akcininkams priklausančia bendrove „Sirin Development“ už neskelbiamą sumą vietos kompanijai pardavė 107.000 kv. m ploto sandėlių kompleksą „Nordway“ Sankt Peterburge. Tuomet A. Avulis pasitraukimą iš Rusijos vadino įmonės strateginiu tikslu.

Kovo pabaigoje „Hanner“ grupė perleido UAB „Proterma“ ir UAB „Shushary investicija“ akcijas nesusijusiems fiziniams asmenims. Šios įmonės buvo „Hanner“ ir krovinių pervežimo grupės „Girteka Group“ akcininkės „Willgrow“ bendrovės.

Dabar, kaip ir anksčiau, A. Avulis VŽ sako, kad išregistruoti juridinius vienetus šalyje, užpuolusioje Ukrainą, nėra paprasta. 

„Rusijoje, kai jau treji metai nėra teikiamos ataskaitos, tada pats registro administratorius pradeda išregistravimo procedūrą. Jis paskelbia ir jeigu niekas neatsiliepia per pusę metų, įmonės bus išregistruotos. Bet pačiam net neįsivaizduoju teorinių galimybių, kaip tą padaryti. Čia nė vienas iš mūsų nenori važiuoti į Rusiją ir užsiimti tų įmonių uždarymu“, – VŽ teigia A. Avulis.

Anot jo, analogiška situacija buvo ir su juridiniu vienetu Baltarusijoje, kur „Hanner“ prieš 18 metų planavo plėtrą.

„Mes 15 metų ten jokios veiklos nedarome ir jokio projekto mums ten nepavyko padaryti. Tai 15 metų nesu buvęs Baltarusijoje, 10 metų Rusijoje, bet vis tiek jie mano, kad čia yra kažkokia rizika turėti kažkokių ryšių“, – sako verslininkas.

Šiuo metu bendrovė pradėjo atskyrimo procedūras ir Baltarusijos bendrovę iš „Hanner“ ketina perkelti į naują UAB „Golardas“.

Kapitalą kreips kitur

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) VŽ nurodė informacijos apie konkurso dalyvius neteikianti ir teigė, kad „kvietimus dalyvauti konkurse gavo tik įmonės, kurios atitinka griežtus nacionalinio saugumo reikalavimus bei specifinius verslo kriterijus“.

A. Avulis VŽ aiškina manantis, jog ministerijos argumentai jo verslo atžvilgiu yra nepagrįsti.

„Man atrodo, kad tikrosios priežastys čia yra kitos. Galbūt mūsų dalyvavimas kelia grėsmę mūsų konkurentams ir kažkas užsiima lobizmu, o tokie dalykai nedaro garbės ir pačiai KAM ir akivaizdu, kad skaidrumo čia trūksta. Tokie argumentai man atrodo juokingi ir nepagrįsti – kalbėjau įvairiuose lygiuose, tiesiog žmonės negali tuo patikėti“, – sako jis.

„Čia neina kalba apie veiklą, kuri bent kelia įtarimų, o apie įmones. Iš veiklos mes pasitraukėme dar prieš karą. Taigi nėra tvirtų argumentų, o tuomet kyla abejonių dėl skaidrumo. Kai daromi didžiulės vertės projektai, to skaidrumo reikėtų labai daug. Toks ignoravimas meta šešėlį ne ant mūsų, kiek ant KAM daugiau“, – priduria A. Avulis.

Jo teigimu, bendrovė ministerijos rengtose konsultacijose dalyvavo nuo rugsėjo, buvo subūrusi specialistų komandą, tačiau investicijų neįvardija.

„Iš tiesų darbo buvo įdėta daug, todėl truputį apmaudu. Vienu metu sakoma, kad nori didinti konkurenciją, bet tuo pačiu ieškoma tariamų kabliukų. Bet mes šio dalyko nelabai sureikšminame, nes mūsų prioritetas niekuomet nebuvo valstybės užsakymai“, – sako A. Avulis.

Jis teigia, kad kapitalą ketina nukreipti į kitus projektus, galbūt ir užsienyje.

„Turime kitus strateginius prioritetus ir kapitalą, kurį norėjome investuoti Lietuvoje, kad parodytume pasitikėjimą ir sukurtume daugiau saugumo, dabar investuosime kitur. Už poros valandų išskrendu į Ispaniją, po to lankysiuosi Lenkijoje, kur yra labai įdomių projektų. Taigi verslo prasme mums tai nėra kažkas labai skausmingo, o tiesiog turėjome gerus ketinimus, kurių parodė, kad nereikia“, – teigia jis.

