„Rail Balticos“ valdymo vadovas: visi kartu ir atskirai darome viską, kad projektas važiuotų

„Štai – niekas nestato „Rail Balticos“, – šaržuoja Justas Vyžintas, bendrovės „LTG Infra“ projekto „Rail Baltica“ valdymo vadovas.

VŽ lapkričio viduryje apsilankė 1.435 mm pločio vėžės „Rail Baltica“ projekto statybų aikštelėje. Iš tiesų veiksmo šiame ruože netrūksta, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad kol projektas vyksta plyname lauke, gali atrodyti, jog nieko nevyksta.

Tačiau J. Vyžintas tikina, kad tempas spartės ir jau 2025 m. Lietuvoje visuose ruožuose vyks darbai: vienuose rangos, kituose – projektavimo.

Anot pašnekovo, darbai vyksta ir visose Baltijos šalyse. Nors, pavyzdžiui, Latvijos žiniasklaidoje vis dar apstu naujienų apie problemas, su kuriomis susiduria projektas šioje šalyje.

„Aš neturiu krištolo rutulio, bet mes visi kartu ir kiekvienas atskirai darome viską, kad tas projektas važiuotų. Pinigai yra skiriami visam projektui. Jūs sumas matote, statybos vyksta visose trijose šalyse“, – paklaustas, ar neteks galiausiai nuo šalių sienos į Rygą eiti pėsčiomis, sako J. Vyžintas.

Tikėjimas

J. Vyžinto įsitikimu, pasirengimo etapas „Rail Balticoje“ – esminis. Jis pripažįsta, kad kurį laiką iš verslo jautė abejonių, ar projektas iš tiesų juda, nes nevyko aktyvūs rangos darbai.

„Iš verslo girdime, jog pagaliau atsiranda aiškumas ir tikėjimas, kad projektas vyksta. Per ilgą pasiruošimo laikotarpį rinka buvo praradusi viltį. Natūralu, kai toks projektas įkrenta, į ekonomiką įsilieja labai daug pinigų, o verslo tikėjimas svarbus, kad jis ruoštųsi ir didintų pajėgumus“, – sako jis, turėdamas omenyje potencialius projekto rangovus ir projektuotojus.

Pašnekovo teigimu, „LTG Infra“, už projektą Lietuvoje atsakinga bendrovė, nusprendė neskelbti didelių pirkimų, o liniją skaidyti į ruožus ir juos dar dalinti etapais. Pasak jo, vienu metu paleisti didelius pirkimus būtų pernelyg rizikinga.

„Rail Baltica“ neveikia izoliuotai. Esame vienas iš užsakovų, kaip ir „Via Lietuva“, Jūrų uosto direkcija, Lietuvos oro uostai, karinio mobilumo projektai. Mes žiūrime, kas vyksta, ir kiek verslas gali atiduoti pajėgumų. Todėl siekiame subalansavimo“, – priduria jis.

Taip pat J. Vyžintas mano, kad taip geriau suvaldoma rizika.

„Nesuvaldžius vienos dalies rizikos, problema pasireiškia tik 20 km ruože. Taip mes nerizikuojame viso projekto nesėkme, rizikuotume tik vieno konkretaus ruožo nesėkme. Čia hipotetiškai, kol kas esame patenkinti visais rangovais“, – aiškina jis.

Augsiantys rangos darbai

Anot „Rail Balticos“ valdymo vadovo, šiuo metu aktyvūs rangos darbai vyksta maždaug 48 km ilgio ruože. 

„Kitąmet trečiąjį ketvirtį aktyvūs rangos darbai vyks 114 km ilgio ruože. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai projektavimo darbų pirkimui nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Po metų visur vyks projektavimas arba aktyvi ranga ir nebebus ruožų, kuriuose jokie darbai nevyksta. Be galo didelis progresas“, – mano J. Vyžintas.

Visgi J. Vyžintas patikina, kad sudėtingiausia dalis šiuo metu – projektavimo įmonių pajėgumai.

„Lietuvoje ir Baltijos šalyse statome pirmąją greitojo geležinkelio liniją, natūralu, kad vietiniai projektuotojai neturi reikiamų žinių (angl. know-how). Todėl bandome prikviesti kompanijas iš daug patirties turinčių valstybių kaip Ispanija, Prancūzija, Pietų Korėja. Kita vertus, infrastruktūros plėtroje labai specifinė įstatymų bazė, todėl reikia ir vietos įmonių. Siekiame projektavimo simbiozės: tarptautinės patirties ir vietinio know-how“, – kalba jis.

