Aplinkos viceministras: Statybos kodekso į stalčių nededame, bet fokusas – kitur

„(Statybos kodeksas – VŽ) didelis darbas, todėl norime padaryti jį tokį, kad visi būtų dėkingi. Dabar fokusuojamės į esamo Statybos įstatymo patobulinimą, Statybos techninių reglamentų (STR) peržiūrėjimą“, – teigia jis.

Anot jo, gegužę žadama priimti sprendimą, kaip toliau judėti su dokumentu.

„Nenurašome jo, nepadedame į stalčių, nesakome, kad nedarysime. Norime, kad jis išvystų dienos šviesą, bet tikrai reikės įdėti dar nemažai darbo“, – interviu VŽ aiškina viceministras.

Tuo metu STR peržiūra, jo teigimu, jau pradėta.

„Jie ne tik labai seni, bet ir labai platūs. Dalis iš jų nėra perrašyti nuo sovietmečio, o dabar labiausiai fokusuojamės į gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių, statybos leidimų ir projektavimo STR“, – tikina jis.

K. Žuromsko teigimu, siekiama STR išbraukyti, sutrumpinti, o kai kuriuos – sujungti.

„Manau, kad tai padės sumažinti biurokratinę naštą, procesas turėtų būti sklandesnis ir greitesnis“, – aiškina jis.

Viceministro manymu, jau gegužę galėtų būti paviešinti STR pakeitimai.

„Kaip prasisuks visas (derinimo – VŽ) aparatas, čia kitas klausimas. Bet STR yra rengiami ministro įsakymu, tad trumpesnis jų kelias, nei kad reikėtų kokį naują įstatymą išleisti“, – teigia K. Žuromskas.

Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, VŽ yra sakęs, kad peržiūrint STR siekiama panaikinti nereikalingus ir perteklinius reikalavimus.

„STR yra tokių reikalaivimų, likusių nuo sovietmečio. Pavyzdžiui, kad pirmi aukštai turėtų grotas dėl saugumo, kad visuomeninių pastatų vidinės erdvės būtų matomos nuo gatvės. Kartais architektai projektuoja pastatą gamtinėje aplinkoje, o gauna pastabą, kad pastatas turi būti matomas nuo gatvės. Kad tai padarytum, turi iškirsti medžius... Tu nenuginčysi eksperto, jis remiasi tuo punktu, kad reikia taip padaryti, priešingu atveju neturėsi ekspertizės“, – pasakoja A. Pliučas.

Rūmų pirmininko nuomone, peržiūrint STR bus panaikinti reikalavimai, nulemti sovietinio pasaulio suvokimo: „Norėtųsi palikti daugiau laisvės projektuotojams.“

Pradėtas praeitą kadenciją

Lapkričio pabaigoje pasirodė pirmasis Statybos kodekso projektas. Pagal ankstesnės Vyriausybės iškeltą idėją, tikslas buvo sukurti dokumentą, kuriame visos statybas reglamentuojančios teisės normos nugultų vienoje vietoje. Panašūs kodeksai naudojami Estijoje, Danijoje.

Dabar daugiau nei 100 puslapių dokumente apibrėžtos statybos teisės normos, politika ir jos įgyvendinimas, terminai, ištekliai, skaitmeninės sistemos, statybos dalyviai, jų teisės ir pareigos. Be to, įtraukti rangovų kvalifikaciniai, atestavimo klausimai, techninės veiklos sritys, statinių rūšys, joms keliami reikalavimai, apibrėžti statybos procesai ir atsakomybė.

VŽ ne kartą rašė, kad kadenciją baigusi premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, užsimojusi sutvarkyti statybas reglamentuojančius dokumentus, savo programoje numatė iki 2023 m. pabaigos parengti Statybos kodeksą. Vėliau terminas buvo pavėlintas iki šių metų pabaigos.

Visgi kodeksas nebuvo patvirtintas ir per 2024-uosius, tačiau jo projektas išvydo dienos šviesą. Dabar dėl jo likimo spręsti turi nauja Vyriausybė. Povilas Poderskis, aplinkos ministras, VŽ yra sakęs, kad ketina išlaikyti tęstinumą ir baigti pradėtus darbus, visgi jis priduria, kad nuo lapkričio 1-osios jau atsirado daug pokyčių teritorijų planavimo bei statybos srityje, prie kurių rinkai dar reikia prisitaikyti.