Infografika: šiemet statybos leidimai vėluoja dar labiau

Šiemet visoje šalyje išduoti 1.503 statybos leidimai, kurių 8,3% vėlavo. Maždaug 6,8% leidimų išduoti pavėlavus iki 10 dienų, kiti – ilgiau.

2024 m. visoje šalyje išduotas 11.201 statybos leidimas, kurių 5,6% vėlavo. Maždaug 4,4% leidimų išduoti pavėlavus iki 10 dienų, kiti – ilgiau. Sausį tuomet fiksuotas vidutinis 2,2%, vasarį – 4% vėlavimas, šiemet, atitinkamai, 8,9% ir 5,4%.

SSVA teigia, kad lyginant su 2024 m., dabar pastebima reikšmingų pokyčių ir progreso.

„Daugelyje savivaldybių leidimų išdavimo terminai pagerėjo, o vėlavimų skaičius sumažėjo. Palyginti sausį ir vasarį, didesnės savivaldybės gerokai sumažino vėlavimus, tačiau kai kurios mažesnės vis dar patiria iššūkių arba nepakankamai nagrinėja duomenis. Todėl rekomenduojame atidžiai peržiūrėti vidinius procesus ir sustiprinti duomenų analizės metodikas. Svarbu pabrėžti, kad už statybos leidimų išdavimo procesą atsakingi savivaldybių merai arba jų įgalioti asmenys, todėl šis duomenų atvėrimas suteikia galimybę jiems detaliau nagrinėti duomenis ir kuo veiksmingiau organizuoti procesus“, – teigia agentūra.

Daugiausiai statybos leidimų šiemet, kaip ir pernai, išduoda Vilniaus rajonas (187), Kauno rajonas (160), sostinė (157), Kaunas (115) bei Klaipėdos rajonas (83).

Tarp šių savivaldybių ir toliau labiausiai vėlavo leidimų išdavimas Vilniuje – vidutiniškai 16,56% ir Vilniaus rajone 15,51%, kai Kauno rajone sudarė 6,9%, Klaipėdos rajone 2,41%, o Kaune – 1,74%. Lyginant su 2024 m. situacija, bendra vėlavimo tendencija nesikeitė, o vidutinis vėlavimas visose šiose savivaldybėse šiemet didesnis.

Mažiausiai statybos leidimų šiemet išdavė Skuodo rajonas (1), Šilalės rajonas (2), Kalvarija (2), Rietavas (3) ir Birštonas (3). Tik pastaroji savivaldybė išlaiko tendenciją dėl mažo statybos leidimų išdavimo kiekio: 2024 m. Birštone iš viso išduota 20 statybos leidimų.

Tarp šių savivaldybių labiausiai leidimų išdavimas vėlavo Šilalės rajone (50%) ir Birštone (33,3%), kitose trijose nevėlavo.

Bendroje statistikoje vidutiniškai labiausiai leidimų išdavimas vėlavo Akmenės rajone (66,7%, išduoti 9 leidimai), Kupiškio rajone (50%, išduoti 4 leidimai), Šilalės rajone ir Birštone.

Birštonas bei Akmenės rajonas 2024 m. taip pat buvo tarp labiausiai vėlavusių išduoti statybos leidimus (atitinkamai 25% ir 20 leidimų, 25,58% ir 43 leidimai).

Tuo metu 2024 m. lentelės viršuje buvę Pagėgiai (tuomet vėlavo 41,3% ir išduotų 46 leidimų) ir Raseinių rajonas (vėlavo 26,87% iš išduotų 67 leidimų), šiemet vėlavimų nefiksuoja ir yra išdavę, atitinkamai, 7 ir 13 leidimų.

39 savivaldybėse šiemet statybos leidimų išdavimas nevėluoja, 2024 m. tokių buvo 27.

Šiemet atsisakyta išduoti 19 statybos leidimų (2024 m. iš viso 171). Daugiausiai tokių atvejų buvo Vilniuje ir Klaipėdos rajone – po 3.

VŽ primena, kad nuo lapkričio 1 d. pasikeitė statybos leidimų išdavimo tvarka. Kaip ne kartą rašė VŽ, po pakeitimų vietoj trijų projektavimo etapų liko du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Anot ankstesnės Aplinkos ministerijos komandos, tai turėjo sutrumpinti procesą.

Tačiau Povilas Poderskis, dabartinis aplinkos ministras, neseniai pažėrė kritikos ankstesnei ministerijos vadovybei dėl jos priimtų sprendimų. Anot jo, biurokratijos mažinimas statybos sektoriuje baigėsi absoliučia nesėkme.

Ministras VŽ sakė, jog dėl statybos leidimų buvo užsimota įgyvendinti didelę reformą, tačiau, jo vertinimu, ankstesnė politinė vadovybė tai padarė nesiremdama analize.

„Buvo bandoma optimizuoti ir tvarkyti, bet nebuvo remtasi objektyvia analize, kas ir kur stringa. Jei to nepadarai, akivaizdu, kad pataikyti ir pagerinti būtų labai sunku“, – aiškina jis.

Dabar esą po pakeitimų su problemomis susidūrė visas statybos ir nekilnojamojo turto plėtros sektorius. Pasak ministro, nėra aišku, kaip parengti dokumentus, o darbo krūvis išaugo tiek verslui, tiek savivaldybėms.

Tuo metu buvęs ministras Simonas Gentvilas VŽ teigė visiškai nesutinkantis su tuo, kad ministerija įgyvendino pakeitimus, nesiremdama analize. VŽ primena, kad dalis duomenų apie statybos leidimus buvo paskelbti 2024 m. spalį.

„Čia siauras požiūris, kad viską lemia duomenys. Mes vykdėme reformą, žinodami, kad visos asociacijos nori statybos leidimų išdavimo trumpėjimo. Skaičiuojama, kad administracinės naštos sumažinimas sieks rinkos dalyviams bent 3 mln. Eur, o savivaldybių sprendimų sumažės 30.000 per metus. Reforma yra didelio masto. Natūralu, kad kas nors bus nepasiruošęs, bet mes padarėme mokymus, į kuriuos jungėsi po 2.500 dalyvių. Didieji projektuotojų biurai kaip dirbo, taip dirba, „Infostatyba“ paruošta, savivaldybės informuotos“, – teigia Seimo narys.

Plačiau apie tai galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.