Anot jo, dėl rangovų pajėgumų problemų nėra, o dėl projektuotojų tenka konkuruoti su Lenkija, Čekija, Vokietija, kurios taip pat planuoja milijardinės vertės geležinkelių tinklo plėtros ir renovacijos projektus.

Jis priduria, kad mato tarptautinių įmonių susidomėjimą, tačiau ateiti į Lietuvą naujoms įmonėms nėra taip paprasta ir užtrunka.

J. Vyžintas sako, kad ketina į darbo projektų rengimą įtraukti ir rangovus (angl. early contractor involvement).

„Paprastai projektuotojas suprojektuoja, rangovas pasiima ir teikia pastabas. Tai kainuoja laiko, stringame. Todėl dabar žiūrime, kaip užkurti mechanizmą ir užtikrinti išankstinį rangovo įtraukimą į projektavimą. Tada statybose jau galės vykti darbas, nes rangovo pastabų, jei ir teiks jų, bus minimaliai“, – sako jis.

Nebe klausimas

J. Vyžintas įsitikinęs, kad šiame projekte pinigai „nebegali būti klausimas“.

„Mes turime aiškų biudžetą, pinigai neturi stabdyti projekto brandos. Tokiam projektui lėšų turi būti, ir mes turime jų rasti“, – pažymi jis.

Kiek anksčiau Baltijos šalių valstybės kontrolieriai įspėjo, kad 2027–2028 m. atsiras „Rail Balticos“ europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės. Tokia grėsmė atsiranda, nes pasibaigs 2021–2027 m. ES programa, iš kurios dabar finansuojamas projektas, o paraiškų vertinimas ir paramos skyrimas pagal naują programą gali užtrukti.

J. Vyžintas tikina, kad šiandien pinigai projektui sudėlioti iki 2028-ųjų.

„Aišku, negali būti tikras, nes projektas sudėtingas, ir finansavimo mechanizmas sudėtingas, bet didžiajai daliai reikalingų darbų jį turime“, – patikina jis.

Kaip skelbta, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse lapkritį skirta dar beveik 1,16 mlrd. Eur ES paramos, iš kurios Lietuvai numatyta 449,9 mln. Eur. Kartu su nacionaliniu trijų Baltijos valstybių finansavimu „Rail Balticos“ projektui iš viso skirta 1,43 mlrd. Eur paramos, iš kurių Lietuvai – 529 mln. Eur.

„Turime lėšų sankasai, viršutinei kelio konstrukcijai. Šiuo metu nefinansuojama stočių statyba. Elektrifikacijai dar nesame pasirengę, nes tai paskutiniai baigiamieji etapai, artėjant 2030 m., turėtų jau ateiti pinigai su 2028 m. ir vėlesnių etapų finansavimo periodais“, – paaiškina J. Vyžintas.

Anot jo, stotys, esant poreikiui, galėtų būti finansuojamos biudžeto lėšomis arba vykdant viešosios ir privačios partnerystės projektus (angl. Public Private Partnership, PPP).

„Ateinančių finansavimo periodų sėkmė priklauso nuo mūsų progreso. Todėl dėmesys yra į pagrindinės linijos statybą, kad būtų kuo didesnis pasitikėjimas iš Europos Komisijos (EK), kad verta projektą toliau finansuoti. Palaikymas iš EK šiandien yra milžiniškas“, – mano jis.

J. Vyžintas priduria, kad projektas galėtų būti finansuojamas ir iš karinio mobilumo programų.

Apie Latviją

„Rail Balticos“ valdymo vadovas sako, kad kiekviena šalis pati atsakinga, kad projektas būtų įgyvendinamas, bet tiek su Latvijos, tiek su Estijos kolegomis palaiko ryšį.

„Mes nekalbame apie tai, kad kuri nors šalis šio projekto neturės“, – tikina jis.

Pastaruoju metu Latvijoje verda diskusijos politiniu lygiu dėl išaugusių projekto kaštų. Parlamentinė komisija nustatė, kad Susisiekimo ministerija bandė nuslėpti tikrąją projekto kainą. Be to, prokurorai domisi, ar tikslingai panaudotos projekto lėšos.

Praėjusią savaitę Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM skelbė, kad šalies Susisiekimo ministerija parengė „Rail Balticos“ įgyvendinimo planą, bet Finansų ministerija jam prieštarauja, nes nebuvo išsamiai paaiškintos sąnaudos ir nauda. Diskusijų kyla ir dėl pagrindinės geležinkelio linijos sujungimo su Ryga.

Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Susisiekimo ministerija anksčiau teigė, kad sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 m. 

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.