Stoja naujas e. tollingo sistemos pirkimas, kreiptasi į STT ir VSD

Viešojo pirkimo konkursą dėl sistemos nuomos „Via Lietuva“ paskelbė rugpjūtį. Tai antras pirkimas, susijęs su šios sistemos plėtra. Nuo e. tollingo diegimo Lietuvoje viešųjų pirkimų inicijavimo 2021 m. pradėti 5 teisminiai ginčai, iš kurių vienas vyksta iki šiol. Todėl sistemos startas ne kartą atidėtas.

E. tollingas – tai elektroninė atstuminė sistema, automatiškai fiksuojanti transportą, keliaujantį mokamais šalies keliais. Įdiegus šią sistemą, mokesčiai renkami, atitinkamą sumą tiesiogiai nuskaičiuojant nuo sistemoje prijungtos įmonės sąskaitos ar kortelės. Toks mokėjimo būdas mažina administracinę naštą ir yra skaidrus.

Nelaukdama teismų pabaigos dėl pirmojo pirkimo, „Via Lietuva“ rugpjūtį paskelbė sistemos nuomos konkursą, kurio laimėtojas nuomotų jau sukurtą produktą. M. Švaikauskas, VŽ podkaste, kurį galėsite klausyti penktadienį, sako, jog nuo 2021 m. situacija iš esmės pasikeitė. 

„Mes pirkome įrankio kūrimą, nes daugelyje ES šalių jie sukurti, veikia. Tai kam mums kurti, jei galime išsinuomoti įrankį? Tad pasikonsultavę su užsienio konsultantais, paskelbėme pirkimą, kuris vyko tikrai neblogai. Buvo daug klausimų, dalyvių iš užsienio, kurie jau diegę tokias sistemas. Ir paskutinėmis dienomis vėl prasidėjo pretenzijos. Bet vokus spėjome atplėšti“, – pasakoja jis.

Įtarimai dėl Latvijos kompanijos

Po šios procedūros, M. Švaikausko teigimu, du konkurso dalyviai kreipėsi į teismus, kurie nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. Savo ruožtu „Via Lietuva“ kreipėsi į STT ir VSD.

„Turime ieškinius Šiaulių bei Klaipėdos teismuose. Labai aiškiai pasakysiu, kad mes tokios situacijos netoleruojame. Ir valstybė neturėtų toleruoti. Kreipėmės į STT, VSD dėl tam tikrų vertinimų, kas čia vyksta, kokie čia interesai slypi?“ – teigia pašnekovas.

Teismų informacinės sistemos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismui „Via Lietuvos“ sprendimų teisėtumą pirkime apskundė programinės įrangos kūrimo bendrovė „Proit“. Šiaulių apygardos teisme konkurso sprendimus siekia panaikinti Latvijoje registruota „Araji Holding“. Abi įmonės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šiuos prašymus teismai tenkino.

„Latvijos bendrovė neturi pateikusi finansinių ataskaitų už 2023 m., neturi nė vieno darbuotojo, prekiauja žemės ūkio aparatais, kaip suprantame iš informacijos viešumoje. Skaudu, kai valstybinės reikšmės projektas, kuris turi įtakos būsimam kelių statusui arba infrastruktūros gerinimui, yra taip užstrigęs teismuose“, – įtarimų pagrindą aiškina M. Švaikauskas.

Pasak jo, „Araji Holding“ 2022 m. finansinėje atskaitoje nurodo iš esmės jokios veiklos nevykdanti nuo 2021 m., ji nėra ir PVM mokėtoja. Ir nors esą teismui nurodė, kad konkurse dalyvaus su partneriais, iki šiol jų neįvardijo.

„Mes vėl esame visiškai surištomis rankomis, bet ieškome alternatyvų ir ruošiamės planui C, kad e. tollingą turėtume 2026 m. sausio 1 d. Ir mes tikrai tą padarysime, nepaisant visų teismų, laikinųjų apsaugos priemonių“, – priduria jis, nedetalizuodamas tolimesnių veiksmų.

Siekia nutraukti pirkimą

Šiaulių apygardos teismas „Araji Holding“ prašymą stabdyti pirkimo procedūras tenkino spalio pabaigoje. „Via Lietuva“ šį sprendimą yra apskundusi, prašydama sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki draudimo tik sudaryti pirkimo sutartį, o šį jos prašymą Lietuvos apeliacinis teismas turėtų nagrinėti gruodžio 12 d.

Teisme Latvijos kompanija siekia, kad būtų panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimai dėl būtinos patirties ir jų išaiškinimai.