Nusprendė pasitraukti

2023 m. A. Avulis VŽ sakė, jog Rusijoje turi likusių įmonių, kurios nevykdo veiklos, tačiau jas sudėtinga išregistruoti. Šalyje tuomet buvo registruotos grupės įmonės „Hanner Vostok“, „Šušary Logistics, „Šušary“, „Šušary Razvitie“, „Upravlenie M10“.

„Kai mes Rusijoje pardavėme turtą, įmonės, susijusios su Sankt Peterburgo terminalu, liko, nors yra tuščios ir veiklos nevykdo. Uždaryti irgi sudėtinga, tai turbūt taip ir kabos. Pavyzdžiui, ir Baltarusijoje turime įmonę, kuri jau 15 metų nedirba ir negalime išregistruoti“, – tuomet kalbėjo jis.

Pasak A. Avulio, Rusijos okupuotame Kryme „Hanner“ įmonei dar priklauso 6 butai, kurių ji negalėjo parduoti, ypač po 2014 m. okupacijos.

2023 m. pradžioje VŽ taip pat rašė, kad Baltarusija užvėrė išėjimą iš šalies 1.849 įmonėms, kurių dalis ar visas kapitalas priklausė savininkams iš vadinamųjų „nedraugiškų šalių“. Sąraše, tarp kitų lietuviško kapitalo įmonių, buvo ir „Hanner“ įmonė.

Dar 2007 m. grupė įsteigė ribotos atsakomybės kompaniją IOOO „Hanner Bel Invest“, turėjusią užsiimti NT projektais. 

Tuo metu 2023 m. Baltarusijos vyriausybės nutarime išvardintų įmonių akcijas uždrausta be valdžios institucijų žinios parduoti, bendroves uždrausta reorganizuoti, taip pat įteisinta galimybė perduoti užsienio kapitalo juridinius asmenis valdyti išorės valdytojams. Tokio valdymo pagrindu gali tapti „ekonomiškai nepagrįsti“ veiksmai, pavyzdžiui, nutraukus veiklą.

Nekviečia dar dviejų

„Hanner“ kaip ir NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ buvo laikomos Rūdninkų karinio miestelio atrankos vienomis favoričių. Pirmoji – dėl finansinių pajėgumų, antroji – dėl savo patirties viešosios ir privačios partnerystės projektuose (angl. public private partnership, PPP).

„Darnu Group“  praėjusią savaitę VŽ patvirtino, jog taip pat nebuvo pakviesta teikti pasiūlymo, motyvuojant jos vienos akcininkių įmonės „MG grupė“ pripažinimo kalta vadinamojoje politinės korupcijos byloje. Plėtotoja šio sprendimo neketina skųsti, tačiau teigė esanti juo nusivylusi.

VŽ žiniomis, nepakviesta teikti pasiūlymo buvo ir statybų bendrovė „Infes“. Ji nurodė komentuoti negalinti, bet informacijos neneigė.

„Infes“, šaltinių teigimu, nepakviesta teikti pasiūlymo, nes jos buvusiam akcininkui Danieliui Krinickiui dar 2022 m. yra pateikti įtarimai ikiteisminiame tyrime. Jis iki 2023 m. rugsėjo buvo vienintelis netiesioginis „Infes“ akcininkas, o tuomet akcijas perleido Dovilei Krinickienei.

Kad iš viso į privataus partnerio atranką buvo pakviesta 12 įmonių, kurių viena atsisakė dalyvauti, o 3 neatitiko reikalavimų, taigi negavo kvietimų teikti pasiūlymus, VŽ anksčiau patvirtino Orijana Mašalė, krašto apsaugos viceministrė.

VŽ primena, kad Krašto apsaugos ministerija privačių partnerių, kurie pastatytų ir valdytų Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūrą, atranką pakelbė kovą. Iki gegužės pabaigos įmonės kviečiamos teikti pasiūlymus.

Projektas padalintas į tris dalis, kurių kiekvienos privačių investicijų biudžetas gali siekti apie 400–500 mln. Eur. Valstybės įsipareigojimai šiuose 15 metų trukmės projektuose privatiems partneriams galėtų siekti 1,8 mlrd. Eur (su PVM).

Tai didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje.