Dešimtmečio „Inreal“ planas: 250 mln. Eur – buvusiai „Vilniaus baldų“ teritorijai

2022 m. su nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir paslaugų grupe „Inreal“ susijusi UAB „Panerių konversija“ už 10 mln. Eur iš gamybos AB „Vilniaus baldai“ įsigijo 6,9 ha ploto teritoriją su 40.000 kv. m ploto sandėlių ir gamybinių patalpų Savanorių pr. 178B.

Gamybininkė patalpas pardavė, nes 2020 m. „Inreal“ pastatė jai gamyklą Trakų rajone ir nuo to laiko ji dirba 73.000 kv. m ploto patalpose 18 ha ploto sklype Pramonės g. 23, Guopstų k.

Andrius Anusauskas, „Inreal“ grupės vadovas, VŽ pasakoja, kad, užbaigus konversiją Vilkpėdėje, čia iš viso bus 140.000 kv. m ploto pastatų.

Jis tikina, kad šia teritorija domėjosi visada, o išsikėlus baldininkei iš pradžių turėjo visiškai kitokią viziją.

„Iš pradžių svarstėme, kodėl čia negalėtų būti lazerių pramonės vieta? Pradėjome bendrauti su lazerių įmonėmis, pamatėme, kad jie jau turi savo patalpas, tokio poreikio nėra. Tuomet pagalvojome, jog čia gali būti biotechnologijų slėnis. Bet iš kelių tūkstančių startuolių biotechnologijų srityje veikia 10, iš jų gyvybingi 3, tad idėją palaidojome“, – teigia jis.

Anot „Inreal“ vadovo, paskui viename pastate įsikūrė Savanorių sporto arena (UAB „Projects and management“) ir kartingų pramogą siūlanti UAB „Spalvotos pramogos“, veikianti su prekių ženklu „Kartlandas“, todėl ir toliau teritorijoje norima matyti panašioje srityje veikiančius nuomininkus. Be to, jau pradedama judėti ir su dokumentais dėl teritorijos pokyčių.

„Bendras planas mums leidžia išvystyti daugiau ploto, todėl darome detaliojo plano korekciją. Turime architektą, kuris mums dėlioja gražią viziją, kaip išlaikant naujas sportines veiklas, kurios traukia žmones, judėti toliau“, – pasakoja A. Anusauskas.

Vizija

Prie vizijos darbuojasi urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros įmonė „Bauland“. Donatas Baltrušaitis, jos vadovas, sako, kad dabartines sporto ir pramogų funkcijas tikimasi išlaikyti. 

Anot jo, kurdami viziją, architektai rėmėsi „mąstytojų ir kūrėjų“ koncepcija, kad vienoje vietoje turėtų dirbti tiek biurų darbuotojai, tiek, pavyzdžiui, įvairūs kūrėjai.

„Labai svarbu vietoj šiandien esančios pramoninės, suformuoti urbanistinę struktūrą, kuri būtų palanki gyvenamajai funkcijai. Planuojame požemines automobilių stovėjimo aikšteles, įsivaizduojame, jei viskas pavyktų, būtų galima sukurti žiedinio transporto sistemą kvartale, vienpusį judėjimą“, – pasakoja architektas.

D. Baltrušaitis pažymi, kad vertingi angarai galėtų būti vystomi, prikeliant juos antram gyvenimui, tačiau dalis objektų būtų statomi nauji.

„Kuo arčiau gamtos (arčiau Pakalniškių g. – VŽ), norime paruošti teritoriją naujai kokybei, o esami angarai toliau turėtų būti vystomi. Stengiamės palikti, kas yra vertinga. Bet svarbu iš gatvės pusės suformuoti naują fasadą, su didesniu aukštingumu nei esami pastatai, kuris sukurtų privatumą vidinei teritorijos daliai“, – sako jis.