„Via Lietuva“ VŽ nurodė, jog taip pat teismo prašo įpareigoti „Araji Holding“ pateikti užstatą ir banko garantiją 18 mln. Eur.

„Matydami, jog į teismą kreipėsi jokio turto, darbuotojų neturintis ir veiklos nevykdantis tiekėjas ir suprasdami, kad net laimėjus bylą, nebus galimybių ne tik atgauti teismo išlaidas, tačiau ir pareikalauti žalos atlyginimo, pateikėme prašymą įpareigoti „Araji Holding“ pateikti 10.000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidoms ir 18 mln. Eur dydžio banko garantiją, kad bus kompensuota žala dėl to, kad projektas vėluos. Šie klausimai dar nėra išspręsti“, – nurodė bendrovė.

Kaip rodo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos dokumentai, „Proit“ prašo neteisėtu pripažinti „Via Lietuvos“ sprendimą vykdyti pirkimą ir įpareigoti jį nutraukti. Spalio pabaigoje teismas jos prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras bei uždraudė sudaryti sutartį su laimėtoju.

Visgi lapkričio pradžioje ribojimus „Via Lietuvos“ prašymu sumažino – leido tęsti pirkimo procedūras, bet nurodė nesudaryti sutarties.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad pati „Proit“ konkursui pasiūlymo neteikė. Vis dėlto pati bendrovė argumentuoja, kad ji dalyvauja ginče dėl pirmojo pirkimo, „Via Lietuva“ ją buvo pasirinkusi laimėtoja. Kita konkurso dalyvė, Čekijos kompanija „Tollnet“, teisme siekia, kad būtų panaikinta tuomet sudaryta pasiūlymų eilė ir tai būtų padaryta iš naujo. 

Anot kompanijos, „Proit“ konkursui teikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienyje. Taip pat teigiama, kad „Via Lietuva“ negali su laimėtoja pasirašyti sutarties, nes „Proit“ įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o sutartis su ja keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šis ginčas birželį grąžintas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris rugsėjo pabaigoje Čekijos kompanijos pretenzijas atmetė.

„Proit“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta 2022 m. Valstybinės duomenų agentūros prašymu. Ji su programinės įrangos gamintoja buvo sudariusi Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo paslaugų sutartį, tačiau agentūra nusprendė ją nutraukti, kai darbai vėlavo ir buvo atlikti nekokybiškai. Kartu inicijuotas įmonės įtraukimas į sąrašą.

Bendrovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta ir 2024 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu. Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamais duomenimis, šie sprendimai nėra panaikinti.

Vėluoja 3 metus

Anksčiau skelbta, jog pagal suplanuotas viešųjų pirkimų procedūras, pirkimą numatyta baigti ir sutartį pasirašyti dar iki 2024 m. pabaigos.

Pagal Seimo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas sistema turėtų startuoti 2025 m. liepą.

Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino naujas vinječių kainas, kurios paskutinį kartą buvo peržiūrėtos ir keistos prieš dešimtmetį.

Šiuo metu už vinjetes surenkama apie 60 mln. Eur (duomenys už 2023 m., šiais metais planuojama surinkti apie 69 mln. Eur). Tuo tarpu e-tolling kainodarą bus tvirtinama Vyriausybės, preliminariai skaičiuojama, jog ši suma turėtų būti apie 110 mln. Eur. Ministerija iki šiol nedetalizavo, kokią dalį šios sumos suneštų vietinis transportas, įskaitant tarpmiestinius autobusus.

Valstybinės reikšmės projektas, e. tollingo principu veikiantis kelių mokesčių surinkimas, pagal principą „teršėjas moka“ pagrįstas mokesčiu už nuvažiuotą atstumą, ministerijos vertinamas kaip svarbus žingsnis modernizuojant kelių infrastruktūrą. Šios sistemos įdiegimas Lietuvoje yra įtrauktas ir į privalomų įgyvendinti projektų sąrašą, apibrėžtą Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose valstybėms narėms. Dabar galiojanti vinječių sistema remiasi mokesčiu už laiką.

Lietuvoje pradėjus veikti e. tollingo, naujai kelių mokesčio už nuvažiuotą atstumą sistemai, surinktos lėšos už naudojimąsi šalies keliais nuo 2025 metų liepos 1 d. keliaus į „Via Lietuva“ biudžetą. Įmonė, kartu su e. tollingo įdiegimu, pagal numatytus teisės aktuose pakeitimus, pradės generuoti pajamas, kurios bus naudojamos ne tik pačios sistemos, veikiančios nuomos pagrindu, kaštams padengti, tačiau taip pat bus investuojamos ir į kelių infrastruktūros plėtrą šalyje.