„Gilestos“ vadovas apie Nacionalinės koncertų salės projektą: savo biure ją jau esame pastatę

Rugsėjo pabaigoje laimėjote Nacionalinės koncertų salės darbų konkursą. Jis, mūsų vertinimu, yra vienas didžiausių statybos pirkimų istorijoje. Kokios mintys aplankė po to, kai pamatėte „Gilestos“ pavadinimą kaip laimėtojos?

Ta diena prasidėjo kaip niekuo neišsiskirianti, o (sužinojus – VŽ) emocijos aplankė labai geros: visa komanda tiesiog šventė.

Iki tol – 9 mėnesiai juodo darbo, analizės, skaičiavimo, strategavimo. Mums, kaip statybininkams, labai geras indikatorius buvo antrosios vietos kaina, kuri skyrėsi labai nedaug. Tai buvo indikacija, kad labai gerai pataikėme.

Dabar, praėjus 1,5 mėnesio, jau turbūt esate visiškai panirę darbuose. Gal galite papasakoti, koks planas?

Lapkričio 4 d. perėmėme statybvietę, komanda jau gyvena joje. Pradedame paruošiamuosius darbus: medžių kirtimą, archeologų priežiūrą, žemės darbus. Ir ruošiamės pamatų darbams – projektuojame, o įrengimas bus turbūt 2025 m. pradžioje.

Požeminiame aukšte yra numatyta 50–60 automobilių stovėjimo vietų, aptarnaujančio personalo blokas. Kadangi kalnas, pamatams ir atraminėms sienoms duobės reikės tikrai nemažos – žemės darbų yra apie 90.000 kub. m.

Ar dar tikėtina, jog teritorijoje gali būti kokių nors radinių, kad dirba archeologai? Juk nemažai judinta buvo jau griaunant senąjį pastatą.

Tokioje zonoje archeologija yra privaloma. Bet mano nuomonė tokia pati (maža tikimybė ką nors rasti – VŽ), nes ten vyko daug ardymo darbų. 

Kita vertus, žiūrint į žemės darbų kiekį, gali būti visko. Man yra tekę susidurti dirbant statybų vadovu Sereikiškių (dabar Bernardinų – VŽ) parke ir viename piliakalnyje, tad iš patirties žinau, kad (tokie radiniai – VŽ) gali nustebinti.

Tačiau, tikiuosi, neužtruksime.

Kaip įsivaizduojate, kokiu tempu judėsite su projektu?

Sutartyje turime apibrėžtą 48 mėnesių terminą. Tai tikrai pakankamas laikotarpis.

Prieš skelbiant konkursą buvo šiokios tokios kritikos, kad terminas ilgokas...

Tačiau projektas sudėtingas, reikės daug užsakomų produktų, kurių atvažiavimas užtruks. Jei paprastai būna 2–3 mėnesiai, tai bus tokių atvejų, kad užtruks ir 6–9 mėnesius.

Juo labiau kad reikia ir darbo projektą parengti, susiprojektuoti, užsisakyti... Daug namų darbų.

Tad nemanau, kad 48 mėnesiai yra per ilgas terminas. Jis yra tinkamas norint gerai ir neskubant pastatyti.

Kas, jūsų vertinimu, šiame projekte bus sudėtingiausia?

Pastatą galiu pavadinti unikaliu, nes standartinių dalykų jame nėra. Nuo pat skaičiavimų pradžios supratome, kad standartai čia negalioja. Vienareikšmiškai pats svarbiausias elementas bus akustika. „Nagata Acoustics“ parengti sprendimai tikrai aukšto lygio, jaučiasi, kad ir projektavimas vyko atsižvelgiant į akustinius reikalavimus. Ypač sienos, stogas, kad neskambėtų, neaidėtų, nejudėtų. Yra numatyta daug mazgų sprendžiant šiuos klausimus, todėl yra ir gana sudėtinga.

Kitas svarbus dalykas – vėdinimas, kuris turėtų neslopinti garso, kartu – užtikrinti gerą orą. Taigi sistemos bus aukšto lygio.

Galima daug vardinti: nestandartiniai liftai, stiklinis fasadas, pats objektas, įsiliejantis į kalną bei aplinkinę gamtą.

Tai turbūt didžiausias jūsų projektas. Ar dėl to planuojate kaip nors plėsti pajėgumus, perskirstyti darbus ir dėmesį?