Pasak „Bauland“ vadovo, teritorijoje bus dvi jungtys su aikštėmis link pagrindinio skvero, kuris sujungtų Savanorių pr. su mišku.

„Inreal“ vadovas papildo, kad pavyko sutarti su „Lietuvos geležinkeliais“, jog ateityje galbūt netoli kvartalo atsirastų nauja geležinkelio stotelė.

O architektas priduria, kad ir Vilniaus savivaldybė mato galimybių įrengti papildomą viešojo transporto jungtį ir taip sumažinti automobilių eismą nuo Savanorių pr.

4 etapai

„Siūlome naują pastatų tipologiją, kuri galėtų būti konvertuojama pagal poreikius iš co-working (angl. bendradarbystės erdvės – VŽ) į co-living (angl. bendruomeniško gyvenimo objektą – VŽ). Tikslas – pasiūlyti patalpos aukštį tokį, kad būtų galima, jei nori, įsirengti studiją darbui, jei nori, gali ir gyvenamąją vietą“, – teigia D. Baltrušaitis.

Jo teigimu, užbaigus konversiją, čia galėtų įsikurti tiek jauni profesionalai, tiek jaunos šeimos.

„Tikėtina, kad netoliese dirbantys gali pasirinkti būstą čia, nes jo dabar Vilkpėdėje nėra. Kita vertus, gali ir tie, kurie nori būti truputį nuošaliau nuo centro, bet vis tiek jausti gyvybę“, – svarsto architektas.

D. Baltrušaitis sako, kad urbanistinė vizija galėtų būti įgyvendinama 4 etapais, kiekvienam iš jų, jei būtų poreikis, skelbiant atskirą architektūros konkursą.

„Mes norime pradėti kuo greičiau, ypač pirmus pastatus, norėtųsi baigti per 3 metus. O su daugiabučiais norėtume tilpti į 10 metų terminą. Labai tikimės, kad bus viskas greičiau nei 2035 m.“, – papildo A. Anusauskas.

Be to, jis teigia, kad „perėjęs per miškelį“ gali atsidurti NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ planuojamame projekte „Launagiai“ Užusienyje.

„Neatmetame, kad būtų galima pagalvoti apie kokią nors jungtį su tuo projektu, gal pėsčiųjų takelį“, – svarsto A. Anusauskas

Kas vyksta dabar

Vadimas Davliaševičius, „Inreal valdymo“ Nuomos skyriaus vadovas, VŽ pasakoja, kad šiuo metu visos patalpos teritorijoje yra išnuomotos.

„Turime nedidelių, trumpalaikių nuomininkų, kam reikia paprasto pigaus sandėlio geroje vietoje, – teigia jis. – Yra leidybos UAB „GT Print“, ilgalaikis nuomininkas, nors ir gamybininkai, puikiai papildo mūsų kompleksą.“

Anot jo, be kartingo ir sporto arenos, UAB „Padelio daržas“ jau baigia įrengti erdves, kuriose jau nuo kovo pabaigos atsidarys padelio arena „Mostai“.

„Bus 10 padelio kortų ir restoranas, jam „Fabrikėlio“ (restoranas Vilniuje – VŽ) šefas (Ovidijus Orenta – VŽ) sudarys meniu. Be to, bus pirčių, kineziterapeutas, masažai, sporto prekių parduotuvė. Tikslas – kad būtų ir maitinimas, ir pramogos, ir poilsio zonos“, – pažymi V. Davliaševičius.

Anksčiau toje vietoje „Inreal“ buvo įrengusi renginių erdvę, kuri visgi nepasiteisino.

„Dabar tas patalpas atidavėme padeliui, bet buvome padarę ir renginių erdvę. Manėme, kad trūksta erdvių renginiams, kuriems reikia 4.000 kv. m ploto salės, bet tokių būna 3–4 per metus. Jei kartosime, susimažinsime plotą, ne 4.000 kv. m renginiams, o 1.000–2.000 kv. m“, – pažymi A. Anusauskas.