Besiruošiančių dalyvauti Rūdninkų karinio miestelio konkurse yra, bet mato rizikų
Tai, jog dalyvaus konkurse, „BNS Plius“ patvirtino penkios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei statybų įmonės: „Eika“, „YIT Lietuva“, „Hanner“, „Conresta Group“, „Infes“.
Dar dviejų įmonių – „Darnu group“ bei „Merko statybos“ – atstovai sakė svarstantys pasiūlymą, tačiau labiau tikėtina, kad dalyvaus atrankoje, o „Naresta“ ir „Kalvasta“ sprendimą žada priimti paaiškėjus konkurso sąlygoms.
Konsultacijose su KAM dalyvaujančios įmonės sakė, jog dar nėra visų konkrečių projekto sąlygų, tačiau jau mato galimų jo rizikų.
Dalyvauti netrukus numatomame skelbti konkurse šiuo metu pakviesta 12 bendrovių.
Rūdninkų karinis miestelis Šalčininkų rajone statomas Lietuvai siekiant iki 2027 metų priimti Vokietijos karių brigadą. Miestelis vystomas etapais: pirmąjį etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis etapas vyks viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu.
.jpg)
Gruodį darbą pradėjusi naujoji KAM vadovybė BNS pabrėžė, kad įsipareigojimai valstybės lygiu nesikeičia, tačiau antrasis miestelio statybų etapas bus skaidomas į tris dalis: bendrovės galės teikti siūlymus atskiroms dalims, bet ne daugiau kaip dviem. Vienos dalies kaina sieks iki 400 mln. Eur, jos bus panašios, bet nevienodos.
Anot KAM, Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo rangovų konkursas bus skelbiamas kovą.
Sigita Survilaitė, „Darnu Group“ generalinė direktorė, sako, kad konkurse gali kilti rizikos dėl tarpusavyje susijusių skirtingų etapų projektinių sprendinių, taip pat darbų organizavimo ir logistikos.
Arvydas Markevičius, „Infes“ vadovas, be jau įvardytų, mano, kad išskaidžius antrąjį etapą į tris dalis gali kilti finansavimo rizikų.
„Išlieka rizika, kad užsienio investiciniai fondai gali atsitraukti dėl per mažos apimties, o draudimas dalyvauti visuose trijuose konkursuose gali lemti, jog dalis projekto liks be rangovo, – sakė A. Markevičius. – Kyla klausimų dėl miestelio valdymo ateityje, jei jį prižiūrės kelios skirtingos pastatų priežiūros įmonės.“
Savo ruožtu Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuvos“ generalinis direktorius, tvirtino, bendrovė buvo viena tų, kurios nuo pradžių siūlė skaidyti projektą.
Vis dėlto jis teigė, kad įgyvendinant 400 mln. Eur vertės projektus įmonės gali patirti finansavimo problemų.
„Kalbant apie bankus, man kyla klausimų, ar visus pakviestus dalyvauti konkurse kažkas finansuos. Mes apsilankėme keliuose bankuose ir supratome, kad net ir visus Lietuvos bankus sudėjus į vieną krūvą, jie neturi tokio limito ir čia reikės patronuojančiųjų bankų“, – kalbėjo K. Vanagas.
„Mes pasitikrinome, radome finansuotoją ir esame pasirengę dalyvauti vienoje iš projekto dalių“, – pridūrė „YIT Lietuvos“ vadovas.
Luko Laukaičio, „Conresta Group“ vadovo, teigimu, daugiausiai klausimų kelia numatytas 9% kainos indeksavimo slenkstis.
„Užsakovas vienkartinį sąnaudų indeksavimą taikys tik tuo atveju, jei per visą objekto įrengimo laikotarpį statybos kainų indekso reikšmė padidės daugiau nei 9%. Jei indekso augimas bus mažiau nei 9%, didėjusias kainas prisiima koncesininkas, o tai gali sudaryti apie 30 mln. Eur“, – sakė L. Laukaitis.
Anot jo, dėl to dalyvės gali didinti sąmatą.
„Pasiūlymą teikiančiam dalyviui teks apsispręsti, ar sąmatą iškart padidinti 9%, ar prisiimti galimų nuostolių riziką. Atsižvelgiant į galimą sumą, labiausiai tikėtinas mechaninis sąmatos didinamas“, – teigė „Conresta Group“ vadovas.
L. Laukaičio teigimu, ministerijos sprendimas išskaidyti antrąjį etapą į tris dalis yra geras, tačiau tai gali kelti derinimo iššūkių.
„Išskaidymas sukuria tam tikrų derinimo ir koordinavimo rizikų, tačiau apimties valdymo požiūriu tai labai logiškas sprendimas, kurį vertiname teigiamai. Svarbu ir tai, kad mažesnės apimties projektai leidžia paprasčiau spręsti finansavimo uždavinius“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Rūdninkuose tarnaus didžioji dalis – 80% – Vokietijos karių, likusi brigados dalis – Rukloje, Jonavos rajone. Iš viso iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 5.000 Vokietijos karių.
VERSLO TRIBŪNA
Praeitų metų rudenį oficialiai atidarytas ALEX Kauno inovacijų parkas jau tapo vienu ryškesnių ambicingos Kauno ateities simbolių. Pirmųjų investuotojų sulaukęs parkas žengia sekantį žingsnį: investuotojams uždegta žalia šviesa – jie kviečiami teikti paraiškas dėl įsikūrimo plyname lauke esančiuose sklypuose su paruošta antžemine ir požemine infrastruktūra.
Lapkričio 13 d. Vilniuje duris oficialiai atvėrė naujausias sostinės verslo centras „Hero“. Į iškilmingą šventinį renginį susirinko daugybė žmonių, tarp kurių buvo politikų, verslo lyderių, valstybinių institucijų ir kultūros atstovų.
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Kiekviena sėkminga įmonė palieka pėdsaką – klausimas tik, koks jis bus. „Omberg Group“ renkasi dalytis ne tik savo sėkme, bet ir laiku, dėmesiu bei parama tiems, kam to labiausiai reikia. Socialinę atsakomybę ji vertina ne kaip priedą prie veiklos, o kaip jos prasmę.
Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300.000 kv. m ploto karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.
Planuojama, kad šis karinis miestelis bus dešimt kartų didesnis už pernai atidarytą Rokantiškių karinį miestelį Vilniaus rajone.