Prieš pradėdami skaičiuoti iškart sudėliojome komandą. Pradedant projekto direktoriumi, baigiant statybų vadovais. Peržiūrėjome savo resursus, kada iš kokių objektų atsilaisvins reikalingi specialistai. Taigi turime kolektyvą, kuris gali dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Prie skaičiavimų prisidėjo inžinieriai ir sąmatininkai, tačiau reikėjo ir patirties iš statybų aikštelės. Ši komanda skaičiavo, kiek reikės kranų, jų vietas, apkrovas, logistiką – visą statybų dalį. Mes modeliavome visą situaciją, kaip darytume, jeigu statytume. Tai galima sakyti, kad „pastatėme“ šį objektą pas save ir suskaičiavome, kiek tai mums kainuotų.

Apskritai, kai skaičiuojame kiekvieną objektą, jau turime komandą, kuri jį statytų.

Kadangi koncertų salės projekto apimtis ir dalys yra didesnės, natūralu, kad ir komanda bus didesnė. Komandoje numatyta 10–15 darbuotojų, kurie administruos.

Aikštelėje žmonių skaičius priklausys nuo to, kokius konkrečiai tuo metu darbus darysime. Vienas pagrindinių dalykų bus pastato konstrukcijos – tuomet apie 120 žmonių tikrai darbuosis, o per patį piką, kai bus montuojamas ir fasadas, stogas, bus įrengiami vidaus, inžineriniai tinklai, bus apie 300.

Rizikas dėl, pavyzdžiui, privažiavimo žinome. Kadangi miesto centras, reikia spręsti ir šį klausimą. Visa konstrukcija betoninė, jis turės atvažiuoti sunkvežimiais. Sprendžiame šį klausimą, bandome maksimaliai išnaudoti dabartinę situaciją. Labai didelę dalį šių rizikų valdome planuodami.

Dalyvavote konkurse, kuriame reikėjo stumdytis su kitais keturiais stipriais rinkos dalyviais. Gal galite pasidalinti patirtimi, kaip laimėjote?

Pirmiausia į galvą ateina žodžiai „noras“ ir „žingeidumas“, partnerystė ir technologijos. Labai ilgai skaičiavome, daug resursų skyrėme analizei.

Projekte tiek daug nestandartinių dalykų, kad, užklausę tiekėjų, gaudavome atsakymą, kad neteiks (pasiūlymo – VŽ), nes čia nestandartinis (gaminys – VŽ). Kai nesi laimėtojas, tiekėjai šiek tiek kitaip žiūri. Todėl ten, kur buvo nestandartiniai sprendimai, mums reikėjo pasitelkti modeliavimą, labai daug darbo tam skyrė inžinieriai, kurie paimdavo atskiras dalis ir sudėdavo į vieną, taip gaudavome tam tikrą produktą ir kainą.

Ką ir kalbėti apie tai, kad į vietą siuntėme dronus, kad nuskaitytų paviršių ir žinotume tikslias altitudes, kad modeliuotume planus B ir C su kranais, privažiavimus, išvažiavimus...

Mūsų tokia specifika, kad labai daug investuojame į skaičiavimą ir praktiškai patys patikime, kad jau statome. Tada tikrai žinome, už kiek galime pastatyti. Mes naudojame šviesoforą – kokią spalvą rodo, taip ir darome.

Nors pirkimas vyko ne pagal mažiausią kainą, bet laimėtojų lentelėje taip išsidėsto, kad jūsų kaina mažiausia. Nuo antros vietos jūsų kaina skiriasi 670.000 Eur (su PVM) ir kaip jūs sakėte, tai tikrai gera indikacija. Bet, palyginti su brangiausi pasiūlymu, skirtumas yra 37,7 mln. Eur, arba visi 37%. Kaip jūs manote, kodėl kainos gali taip skirtis?

Sudėtinga atsakyti, kaip kolegos skaičiuoja ir kokią metodiką naudoja. Tikriausiai čia kur nors padaryta klaidų.

Kaip ir minėjau, šiame projekte viena sudėtingų vietų buvo, kad reikėjo imti daug atskirų elementų ir vertinti. Gali būti, kad kur nors nepažiūrėjo ar neužfiksavo tam tikrų indikatorių. Gali būti, kad pas juos degė žalia šviesoforo šviesa ir jie dalyvavo tam, kad dalyvautų.

Galėjo būti daug faktorių, kas tai lėmė. Bet 37,7 mln. Eur yra didelė suma.

Gal tai rizikos premija?

Gal. Rinkoje pasitaiko tokių atvejų, kai dalyvauja labai mažai dalyvių ir tuomet laimi siūlantis gana didelę kainą.